CP v2

Tag: Šunys

  • Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Gdynėje birželio 24 dieną atidengtas paminklas šuniui Balticui, kurio išgelbėjimo istorija 2010 metais apskriejo ne tik Lenkiją, bet ir užsienio žiniasklaidą. Skulptūra pastatyta prie Marina Yacht Parko, kur ją jau lanko turistai ir miestiečiai.

    Balticas išgarsėjo po dramatiško gelbėjimo Baltijos jūroje, kai buvo pastebėtas dreifuojantis ant ledo lyties atviroje jūroje. Tuomet įgula, plaukusi moksliniu laivu r/v „Baltica“, ryžosi operacijai, kuri anuomet buvo apibūdinama kaip itin rizikinga dėl šalčio ir bangavimo.

    Gelbėjimas atviroje jūroje

    2010 metų sausio 25 dieną, apie 15.40 valandą, jūrininkai aptiko šunį maždaug 15 jūrmylių nuo kranto. Tai yra apie 28 kilometrus, o tokioje distancijoje žiemą gresia greita hipotermija net ir žmogui, jau nekalbant apie gyvūną.

    Pasak istorijos dalyvių, šuo kelias dienas laikėsi ant ledo, krito į vandenį ir vėl užlipdavo atgal. Gelbėjime dalyvavęs jūrų gelbėtojas ir gyvūnų globos aktyvistas Adamas Buczyńskis, tuomet dirbęs laive mechaniku, į šunį plaukė pripučiama valtimi.

    „Mačiau, kad jis jau nebeturi jėgų, todėl delsti buvo neįmanoma“, – sakė Adamas Buczyńskis.

    Po kelių dienų Balticas buvo oficialiai įtrauktas į laivo komandą ir tapo savotišku įgulos simboliu. Vėliau, A. Buczyńskiui išėjus į pensiją, šuo apsigyveno kartu su juo ir dar kelerius metus dalyvavo gelbėjimo veiklose kaip tarnybinis šuo.

    Nuo pasaulinės šlovės iki paminklo

    Baltico istoriją anuomet plačiai nušvietė tarptautinė žiniasklaida, o pats šuo tapo atpažįstamas tarp Trijų miestų pakrantės gyventojų ir turistų. Gdynė jam suteikė garbės simbolinį titulą, o gelbėtojai sulaukė šimtų laiškų ir padėkų iš įvairių šalių.

    Šuo mirė 2017 metų spalio 28 dieną, sulaukęs 15 metų. Paminklo idėja siejama su noru įamžinti ne tik neįprastą išsigelbėjimą, bet ir žmonių ryžtą padėti, kai situacija atrodė beveik beviltiška.

    Skulptūroje Balticas pavaizduotas realaus dydžio, pastatytas ant formos, primenančios ledo lytį. Greta pateikiamas trumpas jo istorijos aprašas lenkų ir anglų kalbomis, o sprendiniai pritaikyti taip, kad su informacija galėtų susipažinti ir žmonės su negalia.

    Kodėl ši istorija vis dar traukia žmones?

    Gyvūnų gelbėjimo istorijos dažnai tampa visuomenės dėmesio centru, nes jose susitinka emocija ir konkretus veiksmas, kurį gali suprasti kiekvienas. Baltico atvejis išsiskyrė tuo, kad gelbėjimas vyko atviroje jūroje, esant žiemiškoms sąlygoms, o šuns ištvermė tapo istorijos ašimi.

    Gdynės savivaldybė tikisi, kad paminklas taps nauju traukos tašku prieplaukos zonoje ir kartu primins apie atsakomybę už gyvūnus. Vietos bendruomenė jau dabar jį vadina simboliniu sargu, pasitinkančiu į uostą grįžtančius jūrininkus.

  • Paliko šunį įkaitusiame automobilyje: temperatūra šokiravo veterinarus, pradėtas tyrimas

    Paliko šunį įkaitusiame automobilyje: temperatūra šokiravo veterinarus, pradėtas tyrimas

    Lenkijos Kaliszo mieste pareigūnai gavo pranešimą apie dobermaną, paliktą užrakintame automobilyje per didelį karštį. Į įvykio vietą atvykę policijos ir savivaldybės tarnybų atstovai išdaužė automobilio stiklą, kad kuo greičiau ištrauktų silpstantį gyvūną.

