CP v2

Tag: Lenkija

  • Mirė sesuo Anastazija: jos pyragų ir salotų receptai užkariavo Lenkiją, parduota 4 mln.

    Mirė vienuolė ir kulinarinių knygų autorė sesuo Anastazija, pasaulietišku vardu Krystyna Pustelnik. Ji išgarsėjo receptais pyragams, desertams ir salotoms, kurie daugybei šeimų tapo švenčių bei savaitgalių stalo klasika.

    Būsima autorė virtuvėje atsakomybę pajuto dar paauglystėje, kai neteko mamos ir turėjo perimti namų ruošą. Ji pati yra pasakojusi, kad pradžia nebuvo lengva: pirmieji patiekalai buvo labai paprasti, o pirmasis bandytas kepti duonos kepalas tiesiog prisvilo.

    Jaunystėje ji ieškojo nuolatinio uždarbio ir buvo išvykusi dirbti į stiklo pramonę tuometinėje Čekoslovakijoje. Vėliau pasirinko vienuolinį kelią ir įstojo į Dievo Meilės Dukterų kongregaciją, kur kulinariniai įgūdžiai tapo kasdienės tarnystės dalimi.

    Kaip gimė garsieji receptai

    Sesuo Anastazija gamino maistą ligoniams Jastrzębie ir vėliau ilgus metus vadovavo virtuvei jėzuitų bendruomenėje Krokuvoje, Koperniko gatvėje. Norėdama išvengti pasikartojančio meniu ji nuolat ieškojo naujų derinių, o proporcijas ir patobulinimus kruopščiai fiksuodavo senuose sąsiuviniuose.

    Būtent nuosekliai kaupti užrašai tapo pagrindu receptų knygoms, kurios vėliau išplito po visą Lenkiją. Vienuolės receptai išsiskyrė aiškiai aprašytais žingsniais, patikrintomis proporcijomis ir tuo, kad buvo pritaikyti namų virtuvei.

    Leidybos proveržis ir milijonai skaitytojų

    Vienuolę išleisti pirmąją knygą paragino Krokuvos dvasininkai. 2001 metais pasirodžiusi knyga „103 ciasta siostry Anastazji“ startavo kukliu, maždaug 2 000 egzempliorių tiražu, tačiau jis greitai buvo išpirktas.

    Vėliau pasirodė ir daugiau leidinių, tarp jų „Wielka księga ciast siostry Anastazji“, „Wielka księga specjałów siostry Anastazji“ bei biografija „Siostra Anastazja. Życie pełne smaku“. Skelbiama, kad bendras jos kulinarinių knygų pardavimas viršijo 4 000 000 egzempliorių, o tai receptų autorei suteikė išskirtinę vietą Lenkijos kulinarijos kultūroje.

    Kulinarinis palikimas, kuris liks

    Sesers Anastazijos receptai daugeliui tapo patikimu orientyru ruošiant šventinius kepinius ir desertus. Tarp mėgstamiausių minimi sluoksniuoti pyragai, biskvitas su obuolių mase ir pudingu, taip pat kepiniai su varške bei aguonomis, kai keli skirtingi sluoksniai sujungiami į vieną kepinį.

    Nors vienuolės nebėra, jos palikimas išlieka receptų knygose ir šeimų užrašuose, perduodamuose iš kartos į kartą. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip kasdienė vienuolyno virtuvė gali tapti reiškiniu, formuojančiu visos šalies namų kulinarijos tradicijas.

  • Privalomas vairuotojo pažymėjimo keitimas: kas privalo šiemet, o kas tik 2028–2033 metais?

    Privalomas vairuotojo pažymėjimo keitimas: kas privalo šiemet, o kas tik 2028–2033 metais?

    Dalis vairuotojų savo vairuotojo pažymėjimą prisimena tik tada, kai tenka tvarkyti dokumentus. Tai ypač išryškėjo po to, kai daugelyje Europos šalių, įskaitant Lenkiją, vairuojant nebereikia su savimi turėti fizinio pažymėjimo, nes duomenys tikrinami elektroniniu būdu.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad dokumento galiojimas nebesvarbus. Pasibaigus galiojimo terminui, vairuotojas laikomas neturinčiu galiojančių teisių, o tai gali baigtis didelėmis baudomis ir papildomomis sankcijomis.

    Kas ir kada privalo keisti?

    Lenkijoje nuo 2013 metų nebeišduodami neterminuoti vairuotojo pažymėjimai. Šiuo metu ilgiausias naujai išduodamo dokumento galiojimas paprastai siekia 15 metų, o kai kurioms kategorijoms ar dėl sveikatos būklės jis gali būti trumpesnis.

