Prancūzijoje hakeriai atakavo maždaug 700 prekybos centrų šaldymo sistemas ir, manipuliuodami temperatūra, sugadino dalį maisto produktų. Incidentas parodė, kad kibernetinės atakos gali smogti ne tik kasoms ar mokėjimams, bet ir įrangai, nuo kurios tiesiogiai priklauso prekių saugumas.
Kaip rašoma lenkų portale „Spider’s Web“, užpuolikai gavo prieigą prie įrenginius valdančių sistemų ir ėmė keisti jų darbo parametrus. Kai kuriuose šaldymo įrenginiuose temperatūra, teigiama, galėjo viršyti net 50 laipsnių Celsijaus.
Ekspertų vertinimu, pavojus neapsiriboja vien prekybos tinklais. Panašios šaldymo grandinės naudojamos ligoninėse ir laboratorijose, kur laikomi temperatūrai jautrūs ištekliai, todėl tokio tipo ataka gali virsti ne tik finansine, bet ir pacientų saugumo problema.
Be to, rizika siejama ir su duomenų centrais: serverinėms būtinos patikimos vėsinimo sistemos, o jų sutrikdymas gali sukelti gedimų grandinę bei paveikti IT paslaugų veikimą.
Kaip buvo pakelta temperatūra
Incidentas Prancūzijoje, skelbiama, įvyko spalio viduryje. Užpuolikai, gavę prieigą prie valdymo sistemų, pradėjo kištis į šaldymo įrangos veikimą ir sukėlė staigų temperatūros šuolį.
Ypač pavojingu laikomas atakos mechanizmas: hakeriai esą vertė daug kartų įsijungti kaitinimo elementus, skirtus atitirpinimui. Dėl to įrenginiai vietoj šaldymo ėmė šilti.
Pasekmės prekybai – apčiuopiamos: dalis produkcijos po tokio sutrikdymo gali tapti nebetinkama prekybai. Taip pat minima rizika pačiai įrangai ir net galimi gaisro pavojai.
Kodėl tai svarbu ligoninėms ir laboratorijoms
Specializuotose šaldymo patalpose medicinos įstaigos saugo kraują, plazmą, vaistus ir kitus preparatus, kuriems būtinas tiksliai palaikomas temperatūrinis režimas. Jei įranga būtų perimta nuotoliniu būdu ir jos parametrai pakeisti, nuostoliai galėtų būti kritiniai.
Tokiu atveju kalbama ne vien apie sunaikintas atsargas ar pinigus – pasekmės galėtų paliesti gydymo procesus ir pacientų saugumą. Būtent todėl šaldymo infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip kritinė grandis.
Panašus principas galioja ir duomenų centrams: be stabilaus vėsinimo serveriai perkaista, o gedimai gali paveikti platesnį IT paslaugų veikimą.
Kaip reaguoja prekybos tinklai Lenkijoje
Po atakos Prancūzijoje atsargumo ėmėsi ir Lenkijoje veikiančios prekybos įmonės. E.Leclerc Polska teigia, kad jos parduotuvėse panašaus incidento nebuvo užfiksuota, tačiau buvo įjungtos saugumo procedūros ir pradėtos papildomos apsaugos priemonės.
Bendrovės atstovas Jarosławas Prystupa nurodė, kad gavus informaciją apie įvykį Prancūzijoje buvo suaktyvinta krizių valdymo grandis. Tinklas taip pat akcentuoja stebėsenos priemones, leidžiančias aptikti įtartiną aktyvumą ir greičiau reaguoti.
„Offline“ režimas ir ribojamas nuotolinis priėjimas
Vienu svarbiausių žingsnių įvardijamas nuotolinės prieigos ribojimas prie techninių įrenginių. Didžiausia rizika, aiškinama, kyla tuomet, kai pramoninė įranga pasiekiama tiesiai iš interneto, o jos programinė įranga nėra reguliariai atnaujinama.
Taip pat pabrėžiama, kad vien slaptažodžio gali nepakakti: kritiškai svarbi teisių kontrolė, įskaitant darbuotojų ir išorinių rangovų prieigas.
Skelbiama, kad Lenkijoje E.Leclerc parduotuvėse šaldymo įranga šiuo metu veikia „offline“ režimu – be tiesioginio ryšio su išoriniu tinklu. Kartu vystomi bendri saugumo standartai, tarp jų – kelių etapų tapatybės patvirtinimas ir reagavimo į incidentus procedūros.
Hakerių taikiniai plečiasi
Šis atvejis rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau domisi ne tik kompiuteriais ar finansinėmis sistemomis, bet ir technine infrastruktūra, kuri anksčiau atrodė mažiau patrauklus taikinys. Prie rizikingų objektų minimos ne tik šaldymo sistemos, bet ir kiti internetu valdomi įrenginiai.
Kuo daugiau technikos prijungiama prie interneto, tuo daugiau potencialių įėjimo taškų atsiranda užpuolikams. Todėl prekybai, medicinai ir IT paslaugoms vis svarbiau saugoti ne vien darbo kompiuterius, bet ir visą „nematomą“ infrastruktūrą, nuo kurios priklauso kasdienės paslaugos.
Leave a Reply