Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją
Daugiau nei 1 000 000 žmonių sveikatos patikrų duomenų analizė parodė, kad širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai išlieka itin paplitę. Tyrimo išvadose akcentuojama, kad daugeliui nustatytų pakitimų ilgą laiką nebūdingi aiškūs simptomai.
Analizėje skelbiama, kad beveik kas antram tirtajam fiksuotos arterinio kraujospūdžio reikšmės, būdingos hipertenzijai. Dar dažniau nustatyti lipidų apykaitos sutrikimai, susiję su padidėjusiu cholesteroliu, jie paveikė daugiau nei 60 proc. dalyvių.
Kodėl tylūs rodikliai pavojingi
Padidėjęs kraujospūdis ir pakitęs cholesterolio profilis neretai progresuoja nepastebimai, todėl vien gera savijauta negarantuoja, kad kraujotakos sistema veikia sklandžiai. Būtent dėl to gydytojai pabrėžia profilaktinių tyrimų svarbą, ypač kai rizikos veiksniai kaupiasi metų metus.
Hipertenzija didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo tikimybę. Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas MTL arba LDL, siejamas su ateroskleroze, kai kraujagyslių sienelėse formuojasi plokštelės, galinčios susiaurinti spindį ir sukelti ūmias komplikacijas.
Specialistai pabrėžia, kad prastas vieno tyrimo atsakymas dar nereiškia neišvengiamos ligos, tačiau rizika didėja priklausomai nuo amžiaus, rūkymo, fizinio aktyvumo stokos, cukrinio diabeto ir paveldimumo. Dėl to svarbiausia ne tik išsitirti, bet ir aptarti rezultatus su gydytoju, įvertinant bendrą rizikos profilį.
Augantis svoris ir pilvinis nutukimas
Tyrime išskiriama ir kita dažna problema, per didelė kūno masė. Nutukimas, vertinant pagal kūno masės indeksą, nustatytas daugiau nei 27 proc. dalyvių, o pilvinis nutukimas, vertinamas pagal liemens apimtį, fiksuotas net maždaug trims ketvirtadaliams tirtųjų.
Medikai atkreipia dėmesį, kad riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolinių sutrikimų rizika, įskaitant atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas. Dėl to vis dažniau pabrėžiama liemens apimties svarba, nes vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi riziką.
Riebalinis audinys nėra tik energijos atsargos, jis veikia kaip aktyvus organas, dalyvaujantis hormonų, uždegiminių procesų ir apykaitos reguliavime. Po menopauzės jis taip pat tampa reikšminga estrogenų susidarymo vieta, todėl perteklinis riebalinis audinys gali turėti platesnių padarinių nei vien svorio pokytis.
Inkstų funkcija, šlapimo rūgštis ir PSA
Analizėje nurodoma, kad maždaug kas šeštam tirtajam nustatytas sumažėjęs eGFR rodiklis, mažesnis nei 60 ml per minutę. Šis rodiklis naudojamas inkstų filtracijos funkcijai įvertinti, tačiau vieno tyrimo nepakanka galutinei diagnozei, reikalingas vertinimas laike ir papildomi duomenys.
Gydytojai pabrėžia, kad lėtinė inkstų liga dažniausiai nustatoma tuomet, kai pakitimai išlieka mažiausiai tris mėnesius arba yra kitų organo pažeidimo įrodymų. Ankstyvose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų, todėl rizikos grupėms, ypač sergantiems hipertenzija ar diabetu, rekomenduojama reguliariai tikrintis.
Dar viena dažnai nustatyta problema, padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija, ji fiksuota maždaug kas penktam dalyviui. Hiperurikemija ne visada sukelia simptomus, tačiau daliai žmonių gali būti susijusi su podagros išsivystymu.
Vyrų grupėje daliai tirtųjų nustatytas padidėjęs PSA rodiklis, naudojamas prostatos ligų diagnostikoje. Specialistai primena, kad padidėjęs PSA automatiškai nereiškia prostatos vėžio, tačiau toks rezultatas visada turėtų būti aptartas su gydytoju ir, jei reikia, tikslinamas papildomais tyrimais.
Skirtumai tarp vyrų ir moterų
Tyrimo duomenimis, tarp programoje tirtų žmonių moterys sudarė apie 59,1 proc., o vyrai apie 40,9 proc. Didesnis moterų aktyvumas profilaktikoje gali rodyti, kad jos dažniau pasinaudoja galimybe išsitirti dar iki atsirandant nusiskundimams.
Kartu pažymima, kad dauguma nustatytų rizikos veiksnių dažniau pasitaikė vyrams. Jiems dažniau fiksuotas antsvoris ir nutukimas, hipertenzija, hiperglikemija, lipidų apykaitos sutrikimai, taip pat kai kurie kepenų rodiklių pakitimai ir padidėjusi šlapimo rūgštis.
Ką praktikoje reiškia prevencija
Gydytojai pabrėžia, kad kraujospūdį verta matuoti reguliariai nepriklausomai nuo amžiaus, o padidėjusios reikšmės turėtų būti vertinamos ne vienkartiniu matavimu, bet stebint dinamiką. Taip pat rekomenduojama periodiškai tikrinti cholesterolio ir gliukozės rodiklius, o tyrimų dažnumą derinti su gydytoju pagal rizikos veiksnius.
Kasdieniai įpročiai išlieka kertiniai: pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir mažesnis druskos, pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų kiekis gali padėti mažinti riziką. Svarbus ir miegas, nes lėtinis miego trūkumas siejamas su prastesne kraujospūdžio, apetito ir medžiagų apykaitos kontrole.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės per dažnai išsitiria per vėlai, jau atsiradus simptomams, nors didžiausia prevencijos vertė yra tada, kai ji užbėga ligai už akių“, – sakė prof. Jakub Swadźba, apibendrindamas analizės išvadas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie duomenys dera su platesnėmis visuomenės sveikatos tendencijomis, kai didžiausią naštą sveikatos sistemoms sudaro lėtinės neinfekcinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių. Ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas, nuoseklus gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos išlieka veiksmingiausios priemonės mažinant sunkių komplikacijų tikimybę.
Leave a Reply