    Vairuotojai, kurių pažymėjimai išduoti ribotam laikui, pavyzdžiui, 3, 5 ar 10 metų, privalo dokumentą pasikeisti tada, kai sueina jame nurodytas galiojimo terminas. Tai reiškia, kad prievolė atsiranda ne visiems iš karto, o individualiai pagal pažymėjimo datą.

    Tuo metu senesni dokumentai, išduoti iki 2013 metų ir neturintys aiškiai įrašyto galiojimo termino, taip pat bus keičiami. Pagal galiojančią tvarką jų masinis keitimo laikotarpis numatytas nuo 2028 metų sausio 19 dienos iki 2033 metų sausio 18 dienos, o tikslesnį grafiką turi nustatyti už transportą atsakinga institucija.

    Kaip vyksta keitimas?

    Procedūra įprastai nėra sudėtinga: pateikiamas prašymas, asmens dokumentas, grąžinamas senas vairuotojo pažymėjimas ir pridedama nuotrauka. Jei keitimas susijęs su sveikatos reikalavimais ar apribojimais, gali reikėti ir medicininės pažymos.

    Dokumentus galima pateikti tiek atvykus į įstaigą, tiek nuotoliu per elektroninių paslaugų sistemas, jei tokia galimybė numatyta. Prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar nereikės papildomų dokumentų, nes reikalavimai gali skirtis pagal situaciją ir pažymėjimo kategoriją.

    Kokios išlaidos ir rizikos?

    Lenkijoje už keitimą taikomas nustatytas mokestis, o papildomai gali tekti mokėti už gydytojo patikrą, pavyzdžiui, dėl regėjimo ar kitų sveikatos rodiklių. Praktikoje bendra suma priklauso nuo to, ar medicininė pažyma reikalinga, ir nuo konkrečios paslaugos įkainių.

    Galiojimo datą galima rasti vairuotojo pažymėjime, tam skirtoje grafoje. Patikrinimas užtrunka kelias sekundes, tačiau gali padėti išvengti situacijos, kai sustabdžius pareigūnams paaiškėja, kad dokumentas nebegalioja.

    Už vairavimą su nebegaliojančiu pažymėjimu sankcijos gali būti griežtos: gresia didelė piniginė bauda, o ginčo atveju byla gali keliauti į teismą. Be to, teismas tam tikrais atvejais gali skirti ir teisės vairuoti atėmimą nustatytam laikotarpiui.

  • Sąskaitos už elektrą neramina lenkus: 34 proc. baiminasi sunkumų per metus, rodo EY tyrimas

    Augančios energijos kainos Lenkijoje vis dažniau tampa ne tik buitiniu rūpesčiu, bet ir finansinio saugumo klausimu. Naujausias EY Global Energy Consumer Research 2026 tyrimas rodo, kad 34 proc. Lenkijos vartotojų per artimiausius 12 mėnesių tikisi iššūkių apmokant sąskaitas už energiją.

    Tyrime taip pat išskiriama, kad 21 proc. respondentų Lenkijoje energijai skiria daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tuo pat metu tik 45 proc. apklaustųjų teigia jaučiantys visišką energetinį saugumą, o tai reiškia, kad beveik pusei gyventojų situacija atrodo neapibrėžta.

    Ne tik sąskaitų dydis

    Pasak EY atstovų, vartotojus slegia ne vien dabartinės sąskaitos, bet ir neaiškumas, kokios jos bus artimiausiais mėnesiais. Kai trūksta kainų prognozuojamumo, šeimoms sudėtingiau planuoti biudžetą, o sprendimai dėl taupymo ar investicijų į efektyvumą atidedami.

    „Vartotojų neapibrėžtumas šiandien susijęs ne tik su sąskaitų dydžiu, bet ir su tuo, kaip jos keisis ateinančiais mėnesiais“, – sakė EY Polska energetikos praktikos partneris Jarosławas Wajeris.

    Globaliame kontekste skaičiai panašūs: 23 proc. vartotojų pasaulyje energijai skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, o 32 proc. baiminasi, kad ateityje gali kilti sunkumų mokant sąskaitas. Energetiškai saugiai besijaučiančių dalis, kaip ir Lenkijoje, siekia 45 proc.

    Kas, žmonių manymu, kelia kainas?

    Lenkijoje vartotojai energijos brangimą dažniausiai sieja su infliacija ir tiekėjų maržomis. EY duomenimis, infliaciją kaip vieną pagrindinių veiksnių įvardija 71 proc. respondentų, o tiekėjų maržas – 49 proc., panašiai kaip ir pasaulinėje imtyje.

    Ryškiausias skirtumas nuo pasaulinio vidurkio matomas vertinant politiką, susijusią su atsinaujinančia energetika. Lenkijoje net 46 proc. apklaustųjų mano, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą skatinančios priemonės yra reikšmingas veiksnys, didinantis sąskaitas, kai pasaulyje taip mano 34 proc.