    Šuo buvo skubiai perduotas veterinarijos specialistams, tačiau jo būklė jau buvo kritinė. Pasak gyvūnų prieglaudos atstovų, vežant į kliniką šuns kūnas buvo toks įkaitęs, kad darbuotojai, bandydami jį vėsinti šlapiais rankšluosčiais, nusidegino rankas.

    Karštis automobilyje – mirtinas spąstas

    Veterinarijos klinikoje užfiksuota itin aukšta šuns kūno temperatūra – 42,9 laipsnio. Normali šuns kūno temperatūra paprastai siekia apie 37,5–39 laipsnius, todėl toks rodiklis laikomas gyvybei pavojingu ir rodo šilumos smūgį.

    Specialistai pabrėžia, kad net trumpam paliktas gyvūnas automobilyje gali perkaisti per kelias minutes, nes salono temperatūra kyla labai greitai. Net ir pavėsis ar praviras langas dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos, ypač kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių.

    Šuo neišgyveno, savininkui gresia atsakomybė

    Nors veterinarai bandė stabilizuoti gyvūno būklę, tą pačią dieną vėlai vakare šuo nugaišo. Tarnybos nustatė šuns savininko tapatybę – tai 26 metų vyras, kurio organizme patikrinimo metu fiksuotas beveik vienas promilės alkoholio.

    Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Pagal Lenkijoje galiojančias gyvūnų apsaugos nuostatas už tokį elgesį gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų.

    Kada galima imtis veiksmų?

    Gelbėtojai ir policija primena, kad pastebėjus automobilyje silpstantį vaiką ar gyvūną svarbiausia yra nedelsti ir kviesti pagalbą. Praktikoje sprendimai priimami pagal realią grėsmę gyvybei, o kritiniais atvejais gali būti pateisinamas ir automobilio stiklo išdaužimas, jei tai vienintelis būdas greitai išgelbėti.

    Ekspertai ragina per karščius planuoti keliones taip, kad gyvūnas niekada neliktų vienas užrakintame automobilyje, net ir trumpam. Šilumos smūgis gali sukelti organų pažeidimus, sąmonės praradimą ir mirtį, o pagalba ne visada spėja laiku.

  • Plaukai ant drabužių ir sofų varo iš proto? „Action“ parduoda pigų gelinį ritinėlį

    Plaukai ant drabužių ir sofų varo iš proto? „Action“ parduoda pigų gelinį ritinėlį

    Šunų ir kačių augintojai puikiai žino, kad kailis linkęs atsirasti visur: ant drabužių, minkštų baldų, kilimų ir net automobilio sėdynių. Ypač šėrimosi laikotarpiu situacija tampa kasdiene rutina, o vien siurbimo ar skalbimo dažnai nepakanka.

    Prie problemos prisideda ir audinių savybės: flisas, vilna ar sintetiniai mišiniai lengviau įsielektrina, todėl plaukai prilimpa stipriau. Dėl to namuose dažniau prireikia greitų sprendimų, kurie veiktų ne tik ant drabužių, bet ir ant apmušalų.

    Sprendimas, kuris neužima vietos

    Pastaruoju metu populiarėja daugkartinio naudojimo geliniai ritinėliai, kuriuos galima nuplauti vandeniu ir naudoti vėl. Skirtingai nei vienkartinės lipnios juostos, toks įrankis nereikalauja nuolat pirkti papildomų lapelių, todėl ilgainiui gali būti patogesnis kasdieniam naudojimui.

    Parduotuvėse „Action“ siūlomas gelinis ritinėlis skirtas surinkti plaukus, pūkus ir dulkes nuo įvairių paviršių. Jo esmė paprasta: perbraukus per audinį, nešvarumai prilimpa prie gelinio paviršiaus, o vėliau ritinėlį užtenka nuplauti šiltu vandeniu.

    Kaip naudoti, kad efektas būtų geriausias?

