Iki įspūdingų bijūnų žiedų dar teks palaukti iki pavasario, tačiau gausų žydėjimą dažnai lemia būtent rudeniniai darbai. Šiuo metu augalai pamažu pereina į ramybės būseną, todėl jų priežiūra turi tiesioginę įtaką kitų metų žiedų kiekiui.
Kaip rašo lenkų portalas „Deccoria“, svarbiausia rudenį – nepamiršti kelių paprastų, bet labai reikšmingų veiksmų: tinkamo genėjimo, švaros aplink kerą, saikingo laistymo ir maitinimo be azoto.
Bijūnai laikomi ganėtinai atspariais, tačiau jie yra jautrūs grybinėms ligoms, ypač jei paliekami seni lapai ir stiebų likučiai. Todėl rudenį tvarka gėlyne tampa ne tik estetika, bet ir profilaktika.
Dar viena svarbi detalė – ne visus bijūnus galima genėti vienodai. Jei vienus rudenį drąsiai patrumpinsite, kitus – netinkamai apkirpę – pavasarį galite nesulaukti žiedų.
Rudeninė bijūnų priežiūra: genėjimas ir švara
Daugiametinius (žolinius) bijūnus ir hibridinius Itoh bijūnus rudenį rekomenduojama nukirpti, tačiau tik tada, kai lapai visiškai pagelsta. Praktikoje tai dažnai būna po pirmųjų šalnų – spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje.
Stiebai trumpinami paliekant maždaug 5 cm virš žemės. Toks genėjimas sumažina grybinės kilmės ligų riziką, nes augalas nebeturi perteklinės antžeminės masės, kurioje gali plisti patogenai.
Visai kita situacija su sumedėjusiais (medėjančiais) bijūnais – jų rudenį genėti nereikėtų. Teigiama, kad nugenėti šiuo metu jie pavasarį gali tiesiog nežydėti.
Po genėjimo svarbu kruopščiai sutvarkyti visą plotą aplink bijūnus: surinkti nukritusius lapus ir nupjautų stiebų fragmentus, taip pat pašalinti piktžoles. Tokios atliekos gali tapti ligų židiniu, o piktžolės konkuruoja su bijūnais dėl maisto medžiagų.
Mulčiavimas ir laistymas prieš šalčius
Nors bijūnai žiemoja gana gerai, lengvas mulčio sluoksnis gali apsaugoti jų šakniastiebius nuo dažnų atšilimo ir įšalo ciklų. Tam tinka sausi lapai, šiaudai ar medžio drožlės.
Pavasarį, dar prieš pasirodant rausviems ūgliams, mulčią reikėtų atsargiai prasklaidyti, kad jauni stiebai lengvai prasiskverbtų į paviršių.
Rudenį verta prisiminti ir saikingą laistymą, bet tik tada, kai dirva akivaizdžiai sausa. Paskutinį kartą rekomenduojama palaistyti prieš pat dirvai užšąlant.
Trijų ingredientų mišinys: kuo pamaitinti bijūnus rudenį
Bijūnai vienoje vietoje gali augti dešimtmečius, todėl jų poreikis maisto medžiagoms yra nemažas. Rudenį patariama vengti azoto trąšų, kurios skatina augimą, ir rinktis fosforo bei kalio turinčius sprendimus – jie stiprina šaknų sistemą ir didina atsparumą šalčiui.
Siūlomas paprastas natūralus mišinys, kurio proporcijos skirtos vienam augalui: sutrintos trijų kiaušinių lukštų dalelės, 1 l subrendusio komposto ir 2 šaukštai persijotų pelenų iš švarios medienos.
Mišinį reikia paskleisti aplink bijūną, švelniai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį ir galiausiai palaistyti. Pabrėžiama, kad tai reikėtų daryti, kol žemė dar šilta ir iki stipresnių šalnų.
Toks rudeninis „pastiprinimas“ padeda bijūnams geriau pasiruošti žiemai ir sudėti daugiau žiedinių pumpurų kitam sezonui.
Leave a Reply