    Kita vertus, lenkai rečiau nei pasaulio respondentai brangimą sieja su ilgalaikiais energetikos sistemos iššūkiais. Ekstremalius orus ir stichines nelaimes kaip kainų veiksnį nurodo 17 proc. apklaustųjų Lenkijoje, kai pasauliniu mastu šis rodiklis siekia 27 proc.

    Panaši tendencija matoma ir vertinant augantį elektros poreikį dėl duomenų centrų: Lenkijoje tai mini 16 proc. respondentų, o pasaulyje – 23 proc. Tokia perspektyva leidžia manyti, kad dalis vartotojų pirmiausia vertina tai, kas greičiausiai ir tiesiogiai matosi sąskaitoje.

    Ko žmonės tikisi iš tiekėjų ir valdžios?

    Didėjant kainoms, vartotojai aktyviai ieško būdų mažinti energijos vartojimą, tačiau vis dažniau jaučia pasiekę ribą. Tyrimas rodo, kad 74 proc. lenkų labiau domisi savo suvartojimo stebėjimu, 73 proc. – sąskaitų analize, tačiau tik 68 proc. ieško sprendimų, kurie realiai sumažintų išlaidas, kai pasaulinis vidurkis siekia 77 proc.

    Šį skirtumą EY sieja su nuovargiu ir įsitikinimu, kad lengviausi taupymo žingsniai jau atlikti: 74 proc. respondentų Lenkijoje sako, jog jau daro viską, ką gali, kad sumažintų išlaidas energijai. Tai signalizuoja apie augantį poreikį ne vien patarimams, bet ir konkrečioms priemonėms, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą.

    Lenkai taip pat aiškiai parodo, kad sprendimų nenori palikti vien savo pečiams. Pagrindiniais partneriais mažinant energijos kaštus jie įvardija energijos tiekėjus (65 proc.), valdžią (63 proc.) ir savivaldybes (47 proc.).

    Vis dėlto pasitikėjimas realiai gaunama pagalba iš tiekėjų yra menkas: tik 9 proc. respondentų mano šiuo metu sulaukiantys pakankamo palaikymo. Pasaulyje tokią paramą iš tiekėjų jaučiantys vartotojai sudaro 31 proc., nors lūkesčiai abiem atvejais panašūs.

    „Didžiausias iššūkis energetikos sektoriui šiandien yra atotrūkis tarp klientų lūkesčių ir realios patirties. Žmonės tikisi ne tik energijos pardavimo, bet ir patarimų bei pagalbos susigaudyti tarifų, technologijų ir paramos programų gausoje“, – sakė Jarosławas Wajeris.

    Ekspertų vertinimu, ši įtampa gali stiprėti, jei kainų nepastovumas išliks, o energetikos transformacija gyventojams ir toliau atrodys pirmiausia kaip papildoma eilutė sąskaitoje. Todėl vis svarbesni tampa aiškūs tarifų paaiškinimai, tikslinės paramos priemonės ir sprendimai, padedantys vartotojams valdyti suvartojimą.

  • Lenkijos kosmoso įmonės jau kuria palydovus, bet trūksta vieno dalyko: stabilios vidaus rinkos

    Nuo prototipų prie serijinės gamybos

    Lenkijoje jau veikia įmonės, galinčios kurti palydovų sistemas, tiekti komponentus ir apdoroti iš orbitos gaunamus duomenis. Vis dėlto sektorius dažnai apsiriboja pavieniais projektiniais užsakymais, o tai neleidžia peržengti ribos į nuolatinę, serijinę gamybą.

    Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis pabrėžia, kad didžiausia kliūtis šiandien yra mastas ir nuoseklaus pirkėjo trūkumas. Be pasikartojančių užsakymų įmonėms sunku pagrįsti investicijas į gamybos linijas, kokybės užtikrinimą, ilgalaikius tiekimo kontraktus ir naujas darbo vietas.

    „Pramonė atsiranda tada, kai įmonės turi serijinę gamybą ir pasikartojančius užsakymus. Tik tada apsimoka paleisti gamybą ir nuosekliai gaminti palydovus ar jų komponentus“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kodėl ekosistema svarbesnė už vieną gamyklą

    Pasak pašnekovo, vienos stiprios įmonės nepakanka: reikalinga tiekėjų, inžinerinių biurų, testavimo laboratorijų, programinės įrangos kūrėjų ir duomenų analitikos bendrovių grandinė. Tokia ekosistema leidžia didelį kontraktą išskaidyti į daugybę specializuotų darbų, o sukuriama vertė plačiau pasilieka šalies viduje.