    Praktikoje geriausiai veikia trumpi, tolygūs perbraukimai viena kryptimi, ypač ant baldų ar automobilio apmušalų. Jei audinys stipriai „gaudo“ kailį, verta pradėti nuo lengvo perbraukimo ir tik tada kartoti dar kartą, kad plaukai nesusisuktų į gumulus.

    Specialistai, kalbėdami apie šėrimosi kontrolę, pabrėžia ir prevenciją: reguliarus šukavimas sumažina į aplinką patenkančių plaukų kiekį. Todėl geriausią rezultatą paprastai duoda derinys – gyvūno priežiūra, dažnesnis tekstilės valymas ir greitas įrankis, kai reikia tvarkos čia ir dabar.

    Kur praverčia labiausiai?

    Toks ritinėlis dažniausiai gelbsti prieš išeinant iš namų, kai ant palto ar kelnių matyti prilipę plaukai. Jis taip pat praverčia ant sofų, fotelių, lovatiesių, gyvūnų guolių ar automobilio sėdynių, kur kailis kaupiasi greičiausiai.

    Jei namuose yra keli augintiniai arba gyvūnas daug laiko praleidžia ant baldų, paprastas, lengvai nuplaunamas ritinėlis gali tapti kasdieniu pagalbininku. Tokiu atveju jis padeda palaikyti tvarką be ilgo pasiruošimo ir be papildomų vienkartinių priemonių.

  • Šuo ar katė sanatorijoje? Kada privalo įleisti, kada atsisako ir kiek tai kainuoja

    Šuo ar katė sanatorijoje? Kada privalo įleisti, kada atsisako ir kiek tai kainuoja

    Ar galima vykti su augintiniu?

    Planuojant gydymą sanatorijoje daliai žmonių didžiausias klausimas būna ne procedūrų grafikas, o kas pasirūpins namuose likusiu šunimi ar kate. Praktika rodo, kad vieningo atsakymo nėra: vieni centrai gyvūnus priima, kiti kategoriškai atsisako.

    Skirtumą dažniausiai lemia ne vien darbuotojų geranoriškumas, o įstaigos vidaus taisyklės, apgyvendinimo sąlygos ir saugos reikalavimai. Todėl prieš kelionę verta aiškiai atskirti dvi situacijas: asistentinio šuns atvejį ir įprasto augintinio apgyvendinimą.

    Asistentinis šuo: teisė į patekimą

    Jei žmogus turi negalią ir jį lydi asistentinis šuo, tokio šuns buvimas viešosios paskirties objektuose paprastai turi būti užtikrinamas. Tai reiškia, kad asmuo turi turėti realią galimybę gyventi sanatorijoje kartu su asistentiniu šunimi viso gydymo laikotarpiu.

    Praktiškai iššūkių kyla tada, kai sanatorijoje vyrauja keliaviečiai kambariai, trūksta atskirų erdvių arba nėra aiškių procedūrų, kaip suderinti gyvūno buvimą su kitų pacientų poreikiais. Vis dėlto pats poreikis naudotis asistentinio šuns pagalba neturėtų būti traktuojamas kaip priežastis atsisakyti apgyvendinimo.

    „Teisė asmeniui su negalia įeiti į pastatą su asistentiniu šunimi reiškia ir teisę sanatorijoje gyventi kartu su šiuo šunimi viso turnuso metu“, – sakė Biuras įgaliotinio neįgaliųjų reikalams.

    Tokiais atvejais svarbu iš anksto informuoti įstaigą ir paprašyti patvirtinimo raštu, kokiomis sąlygomis bus užtikrintas buvimas kartu procedūrų metu, valgykloje ir bendrose erdvėse. Tai sumažina riziką atvykus susidurti su netikėtais apribojimais.

    Įprastas augintinis: dažniausiai tik privačiai

    Visai kita situacija, kai kalbama apie įprastą šunį ar katę, net jei šeimininkui tai labai svarbus šeimos narys. Valstybinio finansavimo modeliu veikiančios sanatorijos dažnai riboja gyvūnų apgyvendinimą, nes tai siejama su higienos normomis, alergijų rizika ir kitų pacientų komfortu.

