Rudenį nukritę lapai daugeliui atrodo tik dar vienas „bioatliekų“ kalnas, kurį norisi kuo greičiau išvežti. Tačiau sode jie gali tapti nemokamu ir vertingu organinės medžiagos šaltiniu, gerinančiu dirvos struktūrą.
Kaip pasakoja patyręs sodininkas Jacek Naliwajek savo „YouTube“ kanale „Naturalnie o ogrodach“, lapai ne tik praturtina dirvą, bet ir padeda sodo gyvūnams, kurie čia žiemoja. Svarbiausia – juos panaudoti tinkamai ir rinktis sveikus, ne ligų ar kenkėjų pažeistus lapus.
Lapai skyla lėčiau nei, pavyzdžiui, nupjauta žolė, nes juose daug anglies. Dėl to kompostuojant dažnai prireikia „balanso“ – lapus maišyti su azoto turinčiomis medžiagomis, kad procesas vyktų greičiau.
Vis dėlto ne visi lapai laikomi vienodai „paprastais“. Ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapai neretai kelia daugiau klausimų, bet tai nereiškia, kad juos būtina išmesti.
Trys praktiški būdai panaudoti lapus
Vienas populiariausių sprendimų – kompostas. Kadangi lapai skyla lėtai, juos verta maišyti su azotu turinčiomis medžiagomis, pavyzdžiui, žole.
Patariama lapus surinkti žoliapjove per paskutinį vejos pjovimą prieš žiemą: taip jie susmulkinami ir iš karto sumaišomi su žole, o tai spartina irimą komposte.
Kitas būdas – lapinė žemė. Lapus galima kaupti maišuose, medinėse dėžėse ar tinkliniuose „narvuose“ – po 1–2 metų jie virsta humusingu substratu, tinkamu daigams ar tiesiog paskleisti lysvėse.
Kad lapai greičiau virstų lapine žeme, juos naudinga susmulkinti, sumaišyti su natūraliu azoto šaltiniu (pavyzdžiui, subrendusiu kompostu) ir palaikyti drėgmę – vanduo pagreitina organikos skaidymąsi.
Trečias sprendimas – mulčiavimas. Lapus verta palikti lysvėse: jie per žiemą saugo dirvą, o pamažu irant ji tampa puresnė, geriau „kvėpuoja“ ir įgauna daugiau humuso.
Rekomenduojama, kad lapų sluoksnis būtų storas (bent apie 10 cm) ir užbertas žemėmis, jog vėjas jų neišnešiotų. Taip pat lapų krūva ramiame sodo kampe gali tapti prieglobsčiu ežiams ir kitiems naudingiems žiemojantiems gyvūnams.
Ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapai: ko saugotis?
Ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapai laikomi „sunkesniais“ dėl juose esančių medžiagų. Ąžuolo lapuose esantys taninai gali lėtinti irimą, o riešutmedžio lapuose aptinkamas juglonas – slopinti kai kurių augalų augimą.
Vis dėlto teigiama, kad sodininkai neretai be reikalo jų baiminasi – šie lapai taip pat gali būti vertingi. Svarbu pasirinkti tinkamą panaudojimo būdą ir atsižvelgti į augalų jautrumą.
Pabrėžiama, kad juglonas veikia ne visus augalus vienodai: dalis rūšių jo buvimą dirvoje toleruoja. Tarp paminėtų pavyzdžių – forzitijos, tulpės, tujos, serbentai, svogūnai, pupelės ir burokėliai.
Tokiems augalams riešutmedžio lapus galima naudoti kaip mulčią arba tręšti kompostu, pagamintu iš šių lapų. Vis dėlto siūloma tokį kompostą ruošti atskirai – jis gali irti lėtai, net iki 2 metų.
Ąžuolo lapus taip pat patariama kompostuoti atskirai: susmulkinti ir sumaišyti su nupjauta žole. Dėl taninų toks kompostas gali būti rūgštesnis, o pilnai susiformuoti gali prireikti 2–3 metų.
Rūgštesnis ąžuolo lapų kompostas ypač tinka augalams, mėgstantiems rūgščią ar silpnai rūgščią dirvą, pavyzdžiui, hortenzijoms, rododendrams, azalijoms, viržiams, magnolijoms, spanguolėms ir šilauogėms. Šių augalų mulčiavimas ąžuolo lapais įvardijamas kaip dar paprastesnė alternatyva, kartu padedanti šaknims lengviau peržiemoti.
Leave a Reply