    Vakarų Europoje kosmoso pramonė augo būtent taip: aplink didžiuosius rangovus susiformavo platūs tiekėjų tinklai, o miestai tapo specializuotais centrais. Lenkija, anot jo, tik kuria panašų modelį, tačiau jau turi įmonių, kurios sugeba laimėti reikšmingus tarptautinius užsakymus, tarp jų minimos „Creotech Instruments“, „Sener“ ir „CloudFerro“.

    „Reikia pagrindinio rangovo, kuris laimi didelį kontraktą, o aplink jį užauga tiekėjų ir verslo paslaugų įmonių ekosistema“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kas pirks kosmoso technologijas?

    Didžiausias klausimas, pasak Wilczyńskio, yra paprastas: kas bus stabilus klientas, leidžiantis planuoti kelerius metus į priekį. Privačioje rinkoje kosmoso sprendimai dažnai perkami epizodiškai, todėl svarbiu augimo varikliu gali tapti valstybės užsakymų politika ir ilgalaikės programos.

    Valstybė tokiais atvejais veikia kaip pirmasis stambus pirkėjas, padedantis įmonėms sukurti produktą, įrodyti jo patikimumą ir tada konkuruoti tarptautiniu mastu. Kosmoso sektoriuje tai ypač aktualu, nes sertifikavimas, bandymai ir patikimumo reikalavimai yra brangūs, o įėjimas į rinką užtrunka.

    „Norime, kad kuo didesnė kosmoso sektoriaus kuriamos vertės dalis liktų Lenkijoje. Todėl svarbu, kad mūsų valstybė taptų Lenkijos įmonių kliente“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kalbama ne tik apie centrinę valdžią ar gynybos poreikius. Palydoviniai duomenys vis dažniau reikalingi savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams: nuo teritorijų stebėsenos ir planavimo iki transporto, energetikos tinklų, aplinkos būklės ar ekstremalių situacijų valdymo.

    Dėl šių priežasčių kosmoso technologijos vis dažniau traktuojamos kaip horizontali sritis, persmelkianti daugelį kitų sektorių. Toks pritaikomumas didina potencialią paklausą, tačiau be aiškių, tęstinių programų ir biudžetų įmonėms vis tiek sudėtinga pereiti nuo vienkartinių projektų prie stabilios pramonės.

    Kompetencijos, kurių neišveši per naktį

    Wilczyńskis taip pat akcentuoja, kad ilgalaikė nauda slypi ne vien naujose gamybinėse patalpose. Svarbiausia yra išlaikyti inžinierių ir mokslininkų komandas, kurios kuria technologijas, nes tokie gebėjimai formuojasi metų metus ir vėliau tampa pagrindu naujiems produktams bei startuoliams.

    Jo teigimu, surinkimo ar paprastos gamybos modelis yra lengvai perkeliamas į kitą regioną, tačiau aukštos kvalifikacijos komandų ir jų sukauptos patirties „perkėlimas“ yra daug sudėtingesnis. Todėl investicijos į kompetencijas, mokslinių tyrimų bazę ir ilgalaikius užsakymus gali turėti didesnį poveikį ekonomikai nei trumpalaikė kaina pagrįsta konkurencija.

    „Surinkimo liniją galima uždaryti vienu sprendimu ir perkelti gamybą į Aziją ar kitur. Inžinierių komandos, kuri pati kuria technologijas, taip paprastai neperkelsi“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

  • Europos duomenų centrų rinka auga 20 proc.: investicijos traukiasi iš didžiųjų miestų, šansas Lenkijai

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį skatina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, keičia Europos duomenų centrų rinką. Konsultacijų bendrovės CBRE apžvalgoje „Europe Data Centres Q2 2026“ prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos bendra sektoriaus galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW, arba augti maždaug 20 proc. per metus.

    Rinkoje ryškėja dvi kryptys: didieji debesijos operatoriai vis dažniau stato objektus savo reikmėms, o colocation segmentas, kai galia nuomojama kitoms įmonėms, išlieka didžiausias pagal apimtį. CBRE skaičiuoja, kad colocation iki 2026 metų pabaigos gali siekti apie 8,7 GW, nors sparčiausiai augti turėtų vadinamieji hyperscalerių „self-build“ projektai.

    Naujos galios daugėja už FLAPD ribų

    CBRE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje įjungta apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Svarbiausia tendencija ta, kad didesnė dalis plėtros vis dažniau vyksta ne pagrindiniuose FLAPD regionuose (Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline), o mažesnėse bei „antrojo ešelono“ rinkose.

