Paskutinis laistymas prieš šalnas
Rudeniniai krituliai ne visada tolygiai sudrėkina dirvą, ypač po tankiomis medžių lajomis ar prie pastatų sienų, kur lietus pasiekia žemę prasčiau. Jei dirva sausa, augalus verta palaistyti dar prieš įšąlant, kad šaknys spėtų sukaupti drėgmės.
Daugiausia vandens prireikia jauniems sodinukams ir visžaliams augalams, pavyzdžiui, rododendrams, bugieniams, lauravyšnėms ir spygliuočiams. Net žiemą jų lapai ir spygliai garina vandenį, o iš įšalusios dirvos šaknys jo nebegali paimti, todėl augalas gali nudžiūti net esant sniegui.
Laistyti geriausia dienomis, kai temperatūra teigiama ir dirva sugeria vandenį, tačiau svarbu neperlaistyti, jei žemė jau šlapia. Po darbų reikėtų ištuštinti laistymo žarnas, apsaugoti lauko čiaupus ir, jei naudojama, paruošti laistymo sistemą žiemai pagal gamintojo rekomendacijas.
Kada dengti augalus ir ką palikti iki pavasario
Augalų priedangos veiksmingiausios tada, kai augalai jau spėję užsigrūdinti, todėl jų nereikėtų skubėti apvynioti dar šiltomis dienomis. Per anksti uždengti krūmai gali pradėti šusti, pūti ar net atsinaujinti augimas, o vėliau net ir nestiprūs šalčiai jiems tampa pavojingi.
Jautresniems krūmams tinka žieminė balta agroplėvelė ar šiaudiniai dembliai, paliekant oro tarpą vėdinimui. Šaknų zoną verta mulčiuoti žieve ar subrendusiu kompostu ant dar neįšalusios dirvos, tačiau svarbu neužpilti kamienų ir ūglių pagrindo.
Daugiamečių augalų nereikėtų nupjauti iki pat žemės vien dėl tvarkos, nes sausi stiebai ir sėklų galvutės gali saugoti kerus nuo vėjo ir šalčio. Dekoratyvines žoles, pavyzdžiui, miskantus, dažniausiai geriau palikti iki pavasario, o dideles kupstas galima laisvai surišti, kad mažiau išgultų.
Taip pat svarbu nepadaryti klaidos su hortenzijomis: daugumos sodo hortenzijų žiediniai pumpurai susiformuoja ant pernykščių ūglių, todėl rudeninis genėjimas gali pašalinti kitų metų žydėjimą. Genėjimo laikas ir intensyvumas turėtų būti parenkamas pagal rūšį ir veislę.
Sodas, daržas ir veja: ką būtina sutvarkyti
Sode verta surinkti po medžiais supuvusius vaisius ir pašalinti ant šakų likusias sudžiūvusias vaisių liekanas, nes jos dažnai tampa ligų židiniu kitam sezonui. Laikomas obuolių ar kriaušių atsargas pravartu perrinkti ir atskirti vaisius su puvinio požymiais.
Jaunus medelius reikėtų apsaugoti nuo kiškių ir stirnų, ypač jei žiema bus snieginga ir žvėrys lengviau pasieks žievę. Apsaugos turi būti tvirtos, bet nespausti kamieno, o pririšimus prie kuolų verta patikrinti, kad vėjas neišjudintų šaknų.
Jei dirva neįšalusi ir nepermirksi, dar galima sodinti kai kuriuos medelius ir krūmus plikomis šaknimis, tačiau lapkritis nėra universalus metas genėti visą sodą. Ypač kaulavaisių medžių rudeninis genėjimas dažnai didina pažeidimų ir ligų riziką, todėl saugiau planuoti darbus pagal konkrečios rūšies rekomendacijas.
Darže reikėtų nuimti šalčiui jautresnių daržovių derlių ir pašalinti sergančias augalų liekanas, kad neperžiemotų patogenai. Kai kurios kultūros, pavyzdžiui, lapiniai kopūstai ar briuseliniai kopūstai, neretai ištveria šalnas, tačiau jų atsparumas priklauso nuo veislės ir žiemos eigos.
Tuščias lysves naudinga uždengti kompostu ar mulčiu, o sunkios, šlapios žemės geriau neperkasėti, nes taip gadinama struktūra. Šiltnamyje ir tunelyje reikėtų pašalinti augalų likučius, nuvalyti atramas ir esant palankioms sąlygoms vėdinti, kad mažėtų pelėsio rizika.
Vejai lapkritį labiausiai kenkia šlapias lapų sluoksnis, kuris užstoja šviesą ir skatina žolės nykimą, todėl lapus verta grėbti reguliariai. Paskutinis pjovimas priklauso nuo augimo, o jei mėnuo švelnus, vejai gali prireikti dar vieno trumpinimo sausu oru, nepaliekant jos per žemos.
Ant apšalusios ar įmirkusios vejos geriau nevaikščioti ir nevažiuoti karučiais, nes suspausta žolė pavasarį atsistato lėčiau. Sunkesnius vazonus, maišus su žemėmis ir kitus daiktus pravartu perkelti ant kietos dangos dar prieš pirmuosius rimtesnius šalčius.
Kambariniams augalams lapkritį svarbiausia mažėjanti šviesa, todėl juos verta perkelti arčiau lango ir nuvalyti dulkes nuo lapų. Laistymo režimą geriau derinti prie realios žemės drėgmės, o pastebėjus sausą orą ir šildymo sezono poveikį, dažniau tikrinti, ar neatsirado kenkėjų.
Leave a Reply