    Daugiau galimybių paprastai atsiranda renkantis privačiai apmokamą poilsį ar gydymą. Tokiu atveju kai kurios sveikatinimo įstaigos leidžia atvykti su augintiniu, tačiau taiko papildomas sąlygas, pavyzdžiui, riboja gyvūno dydį, prašo skiepų įrašų ir numato atsakomybę už galimą žalą.

    Dažniausias papildomas mokestis už gyvūną svyruoja maždaug nuo 6 iki 25 eurų už parą, priklausomai nuo vietos ir taisyklių. Prie kainos gali prisidėti ir depozitas už galimą tvarkymo poreikį, todėl galutinę sumą verta pasitikslinti dar prieš rezervuojant.

    Norint išvengti nemalonių staigmenų, prieš kelionę reikėtų tiesiogiai susisiekti su registratūra ir paklausti, ar gyvūnas bus priimtas konkrečiame kambaryje, ar leidžiama jį palikti vieną, kaip sprendžiami pasivaikščiojimų maršrutai ir kuriose zonose buvimas draudžiamas.

    Jei sanatorija augintinių nepriima, realiausios alternatyvos lieka laikina globa šeimoje, augintinių viešbučiai arba prižiūrėtojo paslaugos namuose. Kiekvienu atveju svarbiausia planuoti iš anksto, nes sezono metu vietų gali nelikti.

  • Sutrinkite 4 ingredientus ir iškepkite: naminiai skanėstai, dėl kurių šuo „dėkos“ kasdien

    Sutrinkite 4 ingredientus ir iškepkite: naminiai skanėstai, dėl kurių šuo „dėkos“ kasdien

    Naminius skanėstus šuniui galima paruošti greitai ir be sudėtingų produktų, tačiau svarbiausia yra ne patogumas, o sudėtis. Veterinarai primena, kad daugelyje parduotuvinių gardėsių gali būti per daug druskos, riebalų ar priedų, todėl namuose lengviau kontroliuoti, ką iš tiesų gauna augintinis.

    Vis dėlto skanėstai neturėtų tapti kasdieniu maisto pakaitalu. Jie skirti apdovanojimui, motyvacijai dresūroje arba kaip nedidelė papildoma porcija, o bendras jų kiekis turi būti ribojamas, kad neaugtų antsvorio rizika ir nebūtų išbalansuota mityba.

    Paprastas receptas šuniškiems kukuliams

    Šis receptas paremtas lengvai randamais produktais: liesa mėsa, daržove, grūdais ir kiaušiniu. Tokia kombinacija dažnai pasirenkama dėl paprastos sudėties, o tekstūra patogi formuoti mažus gabalėlius, tinkančius treniruotėms.

    Jums prireiks liesos maltos mėsos, žalios morkos, gerai išvirusių ryžių, šviežių žalumynų ir 2 kiaušinių. Jei šuo jautrus paukštienai, rinkitės kitą liesos mėsos rūšį, o ryžius galite virti iki itin minkštos konsistencijos.

    Visus produktus sutrinkite trintuvu, kol masė taps vientisa, bet nebūtinai idealiai lygi. Suformuokite mažus kukuliukus, kad juos būtų patogu duoti po vieną, ir dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

    Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25–30 minučių, kol kukuliukai lengvai parus. Trumpesnis kepimas paliks minkštesnę tekstūrą, o ilgesnis suteiks daugiau traškumo, bet stebėkite, kad neperkeptų.

    Į ką svarbu atkreipti dėmesį

    Prieš siūlant naują skanėstą, verta įvertinti šuns amžių, svorį, aktyvumą ir sveikatos būklę. Šuniukams, senjorams bei šunims, turintiems virškinimo ar alergijų problemų, net paprasti ingredientai gali netikti, todėl saugiausia pradėti nuo mažo kiekio.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis su pagardais: šunims nereikalinga nei druska, nei aštrūs prieskoniai, nei svogūnai ar česnakai. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto ar augintinis turi diagnozuotų sveikatos sutrikimų, dėl raciono korekcijų geriausia pasitarti su veterinaru.

    Skanėstai gali tapti puikiu dresūros įrankiu, nes mažos porcijos padeda tiksliai apdovanoti už norimą elgesį. Tačiau net ir naminiai gardėsiai turi būti skaičiuojami į bendrą dienos kalorijų kiekį, kad apdovanojimas netaptų nepastebimu keliu į antsvorį.

