Rudeninis vynmedžių genėjimas yra vienas svarbiausių darbų po derliaus, lemiantis krūmo sveikatą ir kitų metų uogų kokybę. Tinkamai suformuotas vynmedis geriau peržiemoja, o pavasarį startuoja su mažesne ligų ir pažeidimų rizika.
Genėti rekomenduojama tuomet, kai vynmedis jau numetė lapus ir pereina į ramybės periodą, dažniausiai spalio pabaigoje ar lapkritį. Svarbu nepavėluoti iki stipresnių šalnų, nes trapūs, pašalę ūgliai lengviau lūžta, o žaizdos gyja prasčiau.
Mažiau ūglių, bet daugiau kokybės
Dažna klaida yra manyti, kad kuo daugiau stiprių ūglių paliksite, tuo gausesnis bus derlius. Per tankus krūmas blogiau vėdinasi, prasčiau apšviečiamas, todėl didėja grybinėms ligoms palanki drėgmė ir ilgiau laikosi rasa.
Dar viena problema – per didelis kekių skaičius kitą sezoną: augalas išdalija jėgas, uogos smulkėja, lėčiau noksta ir dažniau išlieka rūgštesnės. Dėl to praktikoje siekiama balanso: mažiau vaisinių ūglių, bet jie parenkami kokybiški ir tinkamai išdėstyti.
Ką iškirpti pirmiausia?
Pirmasis žingsnis – sanitarinis genėjimas: pašalinami sausi, nulūžę, ligoti ūgliai ir pažeistos dalys. Tai sumažina tikimybę, kad per žiemą ant krūmo liks infekcijos židinių, o pavasarį problemos greitai išplis.
Vėliau atrenkamos perspektyviausios vienmečių ūglių dalys, iš kurių kitąmet augs nauji žali ūgliai su žiedynais. Paprastai pasirenkamos gerai sumedėjusios rudos spalvos šakos su aiškiais pumpurais, o labai plonos, silpnos atžalos šalinamos, nes dažnai prasčiau peržiemoja.
Genėjimo intensyvumas priklauso nuo veislės, augalo augumo ir pasirinkto formavimo būdo, todėl vieno universalaus ilgio visiems vynmedžiams nėra. Vienur paliekamos ilgesnės vaisinės šakos, kitur formuojami trumpi spurų tipo kelmeliai, kad krūmas atsinaujintų tolygiai.
Dažniausios rudeninio genėjimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – atsitiktinis ūglių pasirinkimas, kai išpjaunamos vertingos vienmetės šakos, o paliekamos silpnos ar netinkamoje vietoje augančios. Ne mažiau rizikinga palikti vien tik pačius storiausius, pernelyg vešlius ūglius, nes jie ne visada duoda geriausią vaisingumą.
Problema būna ir tada, kai visi ūgliai sutrumpinami vienodai, neatsižvelgiant į veislę bei krūmo formą. Kitas kraštutinumas – palikti per daug pumpurų tikintis rekordinio derliaus: praktiškai tai dažnai baigiasi prastesne uogų branda ir silpnesniu augalu.
Per radikalus genėjimas taip pat pavojingas, nes dalis likusių pumpurų žiemą gali nušalti. Be to, reikėtų vengti be reikalo pjauti senas, storas daugiametes krūmo dalis, nes didelės žaizdos sunkiau užsitraukia ir gali tapti infekcijų vartais.
Po genėjimo svarbu pasirūpinti ir apsauga nuo žiemos: jautresnėms veislėms praktikoje dažnai taikomas pridengimas orui laidžiomis medžiagomis ar natūraliais dangalais, kad sumedėjusios dalys būtų apsaugotos nuo staigių šalčių ir temperatūrų svyravimų.
Leave a Reply