Mokslininkai jau beveik šimtmetį bando įvertinti, kiek žmogaus kalbos gali suprasti šunys ir nuo ko tai priklauso. Ankstyvieji stebėjimai rodė, kad dresuojami šunys geba atpažinti dešimtis komandų bei frazių, o vėlesni tyrimai šią ribą gerokai kilstelėjo.
Vienas dažniausiai cituojamų vertinimų siejamas su šunų elgseną tyrinėjusiu psichologu Stanley Corenu, kuris apibendrindamas skirtingus duomenis teigė, kad dauguma šunų gali suprasti daugiau nei 150 žodžių. Jo vertinimu, išskirtinai gabūs šunys gali išmokti gerokai daugiau, o kai kurios užduotys atitinka ankstyvo amžiaus vaiko gebėjimus.
Vėliau Kanadoje atliktos apklausos, kuriose dalyvavo 165 įvairių veislių šunų šeimininkai, pateikė žemiškesnį vidurkį. Remiantis surinktais atsakymais, šunys, šeimininkų vertinimu, vidutiniškai reaguoja į maždaug 89 skirtingus žodžius ar frazes, o išskirtinis atvejis perkopė 200 signalų ribą.
Tokiuose tyrimuose dažniausiai kartojasi paprastos, kasdienėje dresūroje naudojamos komandos, pavyzdžiui, ateik, lauk, palik, gulėk, taip pat su rutina susiję žodžiai, tokie kaip pasivaikščioti ar skanėstas. Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne vien žodžio skambesys, bet ir intonacija, situacija bei gestai, todėl šeimininkams kartais susidaro įspūdis, jog šuo supranta daugiau, nei iš tiesų atpažįsta vien iš žodžių.
Tyrėjai taip pat pastebi, kad gebėjimai smarkiai skiriasi: įtakos turi veislė, individualios savybės, motyvacija ir dresūros kokybė. Apklausose daugiau žodžių dažniau „surinkdavo“ darbinėms užduotims išvesti ar aktyviai treniruojami šunys, tarp jų dažnai minimi australų aviganiai, borderkoliai ir vokiečių aviganiai.
Pastaraisiais metais dėmesys krypsta ir į tai, kaip šuns smegenys apdoroja žmogaus kalbą. Naujesni neurobiologiniai tyrimai su EEG rodo, kad šunų smegenys gali sinchronizuotis su kalbos ritmu ir „gaudyti“ tam tikrus pasikartojančius garsinius dėsningumus, ypač susijusius su priebalsių struktūra.
„Reguliarus kontaktas su žmogaus kalba gali išmokyti šunų smegenis geriau atpažinti kalbos dėsningumus, net jei jie nekalba ir nenaudoja kalbos kaip žmonės“, – teigė viena iš tyrėjų Attila Andics.
Kartu fiksuojami ir aiškūs skirtumai tarp žmonių ir šunų: žmonės, sprendžiant iš smegenų reakcijų, paprastai lanksčiau perpranta net neįprastas kalbos struktūras. Tai reiškia, kad šuo gali labai sėkmingai išmokti konkrečius signalus ir jų reikšmes, tačiau žmogaus kalbos „iššifravimas“ iki smulkių kalbinių taisyklių jam dažniausiai išlieka ribotas.
Ekspertai šeimininkams pataria ne vaikytis įspūdingų skaičių, o nuosekliai kurti aiškias asociacijas. Trumpi, vienodai tariami žodžiai, pastovi intonacija ir tas pats kontekstas padeda šuniui patikimiau suprasti, ko iš jo norima, o tai realiame gyvenime svarbiau nei rekordai.
Leave a Reply