  • Paskutinės dienos gauti iki 120 eurų šuniui ar katei: savivaldybės kompensuoja procedūras

    Paskutinės dienos gauti iki 120 eurų šuniui ar katei: savivaldybės kompensuoja procedūras

    Lenkijoje dalis savivaldybių šiemet vėl skiria paramą gyventojams, auginantiems šunis ir kates. Ši iniciatyva neoficialiai vadinama „500 plius šuniui ir katei“, tačiau realiai tai yra dalinis arba visiškas konkrečių veterinarinių procedūrų kompensavimas.

    Dažniausiai finansuojamos sterilizacijos ir kastracijos paslaugos, o kai kur – ir gyvūnų ženklinimas mikroschema. Paramos dydis priklauso nuo vietos taisyklių bei biudžeto, o vidutinė suma, perskaičiavus apie 500 zlotų, siekia maždaug 120 eurų.

    Kas gali pretenduoti į kompensaciją?

    Reikalavimai skiriasi pagal savivaldybę, tačiau paprastai prašoma pateikti gyvenamosios vietos patvirtinimą ir įrodymą, kad pareiškėjas yra tos savivaldybės gyventojas. Kai kur papildomai tikrinama, ar gyventojas toje teritorijoje moka vietinius mokesčius, arba prašoma kitų statusą patvirtinančių dokumentų.

    Gyvūnams taip pat taikomi kriterijai: įprastai kompensacija skiriama tik jei augintinis yra ne jaunesnis nei 6 mėnesių ir veterinarijos gydytojas nenustato kontraindikacijų bendrajai nejautrai. Dėl riboto finansavimo paraiškos dažnai priimamos iki nustatyto termino arba iki kol baigiasi savivaldybės lėšos.

    „Šių programų esmė yra padėti gyventojams ir kartu mažinti neplanuotą gyvūnų dauginimąsi, kuris ilgainiui didina benamių gyvūnų skaičių“, – pabrėžia savivaldybių skelbiamose programose kartojama logika.

    Kodėl remiama sterilizacija ir kastracija?

    Veterinarijos praktikoje sterilizacija ir kastracija vertinama ne tik kaip populiacijos kontrolės priemonė. Patelėms tokios procedūros gali sumažinti kai kurių reprodukcinės sistemos ligų riziką, o patinams – tam tikrų susirgimų tikimybę ir su lytiniu elgesiu susijusias problemas.

    Savivaldybėms tai taip pat yra prevencinė priemonė: kuo mažiau neplanuotų vadų, tuo mažesnis spaudimas prieglaudoms ir mažesnės viešosios išlaidos benamių gyvūnų priežiūrai. Dėl to tokios kompensavimo programos dažnai finansuojamos iš gyvūnų gerovės ar viešosios tvarkos biudžetų.

    Kam reikalinga mikroschema?

    Kai kurios savivaldybės kompensuoja ir ženklinimą mikroschema, nes tai tiesiogiai didina tikimybę greitai grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui. Mikroschemoje esantis identifikavimo numeris nuskenuojamas veterinarijos klinikoje ar prieglaudoje, o tuomet, jei duomenys suvesti teisingai, galima operatyviai susisiekti su savininku.

    Gyventojams, norintiems pasinaudoti parama, svarbiausia nelaukti: daugelyje vietovių paraiškų priėmimas baigiasi vasaros viduryje. Tikslias sąlygas, terminus ir reikiamus dokumentus reikia tikrinti savo savivaldybės skelbiamose taisyklėse.

  • Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Karštomis dienomis uždarytas automobilis saulėje įkaista labai greitai, todėl jame paliktam šuniui kyla reali perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmė. Gyvūnai vėsinasi kur kas prasčiau nei žmonės, o užtenka kelių minučių, kad būklė imtų sparčiai blogėti. Dėl to vis dažniau keliama dilema: ar liudininkas gali išdaužti stiklą ir nepatirti teisinių pasekmių.

    Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra greita situacijos įvertinimo ir veiksmų seka. Pirmiausia verta apžiūrėti, ar automobilis tikrai užrakintas, ar nėra praviro lango, o salonas akivaizdžiai įkaitęs. Jei matyti, kad gyvūnas patiria stresą, intensyviai alsuoja, yra apatiškas ar nereaguoja, delsti pavojinga.

    Ką daryti pamačius šunį automobilyje?

    Praktikoje rekomenduojama nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą, automobilio duomenis bei gyvūno būklę. Jei netoliese yra prekybos ar paslaugų vieta, galima paprašyti per garsiakalbį iškviesti vairuotoją, tačiau tai neturi tapti pretekstu ilgai laukti. Kuo ilgiau gyvūnas išlieka karštoje aplinkoje, tuo didesnė negrįžtamų pasekmių rizika.

    Jeigu yra galimybė, situaciją verta fiksuoti telefonu: užfiksuoti laiką, automobilį, aplinkybes ir gyvūno būklę. Tokia medžiaga gali padėti tiek gelbėjimo tarnyboms, tiek vėliau aiškinantis, ar veiksmai buvo būtini. Vis dėlto filmavimas neturi pakeisti realių veiksmų, kai gyvybei gresia akivaizdus pavojus.

    Ar galima išdaužti stiklą?

    Stiklo išdaužymas laikomas kraštutine priemone, taikoma tik tada, kai nėra kito būdo greitai išlaisvinti gyvūną. Teisinėje logikoje tokie atvejai dažniausiai siejami su būtinuoju reikalingumu, kai siekiama apsaugoti aukštesnę vertybę, tai yra gyvybę ir sveikatą. Tai nereiškia, kad bet kada leidžiama gadinti turtą, tačiau realios grėsmės atveju veiksmų pagrįstumas vertinamas pagal situacijos skubumą ir alternatyvų nebuvimą.

    Jeigu nusprendžiama veikti, svarbu daryti tai saugiai ir proporcingai: pasirinkti stiklą, kurio išdaužymas sukeltų mažiausiai pavojaus gyvūnui ir aplinkiniams, ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti šunį. Geriausia, kad tuo pat metu jau būtų iškviestos tarnybos, o šalia būtų liudytojų, galinčių patvirtinti aplinkybes. Po išlaisvinimo šunį reikia perkelti į pavėsį ir stebėti jo būklę iki atvykstant pagalbai.

    Kokios gali būti pasekmės?

    Nors turto sugadinimas paprastai užtraukia atsakomybę, gelbėjimo situacijose lemiamas tampa būtinybės kriterijus: ar grėsmė buvo reali ir neatidėliotina, ar nebuvo kitų būdų padėti. Todėl svarbu, kad veiksmai būtų pagrįsti racionaliu vertinimu, o ne emocine reakcija. Kuo aiškiau matyti, kad gyvūnas prastai jaučiasi ir laikas kritinis, tuo stipresnis argumentas, kad buvo veikiama siekiant išgelbėti gyvybę.

    Taip pat primenama, kad gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti vertinamas kaip neatsakingas elgesys su gyvūnu, o tam tikrais atvejais ir kaip žiaurus elgesys, jei sukeliamos kančios. Dėl to pareigūnai, atvykę į vietą, paprastai vertina ne tik liudininko veiksmus, bet ir gyvūno laikymo aplinkybes. Karštis automobilyje yra viena dažniausių vasaros rizikų, todėl prevencija čia svarbiausia: gyvūnų nepalikti net trumpam, net ir su pravertu langu.

  • Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Lenkijos Grudziondze viename individualių namų kvartale įvyko skaudi nelaimė: kieme buvusį šunį įkando paprastoji angis. Šeimininkai reagavo nedelsdami, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Į įvykio vietą buvo kviesti ugniagesiai, kurie bandė surasti ir saugiai pašalinti gyvatę. Vis dėlto angis pasislėpė sodo užkaboriuose, todėl gyventojams perduotas raginimas būti itin atsargiems ir nebandyti gyvačių gaudyti patiems.

    Kaip elgtis pamačius angį?

