Šaltuoju metų laiku daugelis būstų gyventojų vėdina netinkamai: vieni bijo praverti langus, kiti palieka juos pravirus valandoms. Energoefektyvumo specialistai pabrėžia, kad abi kraštutinės strategijos gali būti žalingos – ir komfortui, ir šilumos sąnaudoms.
Vietoje ilgo „mikrovėdinimo“ siūloma rinktis trumpą, bet intensyvų vėdinimą kelis kartus per dieną: langus kelioms minutėms plačiai atverti, o tada uždaryti. Apie tokią praktiką rašo „Unian.net“, remdamasis specialistų rekomendacijomis.
Pagrindinė priežastis – patalpose nuolat kaupiasi drėgmė. Ji atsiranda gaminant maistą, maudantis duše, džiovinant skalbinius, taip pat nuo kambarinių augalų ir žmonių kvėpavimo.
Jei drėgmė neišvedinama, ji kondensuojasi ant vėsesnių paviršių – langų ir sienų – ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui. Tai ypač aktualu sandariuose butuose su plastikiniais langais ir apšiltintomis sienomis, kur natūrali oro apykaita sumažėjusi.
Kiek laiko vėdinti skirtingais mėnesiais?
Trumpas ir intensyvus vėdinimas žiemą veikia greičiau, nes lauko oras paprastai yra šaltesnis ir sausesnis – oro apykaita vyksta sparčiau. Dėl to kelių minučių dažnai pakanka, kad būtų atnaujintas oras, bet nespėtų stipriai atvėsti patalpos.
Vokietijos platforma „co2online“ pateikia orientacines vėdinimo trukmes pagal metų laiką. Gruodį, sausį ir vasarį rekomenduojama vėdinti apie 5 minutes.
Kovą ir lapkritį siūloma skirti apie 10 minučių. Balandį ir rugsėjį – apie 15 minučių.
Gegužę ir spalį rekomenduojama vėdinti apie 20 minučių, o birželį, liepą ir rugpjūtį – maždaug 30 minučių. Kiti šaltiniai nurodo šiek tiek kitokias trukmes, tačiau principas tas pats: kuo šalčiau lauke, tuo trumpiau galima vėdinti.
Greičiausiai oras atsinaujina, jei pavyksta sukurti skersvėjį – atverti langus priešingose būsto pusėse. Jei tokios galimybės nėra, vėdinimas gali užtrukti ilgiau.
Kodėl žiemą neverta laikyti lango praviro valandomis?
Ilgalaikis vėdinimas paliekant langą tik šiek tiek pravirą žiemą laikomas neefektyviu. Per nedidelį tarpą į patalpą patenka mažai šviežio oro, tačiau šiluma palaipsniui išeina į lauką.
Be to, šalia lango esanti siena atvėsta, o ant atšalusių paviršių gali susidaryti kondensatas. Tai didina pelėsio riziką – ypač kampuose ir aplink langų rėmus.
Ką daryti su šildymu ir drėgme vėdinant?
Specialistų rekomendacija – vėdinant laikinai visiškai išjungti šildymą, o baigus vėdinti jį vėl įjungti. Taip šiluma nėra be reikalo „varoma“ per atvirus langus.
Kartu pabrėžiama, kad patalpose nereikėtų leisti temperatūrai nukristi žemiau 16 laipsnių, nes tokiomis sąlygomis pelėsio susidarymo tikimybė smarkiai išauga.
Praktinis patarimas – stebėti ir oro drėgnumą. Kaip nurodoma rekomendacijose, daugeliui žmonių komfortiškas santykinės drėgmės lygis yra 40–60 proc., o jį paprasta sekti naudojant higrometrą.
Vėdinti ypač svarbu po miego, prieš einant miegoti, po dušo ar vonios, po maisto gaminimo ir džiovinant skalbinius patalpose. Jei namuose gyvena daugiau žmonių, yra daug augalų ar dažnai džiovinami drabužiai, vėdinimo gali reikėti dažniau.
Vasarą langus galima laikyti atvertus ilgiau – apie pusvalandį, tačiau karštomis dienomis patariama rinktis vėsesnį laiką: ankstyvą rytą arba vėlų vakarą.
Leave a Reply