    Paklausa 2026 metų antrąjį ketvirtį, CBRE vertinimu, siekė apie 260 MW ir išliko panaši kaip ketvirtį prieš tai. Vis dėlto pirmą kartą daugiau nei pusė paklausos, apie 55 proc., teko rinkoms už FLAPD ribų, o tai signalizuoja struktūrinį poslinkį investuotojų sprendimuose.

    „Tai geras momentas stiprinti Lenkijos poziciją duomenų centrų sektoriuje. Šalis gali išlošti, jei investuotojams pasiūlys vietas su pakankama prijungimo galia, nes energijos prieinamumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis lokaciją“, – sakė CBRE atstovė Agnieszka Jankowska.

    Lenkijai svarbiausia – elektra ir tinklas

    CBRE vertinimu, Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu gali siekti apie 200 MW, o iki 2030 metų bendra galia galėtų augti iki maždaug 500 MW. Didžiausia objektų koncentracija išliktų Varšuvos regione, tačiau investuotojai vis dažniau žvalgosi ir į kitus miestus, ypač jei galima greitai gauti reikiamą elektros įvadą.

    Bendrovė pabrėžia, kad patrauklios gali būti net 5–10 MW galios projektų vietos didžiųjų regioninių miestų centruose, o tolstant nuo didžiųjų aglomeracijų investuotojų lūkesčiai dėl galios paprastai didėja. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sklypui ar pastatui, bet ir realiam tinklo pajėgumui bei prijungimo terminams.

    Vienu iš svarbiausių techninių kriterijų CBRE įvardija galimybę gauti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Toks dubliavimas mažina riziką, didina patikimumą ir yra itin svarbus tiek debesijos, tiek DI skaičiavimams, kai net trumpi sutrikimai gali sukelti didelius nuostolius.

    DI stumia rinką į šiaurę

    CBRE atkreipia dėmesį, kad duomenų centrų paklausą vis labiau lemia DI darbo krūviai, kuriems reikia didelės galios ir efektyvaus aušinimo. Dėl to auga vadinamųjų neocloud tiekėjų vaidmuo, t. y. infrastruktūros žaidėjų, kurie orientuojasi būtent į DI skaičiavimus.

    CBRE skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį neocloud operatorių užsakyta galia Europoje galėjo išaugti iki maždaug 420 MW, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 89 MW. Šuolis rodo, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie didesnių, ilgalaikių kontraktų, o duomenų centrų operatoriai vis dažniau pritaiko sutartis prie specifinių DI poreikių.

    Dalis suplanuotos ar jau užsakytos galios, pasak CBRE, koncentruojasi Šiaurės šalyse, kur atsinaujinančios energijos pasiūla dažnai didesnė, o kaina konkurencingesnė nei kitose Europos dalyse. Tai stiprina geografines permainas: investicijos juda ten, kur greičiau užtikrinamas stabilus ir didelis elektros tiekimas.

    Lenkijai tai reiškia aiškią kryptį: norint pasinaudoti iš FLAPD besitraukiančių investicijų banga, būtina spartinti tinklo plėtrą, trumpinti prijungimo procesus ir užtikrinti patikimą, dubliuotą maitinimą. Kuo greičiau šie veiksniai bus sutvarkyti, tuo realiau, kad nauji duomenų centrų projektai rinksis regioną kaip alternatyvą perkrautoms Vakarų Europos lokacijoms.

  • „Orlen“ smarkiai sumažino degalų kainas didmeninėje rinkoje: pigiausia nuo rugpjūčio pabaigos

    Didmeninėje rinkoje – ryškus kainų kritimas

    Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“ šeštadienį ženkliai sumažino didmenines degalų kainas. Pagal viešai skelbiamus įkainius labiausiai krito dyzelino kaina, o benzino kainos pasiekė žemiausią lygį nuo rugpjūčio pabaigos.

    Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai yra vienas iš signalų, kad artimiausiu metu pigimas gali atsispindėti ir degalinėse. Vis dėlto galutinė kaina vairuotojams priklauso ir nuo mokesčių bei degalinių maržų.

    Kiek sumažintos kainos ir nauji įkainiai

    Skelbiama, kad benzino „Eurosuper 95“ didmeninė kaina sumažinta 51 eurais už 1 000 litrų, benzino „Super Plus 98“ – 50 eurų, o dyzelino „Ekodiesel“ – 74 eurais. Tai yra vieni didžiausių vienos dienos pokyčių pastaruoju metu.

    Po sumažinimo už 1 000 litrų benzino 95 didmeninėje kainodaroje prašoma apie 1 324 eurus, už 1 000 litrų benzino 98 – apie 1 503 eurus, o už 1 000 litrų dyzelino – apie 1 536 eurus. Dieną prieš tai atitinkamai buvo apie 1 375 eurus, 1 553 eurus ir 1 611 eurų.

