Lapkritis avietynui nėra „poilsio“ metas – tai laikas, kai keliais paprastais darbais galima sumažinti grybelinių ligų riziką ir sustiprinti krūmus prieš žiemą. Net jei dar skinamos paskutinės uogos, avietes verta paruošti taip, kad kitą sezoną jos derėtų gausiau.
Svarbiausi lapkričio darbai siejasi su trimis kryptimis: profilaktiniu purškimu nuo grybelinių ligų, saikinga dirvos pamaitinimo praktika ir drėgmės išlaikymu prieš šalčius. Apie tokius rudeninius veiksmus rašo deccoria.pl.
Rudenį avietėms pavojingos grybelinės ligos gali tęsti plitimą, todėl profilaktika ypač svarbi tada, kai lapai dar žali ir atrodo sveiki. Tokiu metu, jei problema ir prasideda, ją lengviau suvaldyti.
Kita vertus, per intensyvus tręšimas lapkritį nėra gera mintis – augalai ruošiasi žiemai, tad svarbiau ne „užauginti“, o sustiprinti. Taip pat verta pagalvoti apie laistymą ir mulčiavimą, kurie padeda šaknims saugiau peržiemoti.
Rudeninis purškimas nuo grybelinių ligų
Lapkričio pradžioje avietes vis dar gali atakuoti grybelinės ligos – ypač minimos pilkasis puvinys ir ūglių džiūvimas. Dėl to rekomenduojama apsvarstyti rudeninį purškimą, kai augalai dar turi žalių, gerai atrodančių lapų.
Tekste kaip pavyzdys minimas „Polyversum WP“ – preparatas su grybu Pythium oligandrum, kuris minta ligas sukeliančiais grybais. Tirpalas paprastai ruošiamas miltelius subėrus į drungną vandenį ir palikus maždaug valandai, kad suaktyvėtų sporos.
Dozavimą siūloma derinti prie konkretaus augalo pagal gamintojo rekomendacijas, o paruoštą tirpalą sunaudoti per 10 valandų. Purškimą patariama atlikti tada, kai lauke temperatūra nenukrenta žemiau 10 laipsnių šilumos, o po panaudojimo nebevartoti cheminių fungicidų.
Ar lapkritį tręšti mėšlu ir pelenais?
Norint, kad avietės daugelį metų derėtų stabiliai, svarbi dirvos kokybė. Vis dėlto lapkritį krūmų patariama nepermaitinti, nes augalai pereina į pasiruošimo žiemai fazę.
Kaip vienas švelnesnių sprendimų minimas nedidelis kiekis granuliuoto galvijų mėšlo – nors jame yra šiek tiek azoto, idėja labiau susijusi su augalo pastiprinimu prieš pirmąsias šalnas, ypač jei iki tol trąšos nebuvo naudotos. Kovo mėnesiui paliekamos pavasarinės trąšos, kurios nukreiptos į geresnį derėjimą.
Kai kurie sodininkai po krūmais barsto ir medžio pelenus, nes juose yra vaisių formavimuisi svarbių elementų, tokių kaip fosforas ir kalis, taip pat magnio bei mikroelementų. Tačiau pelenai yra ir kalcio šaltinis: didesniais kiekiais jis gali kelti dirvos pH.
Avietės mėgsta silpnai rūgščią terpę, todėl su pelenais siūloma elgtis atsargiai. Taip pat pabrėžiama ir dar viena rizika – galimas dirvos uždruskinimas, kuris aviečių augimui gali būti nepalankus.
Laistymas ir mulčiavimas prieš žiemą
Prieš žiemą svarbus priežiūros darbas – laistymas: jis aktualus tiek rudeninėms, tiek vasarinėms aviečių veislėms. Rekomenduojama krūmus palaistyti 2–3 kartus iki žiemos pradžios, kad dirvoje nepritrūktų drėgmės.
Drėgmei išlaikyti ir šaknims apsaugoti nuo šalčio tinka mulčiavimas. Kaip viena iš medžiagų minėta pušies žievė – ji padeda palaikyti rūgštesnę dirvos reakciją, kuri avietėms palankesnė.
Nurodoma ir orientacinė norma: apie 80 litrų pušies žievės vienam kvadratiniam metrui. Mulčias taip pat sumažina staigių temperatūros svyravimų poveikį ir padeda dirvai ilgiau išlikti tolygesnei.
Leave a Reply