Krokuvoje po masinių žudynių 12 valandų nutilo Marijos bažnyčios trimitas – taip nebuvo nuo 1939-ųjų

Krokuva po šeštadienį įvykusių masinių žudynių, per kurias žuvo šeši žmonės, pasirinko neįprastą gedulo ženklą – miestas 12 valandų liko be vieno svarbiausių savo simbolių.

Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, Marijos bažnyčios bokšte grojamas garsusis trimitas (hejnałas) buvo nutildytas nuo 21 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.

Tarnybų teigimu, tokios ilgos pertraukos nebuvo nuo 1939 metų. Tai – išskirtinis gestas miestui, kuriame ši melodija šimtmečius skamba kas valandą ir yra atpažįstama visoje Lenkijoje.

Ši tyla tapo simboliniu atsisveikinimu su šešiais žmonėmis, žuvusiais per ginkluotą išpuolį Krokuvos pagrindinėje aikštėje, ir palaikymu sužeistiesiems, kurių dalis vis dar gydomi ligoninėse.

Kas įvyko Krokuvos centrinėje aikštėje

Tragedija nutiko šeštadienį, lapkričio 7 dieną, po 15 valandos Krokuvos pagrindinėje aikštėje. Ginkluotas užpuolikas ėmė šaudyti į atsitiktinius žmones.

Per išpuolį žuvo šeši asmenys, dar 16 buvo sužeista. Tai sukrėtė ne tik Krokuvą, bet ir visą Lenkiją – vieta, kur kasdien būna pilna miestiečių ir turistų, akimirksniu virto nelaimės scena.

Vėliau pranešta, kad tarp sužeistųjų yra ir policijos pareigūnų, kurie stabdė užpuoliką rizikuodami savo gyvybe.

Kodėl šįkart buvo pasirinkta tyla

Įprastai net ir nacionalinių gedulų metu Krokuvoje nebūdavo visiškai atsisakoma muzikos – tiesiog tradicinę melodiją pakeisdavo gedulingas kūrinys.

Tekste primenama, kad 2005 metais, mirus popiežiui Jonui Pauliui II, vidurdienį vietoje įprasto hejnało buvo sugrota gedulo giesmė „Łzy matki“ („Motinos ašaros“). Toks pat sprendimas priimtas ir 2010 metų balandį, po Smolensko katastrofos, kai žuvo 96 žmonės.

Tačiau po šeštadienio šaudynių nuspręsta daryti kitaip: nebuvo grojama nei įprasta melodija, nei gedulingas kūrinys – miestui palikta tyla.

Šimtmečius gyvuojanti Krokuvos tradicija

Marijos bažnyčios hejnałas – viena atpažįstamiausių Krokuvos ir visos Lenkijos melodijų. Pirmieji dokumentuoti paminėjimai siekia 1392 metus.

Pagal tradiciją trimitą kas valandą iš bažnyčios bokšto groja budintis ugniagesys. Melodija atliekama į keturias pasaulio puses.

Dar viena išskirtinė detalė – staiga nutrūkstanti melodijos pabaiga. Su ja siejama legenda, kad 1241 metais sargybinis, perspėjęs miestą apie artėjančius totorius, buvo nušautas ir nebaigė signalo – todėl jis iki šiol nutrūksta viduryje.

Sekmadienio rytą trimitas vėl suskambo, tačiau miestui tai tapo priminimu, kad po tokio masto tragedijos simboliai įgauna naują prasmę.