    Kodėl degalinėse kainos keičiasi ne iš karto?

    Nors didmeninių kainų kritimas dažnai sudaro prielaidas pigimui mažmeninėje rinkoje, degalinėse pokyčiai gali vėluoti. Tam įtakos turi anksčiau įsigytų atsargų savikaina, logistikos kaštai ir kiekvienos degalinės taikoma marža.

    Be to, kainas veikia ir išoriniai veiksniai, tokie kaip naftos kainų svyravimai tarptautinėse rinkose, euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai bei sezoninė paklausa. Dėl to kainų mažėjimas gali būti laipsniškas, o ne momentinis.

    Lenkijoje taip pat taikomas degalų kainų ribojimo mechanizmas, kai Energetikos ministerija periodiškai skelbia maksimalias leidžiamas mažmenines kainas. Tokie sprendimai yra dalis priemonių, kuriomis siekiama amortizuoti staigius degalų brangimus vartotojams.

  • Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Keičiame laiką į žiemos: kada sukti laikrodžius 2026 metais ir kodėl tai dar ne pabaiga Europoje

    Artėjant rudeniui vis dažniau kyla klausimas, kada bus grąžinamas žiemos laikas ir ar tai gali būti paskutinis kartas. 2026 metais laikrodžių sukimas vis dar numatytas, nors Europos Sąjungoje apie šios praktikos atsisakymą diskutuojama jau ne vienerius metus.

    Pagal dabar galiojančią tvarką žiemos laikas 2026 metais įsigalios naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną. Trečią valandą ryto laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal, į antrą valandą, todėl naktis taps viena valanda ilgesnė.

    Dauguma telefonų ir kompiuterių laiką atnaujina automatiškai, tačiau mechaninius laikrodžius ir kai kuriuos buities prietaisus dažnai tenka sureguliuoti ranka. Šis pokytis svarbus ir dirbantiems naktinę pamainą, nes daliai žmonių darbo laikas realiai pailgėja viena valanda.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, sezoninis laiko keitimas taikomas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Šiuo metu galiojantis nacionalinis teisinis reguliavimas apima datas iki 2026 metų, todėl rudenį numatomas perėjimas į žiemos laiką yra paskutinis aiškiai įrašytas šiame kelių metų grafike.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad nuo 2027 metų laiko sukimas automatiškai bus panaikintas. Vien tai, kad baigiasi dokumente numatytas terminų sąrašas, dar nereiškia politinio sprendimo atsisakyti sezoninių korekcijų, tam reikėtų naujų sprendimų ir suderinimo.

    Kodėl Europa vis dar nesusitarė?

    Diskusijos dėl laiko keitimo nutraukimo Europos Sąjungoje įsibėgėjo po to, kai Europos Parlamentas 2019 metais pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laikrodžių sukimo. Tačiau bendro sprendimo Europos Sąjungos Taryboje iki šiol nepavyko pasiekti, todėl taisyklės realiai nepasikeitė.

    Esminė kliūtis yra koordinavimas tarp valstybių narių, nes skirtingai pasirinktas nuolatinis laikas galėtų sukelti praktinių problemų. Tai paliestų tarptautinį transportą, darbo grafikų planavimą, logistiką, verslo procesus ir paslaugas, kurios priklauso nuo suderintų laiko juostų.

    Kol nėra bendro europinio sutarimo, laikrodžių sukimas daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją, išlieka realia kasmetine rutina. Todėl tikėtina, kad artėjant 2026 metų pabaigai vėl bus grįžtama prie klausimo, ar Europa pasirengusi galutinai apsispręsti dėl nuolatinio laiko.

  • Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva pradeda bandyti Ukrainoje sukurtą oro erdvės stebėsenos sistemą, kuri padeda aptikti žemai skrendančius dronus ir sparnuotąsias raketas pagal garsą bei radijo signalus. Sprendimas siejamas su augančia grėsme rytiniame NATO flange ir pastarųjų mėnesių incidentais Baltijos regione.

    Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė dislokavusi pilotinę ukrainietiškos sistemos „SkyFortress“ versiją. Sutartis apima duomenų apdorojimą iš jutiklių, akustinių ir radijo signatūrų bibliotekas, parengtas remiantis viešai prieinama informacija, taip pat personalo mokymus.

    Ši sistema pasitelkia DI, kad realiuoju laiku aptiktų, sektų ir klasifikuotų taikinius pagal variklio bei propelerių skleidžiamą garsą ir elektromagnetinę spinduliuotę. Esminis privalumas yra tai, kad tinklas veikia pasyviai, nieko nespinduliuoja, todėl jį sunkiau aptikti ir slopinti.

