Rudenį pasodinti česnakai kartais pradeda leisti laiškus dar iki žiemos – vienais metais jie visai nepasirodo, kitais sužaliuoja net iki maždaug 10 cm. Tai ne visada reiškia, kad derlius žlugs, tačiau netinkamas sodinimo laikas ar priežiūra gali atsiliepti galvų dydžiui kitą sezoną.
Kaip rašo „Deccoria“, gausiam česnakų derliui svarbu ne tik pasirinkti tinkamą laiką, bet ir įvertinti dirvą, saulėtumą bei tai, kaip giliai ir kokiais atstumais susmeigiamos skiltelės.
Dažniausiai sodininkai česnakus rudenį sodina lapkritį, kai žemė dar nėra peršalusi, o skiltelės spėja pasiruošti žiemai. Jei nepavyko to padaryti laiku, česnakus galima sodinti ir vėliau – net žiemą, tačiau tik tada, kai dirva nėra įšalusi ir leidžia atlikti darbus.
Didelę reikšmę turi ir sodinamoji medžiaga: nuo skiltelės dydžio dažnai priklauso būsimos galvos dydis. Taip pat svarbu, kad skiltelės būtų sveikos, sausos, be puvinio ar dėmių.
Kada geriausia sodinti česnakus rudenį?
Rudeniniam sodinimui dažniausiai rekomenduojamas lapkritis – tuo metu dirva paprastai dar būna tinkamos temperatūros, o česnakai spėja įsišaknyti.
Jeigu lapkritį sodinti nespėjote, česnakus galima sodinti ir gruodį, sausį ar net vasarį. Esminė sąlyga – žemė neturi būti įšalusi.
Esant būtinybei česnakus galima sodinti ir kovą, tačiau pabrėžiama, kad pavasarį sodinti česnakai dažnai užauga smulkesni nei pasodinti rudenį ar žiemą.
Skiltelės pasirinkimas: dydis ir būklė
Renkantis česnakus sodinimui siūloma pirmiausia atkreipti dėmesį į skiltelių dydį: didesnė skiltelė paprastai duoda didesnę galvą, o mažos skiltelės dažniau lemia mažą ar vidutinį derlių.
Sodinamoji medžiaga turi būti sveika ir nepažeista. Skiltelės su puvinio žymėmis, dėmėmis ar kitais pažeidimais lengviau „užkrečia“ dirvą ir dažnai neduoda gero derliaus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skiltelės, iš kurių dar prieš sodinimą jau auga žali laiškai, nėra tinkamos sodinti į gruntą. Tokias skilteles siūloma verčiau pasodinti namuose į vazoną – laiškai greitai atžels ir tiks virtuvei.
Dirva ir sodinimas: gylis, atstumai, pH
Česnakams labiausiai tinka priesmėlio ar lengvo priemolio, derlinga, humusinga ir vandeniui laidi dirva. Minima, kad palankus pH – maždaug 6,0–7,0.
Jei sode vyrauja sunki ir suslėgta žemė, tai gali sumažinti derlių, todėl ją siūloma purenti – įmaišyti smėlio ar durpių ir perkasti. Sodinimo vieta turėtų būti saulėta: pusiau pavėsyje česnakai auga, bet dažnai užaugina mažesnes galvas.
Į dirvą galima įmaišyti komposto, kompleksinių trąšų ar granuliuoto mėšlo. Pabrėžiama, kad česnakus galima sodinti iš karto po dirvos paruošimo.
Žieminiams česnakams nurodomas apie 7 cm sodinimo gylis. Skilteles rekomenduojama sodinti maždaug kas 10–15 cm, paliekant apie 25 cm tarpueilius, nelupant luobelių ir smeigiant vertikaliai – plokščiąja puse žemyn, smailiu galu į viršų.
Jei česnakai sudygo prieš žiemą – ką daryti?
Optimalu, kai rudenį pasodinti česnakai iki žiemos spėja gerai įsišaknyti, tačiau tai nėra būtina sąlyga. Jei virš žemės pasirodo nedidelis, trumpas laiškas, dažniausiai nieko blogo nenutinka ir augalas išgyvena šalčius.
Problema gali kilti, jei ruduo būna labai šiltas ir žiema uždelsta, o laiškai užauga per aukšti – apie 10 cm. Tokiu atveju per stipresnes šalnas antžeminė dalis gali apšalti, o tai gali sumažinti kitų metų derlių, nors augalas dažniausiai visiškai nežūsta.
Jei matote, kad laiškai iki žiemos užaugo pavojingai aukšti, siūloma lysvę uždengti storesniu mulčio sluoksniu – pavyzdžiui, tinka sodo žievė, kuri gali apsaugoti jaunas audinių dalis nuo nušalimo.
Jei česnakai iki žiemos išvis neišlenda, patariama skiltelių nekasti – tai normalu. Augalas gali „peržiemoti“ ramybės būsenoje ir sudygti tik kovą, o pasodinti rudenį česnakai, net jei suželia pavasarį, gali užauginti normalias, dideles galvas.
Leave a Reply