    Specialistai primena, kad angys paprastai vengia žmonių ir puola tik gindamosi, pavyzdžiui, užmynus ar bandant paimti į rankas. Pamačius gyvatę saugiausia ramiai atsitraukti, nedaryti staigių judesių ir neleisti prie jos vaikams ar augintiniams.

    Jei angis aptinkama viešesnėje vietoje ar šalia namų, verta perspėti kaimynus ir, esant poreikiui, kreiptis į atsakingas tarnybas. Artėjant šiltajam sezonui tokių susidūrimų rizika didėja, nes ropliai aktyviau juda ieškodami šilumos ir maisto.

    Ką daryti, jei angis įkando šuniui?

    Veterinarai pabrėžia, kad kritiškai svarbus yra laikas: kuo greičiau gyvūnas pasiekia kliniką, tuo daugiau šansų išvengti sunkesnių komplikacijų. Įkandimas gali sukelti stiprų skausmą, tinimą, silpnumą, o kai kuriais atvejais ir pavojingą bendrą organizmo reakciją.

    Laukiant pagalbos rekomenduojama išlaikyti ramybę ir kiek įmanoma apriboti šuns judėjimą, kad nuodai organizme plistų lėčiau. Taip pat nereikėtų veržti galūnės, pjauti žaizdos ar bandyti išsiurbti nuodų, nes tai gali pakenkti ir uždelsti profesionalų gydymą.

    Praktinis patarimas augintinių šeimininkams – iš anksto turėti artimiausios visą parą dirbančios veterinarijos klinikos kontaktus. Išvykstant į gamtą ar vaikštant aukštesnėje žolėje, šunį verta laikyti arčiau, o po pasivaikščiojimo apžiūrėti, ar nėra įkandimo žymių ir staiga atsiradusio tinimo.

  • Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Ar galima gauti nedarbingumą dėl sergančio šuns ar katės? Darbo kodeksas atsako aiškiai

    Kai suserga šuo ar katė, šeimininkams dažnai tenka rinktis tarp darbo ir būtinos priežiūros namuose ar veterinarijos klinikoje. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje nedarbingumo pažymėjimai siejami su darbuotojo liga arba slauga, kai reikia prižiūrėti vaiką ar šeimos narį.

    Gyvūnai, nors daugeliui yra šeimos dalis, teisės aktuose neprilyginami šeimos nariams, todėl vien dėl augintinio ligos nedarbingumo pažymėjimas paprastai neišduodamas. Tai reiškia, kad oficialiai apmokamas nedarbingumas dėl sergančio augintinio Lietuvoje nėra numatyta praktika.

    Kokios išeitys realiai įmanomos

    Dažniausias sprendimas tokiose situacijose yra kasmetinės atostogos, jei jų dar turite. Nors įprastai atostogos planuojamos iš anksto, staigi liga ar skubus vizitas pas veterinarą dažnai tampa priežastimi tartis su darbdaviu dėl laisvos dienos ar kelių dienų.

    Jei atostogų dienos išnaudotos, kita galimybė yra nemokamos atostogos. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau svarbu įvertinti, kad už šį laiką darbo užmokestis nemokamas, o sprendimas praktikoje priklauso ir nuo darbdavio pozicijos.

    Dar viena išeitis, kuri vis dažniau taikoma biuruose ir paslaugų sektoriuje, yra nuotolinis darbas arba lankstesnis darbo grafikas. Tokiu atveju darbuotojas gali suderinti skubius vizitus klinikoje, vaistų pirkimą ar slaugą namuose ir kartu išvengti visiško darbo praleidimo.

    Kodėl tema vis dažniau keliama

    Diskusijas kursto tai, kad augintinių laikymas Europoje auga, o kartu stiprėja požiūris į gyvūnų gerovę ir emocinę jų reikšmę žmonėms. Dalis darbdavių jau savanoriškai taiko vadinamąją augintinio netekties ar priežiūros dieną kaip papildomą naudą, tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir dažniausiai priklauso nuo įmonės vidaus politikos.

    Kai kuriose Europos valstybėse viešojoje erdvėje buvo svarstomos platesnės galimybės darbuotojams gauti laisvadienių dėl augintinių priežiūros, tačiau vieningos, visoje Europoje taikomos tvarkos nėra. Lietuvoje ši sritis kol kas remiasi įprastomis darbo teisės priemonėmis: atostogomis, susitarimu su darbdaviu ir darbo organizavimo lankstumu.