    „Mes nebandome išrasti dviračio iš naujo, o pritaikome Ukrainoje patikrintą technologiją ir taip uždarome gynybos grandinę nuo stebėjimo iki perėmimo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Sprendimą spartino praktika: Baltijos šalyse fiksuota atvejų, kai į oro erdvę pateko bepilotės skraidyklės iš Baltarusijos, o taip pat pasitaikė nuklydusių aparatų, skridusių į taikinius šiaurės vakarų Rusijoje. Tokie incidentai išryškino spragą, kurią klasikiniai radarai ne visada uždengia, kai taikiniai maži, lėti ir skrenda itin žemai, žemiau radijo horizonto.

    „SkyFortress“ buvo kuriama 2022 metais būtent tokiems taikiniams aptikti. Skelbiama, kad Ukrainoje 2025 metais veikė apie 14 000 šios sistemos jutiklių, o vieno jutiklio kaina siekia nuo kelių šimtų iki maždaug 1 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug nuo 300 iki 900 eurų. Sistema pati taikinių nenumuša, bet greitai nurodo kryptį, artėjimo pobūdį ir taip leidžia operatyviau nukreipti perėmimo priemones.

    Lenkija apie „SkyFortress“ įsigijimą ar pilotą viešai neskelbė, taip pat neturi pranešta, kad šalyje būtų veikiantis tokios apimties akustinių jutiklių tinklas. Vis dėlto Lenkijos kariuomenė ir pramonė intensyviai ieško sprendimų, nes dronų ir žemai skrendančių taikinių keliamas pavojus regione tapo kasdienybe.

    2026 metais Lenkija planuoja skirti apie 25 mlrd. zlotų dronams ir antidronų sistemoms, tai yra maždaug 5,8 mlrd. eurų. Taip pat pranešta, kad poligone Ustkoje buvo bandomos kelios akustinės dronų aptikimo technologijos, o šalies mokslininkai demonstravo prototipus, galinčius lokalizuoti dronus pagal variklių skleidžiamą garsą.

    Kartu Lenkija plečia ir daugiasluoksnę artimojo nuotolio gynybą, kurioje derinami radarai, elektroninis slopinimas ir kinetinės priemonės. Vis dėlto pasyvi, tanki ir palyginti pigi akustinė uždanga prie sienos yra kitokio tipo sprendimas, galintis užpildyti spragą ten, kur tradicinės priemonės susiduria su fiziniais apribojimais.

    Praktinis skirtumas šiandien aiškus: Lietuva renkasi Ukrainoje masiškai išbandytą technologiją ir bando ją greitai integruoti į veikiančią gynybos grandinę. Lenkija tuo metu dar vertina alternatyvas, testuoja ir vysto nuosavus sprendimus, kai grėsmė dėl žemai skrendančių dronų rytinėje sienoje vertinama kaip reali, o ne vien teorinė.

  • Lenkija skelbia degalų kainų lubas: žadama 25–30 ct mažiau už litrą, tarifai keisis kasdien

    Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas savaitgaliui ir pirmadieniui. Ministras Miłoszas Motyka teigė, kad Vyriausybė „padarė maksimumą“, kad apsauginis mechanizmas veiktų sklandžiai ir kainos degalinėse būtų kuo mažesnės.

    Pagal ministerijos paskelbtas ribas, litro benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,57 euro, benzino 98 – apie 1,77 euro, o dyzelino – apie 1,84 euro. Kitas pranešimas su naujais tarifais numatytas pirmadienį, jame turėtų būti nurodytos antradienio kainų lubos.

    Ministro vertinimu, palyginti su pastaruoju metu matytomis kainomis degalinėse, tai yra apčiuopiamas sumažėjimas. Jis aiškino, kad paketas, kurį Vyriausybė sieja su mokesčių mažinimu degalams, turi užtikrinti apie 0,28–0,30 euro mažesnę litro kainą, priklausomai nuo degalų rūšies.

    Tarifai keisis kasdien

    Energetikos ministerija skelbia, kad maksimalios kainos bus atnaujinamos ir publikuojamos kasdien. Tokia schema pasirinkta dėl didelio neapibrėžtumo tarptautinėse rinkose, kai naftos ir degalų kainoms įtaką daro ne tik pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitiniai sprendimai bei įtampos židiniai.

    Miłoszas Motyka pabrėžė, kad valdžia siekia išlaikyti rinkos mechanizmus ir kartu sumažinti staigių šuolių riziką vartotojams. Jo teigimu, tikslas yra suderinti kainų stabilumą su degalų prieinamumu, kad nebūtų skatinamas trūkumas ar iškreipta konkurencija.

    Kas daro įtaką degalų kainoms?