    Jei augintinio būklė sunki, verta iš anksto pasiruošti: aptarti su darbdaviu galimus scenarijus, įsivertinti atostogų likutį ir, jei įmanoma, pasitelkti artimuosius ar gyvūnų priežiūros paslaugas. Tai praktiškiausias kelias, kol teisinis reglamentavimas aiškiai nenumato nedarbingumo dėl sergančio gyvūno.

  • 500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    500 eurų už šunį ar katę: kas gali gauti kompensaciją už sterilizaciją ir čipavimą?

    Lenkijoje savivaldybės vis dažniau kompensuoja šunų ir kačių sterilizaciją bei mikroschemų implantavimą, o gyventojai tai neretai vadina 500 plius gyvūnams. Reali parama paprastai siekia iki maždaug 115 eurų, tačiau ji taikoma ne visoje šalyje, o tik ten, kur vietos valdžia yra patvirtinusi tokias programas.

    Šios priemonės esmė paprasta: savivaldybė apmoka procedūras, kurios mažina nepageidaujamų vadų skaičių ir ilgainiui padeda mažinti beglobių gyvūnų problemą. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojui nereikia mokėti už pačią sterilizaciją ir gyvūno paženklinimą mikroschema, jei laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kam ir kada skiriama parama

    Dažniausia sąlyga yra gyvenamoji vieta: paramą gali gauti tik tie, kurie deklaruoja gyvenantys savivaldybėje, finansuojančioje programą. Dalis savivaldybių prašo papildomų įrodymų, pavyzdžiui, dokumento apie būsto nuomą, studijas vietos mokymo įstaigoje ar mokesčių mokėjimą toje teritorijoje.

    Taikomi ir reikalavimai pačiam gyvūnui. Įprasta praktika, kad gyvūnas turi būti ne jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus ir tinkamas bendrajai nejautrai, o galutinį sprendimą priima veterinarijos gydytojas po apžiūros.

    Pagal kai kurių savivaldybių taisykles parama gali būti suteikiama iki dviejų kartų per metus. Tai reiškia, kad per vienus metus gyventojas gali kreiptis dėl kompensacijos, pavyzdžiui, dviem skirtingiems gyvūnams, arba tuo pačiu metu spręsti ir sterilizacijos, ir ženklinimo klausimą, jei tvarka tai leidžia.

    Kodėl akcentuojamas čipavimas

    Mikroschema padeda greičiau grąžinti pasimetusį gyvūną šeimininkui ir mažina savivaldybių bei prieglaudų patiriamas išlaidas. Be to, daugelyje vietų čipavimas tampa būtina sąlyga norint gauti bet kokią su augintiniu susijusią kompensaciją, nes tai leidžia tiksliai identifikuoti gyvūną.

    Savivaldybės tokiomis programomis dažniausiai siekia dviejų tikslų: mažinti beglobių gyvūnų skaičių ir skatinti atsakingą augintinių laikymą. Sterilizacija yra viena efektyviausių priemonių, nes ji veikia priežastį, o ne pasekmes, kai gyvūnai jau atsiduria gatvėje ar prieglaudose.

    Kur kreiptis ir ką verta pasitikrinti

    Norint pasinaudoti kompensacija, pirmiausia reikia pasitikrinti savo savivaldybės taisykles ir kvietimų laikotarpius, nes paraiškos dažnai priimamos ribotą laiką arba iki kol baigiasi tam numatytos lėšos. Informacija paprastai teikiama savivaldybės aplinkos apsaugos ar gyvūnų gerovės padaliniuose.

    Prieš registruojantis procedūrai verta išsiaiškinti, ar savivaldybė dirba su konkrečiu veterinarijos klinikų sąrašu ir ar reikalinga išankstinė registracija. Taip pat svarbu pasitikslinti, ar kompensacija apima tik sterilizaciją ir čipavimą, ar dar ir registraciją duomenų bazėje, nes šios detalės skirtingose vietovėse gali skirtis.