    Ministras atkreipė dėmesį, kad pasaulinės degalų kainos yra jautrios geopolitinei situacijai, o jos pokyčių tiksliai nuspėti neįmanoma net kelioms savaitėms į priekį. Dėl to pasirinktas dažnas kainų lubų atnaujinimas, kuris turėtų leisti greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.

    Valdžios argumentas yra paprastas: jeigu kainos tarptautinėse biržose ar didmeninėje rinkoje krenta, ribos gali būti koreguojamos žemyn, o jei auga, jos turi užkirsti kelią staigiems šuoliams galutiniam vartotojui. Vis dėlto tokie sprendimai dažnai kelia diskusijas dėl galimo poveikio degalų tiekimo grandinei ir konkurencijai.

    60 proc. mokestis nuo viršpelnio

    Kartu Lenkijoje įsigalioja sprendimai, susiję su vadinamuoju viršpelnių apmokestinimu degalų sektoriuje. Prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas 60 proc. mokestis nuo papildomo pelno, gauto prekiaujant skystaisiais degalais.

    Įstatyme nurodyta, kad mokestis taikomas laikotarpiui nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Juo būtų apimamos įmonės, kurios gamina skystuosius degalus arba jais prekiauja, taip pat vykdo prekybą su užsieniu pagal atitinkamas licencijas.

    Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu, lyginant su istorine 2025 metų marža, papildyta 20 proc. Taip pat numatyta minimali orientacinė 2 proc. marža ir ribojimas, kad tam tikrais atvejais mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pelno ar grynojo rezultato įmonėms, kurios pačios negamina degalų.

    Ministras viešai teigė, kad sprendimas pasirašyti įstatymą buvo priimtas reaguojant į vairuotojų spaudimą.

    „Vyriausybė padarė maksimumą, kad apsauginė programa veiktų efektyviai ir kad degalų kainos būtų kuo mažesnės“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • „McDonald’s“ Lenkijoje: 80 000 ūkių tinkle ir naujas dėmesys regeneracinei žemdirbystei

    „McDonald’s“ Lenkijoje teigia, kad žemės ūkis yra vienas svarbiausių grandinės elementų nuo ūkio iki restorano. Bendrovė diskusijoje Business PRECOP 2026 renginyje akcentavo regeneracinę žemdirbystę, duomenų rinkimą ir poveikio aplinkai atskaitomybę.

    Pasak „McDonald’s Polska“ tvarumo vadovės Katarzynos Kucisz-Rosłoń, šalyje veikia daugiau nei 630 restoranų, o tiekimo grandinėje dirba apie 120 tiekėjų. Iš jų maždaug 50 yra vietiniai, o netiesiogiai bendrovė bendradarbiauja su maždaug 80 000 Lenkijos ūkių.

    Į tinklą patenkantys produktai apima jautieną, kviečius, daržoves ir bulves, iš kurių gaminamos bulvytės. Įmonė pabrėžia, kad būtent ši žaliavų grandis daro didžiausią įtaką tiek kainų stabilumui, tiek tvarumo tikslų įgyvendinimui.

    Regeneracinė žemdirbystė be vieno recepto

    „McDonald’s“ teigia investuojanti į regeneracinės žemdirbystės kryptį, tačiau Lenkijos rinkoje nesiekia primesti vienodų praktikų visiems ūkiams. Argumentuojama tuo, kad ūkiai skiriasi pagal vietą, klimatines sąlygas ir auginamų kultūrų struktūrą.

    Vietoje universalių reikalavimų taikomas principų ir praktikų rinkinys, kuris bandomas kartu su ūkininkais. Pagrindinis akcentas dedamas į matuojamus rezultatus, susijusius su dirvožemio kokybe ir vandens sulaikymu, taip pat į ūkininkų mokymus ir skatinimą investuoti į pokyčius.

    „Mūsų vaidmuo kaip prekės ženklo yra rinkti duomenis ir parodyti veiksmų efektyvumą, kuris gerina dirvožemį ir padeda išlaikyti vandenį“, – sakė Katarzyna Kucisz-Rosłoń.

    Ataskaitos anksčiau nei reikalaujama

    Bendrovė nurodo, kad poveikio aplinkai ataskaitas rengia nuo 2019 metų, nors teisiškai tai dar nėra privaloma. Pasak pranešėjos, pirmieji metai, kai įmonė turės privalomai apibendrinti rezultatus, bus susiję su 2027 metų laikotarpiu, o prievolė realiai įsigalios vėliau.

    „McDonald’s“ pabrėžia, kad ataskaitos yra ne vien skaidrumo klausimas, bet ir priemonė diskusijai su tiekėjais bei visoje vertės grandinėje. Įmonė pripažįsta, kad didžiausias iššūkis išlieka duomenų surinkimas ir suvienodinimas, todėl diegiami vidiniai standartai bei gairės.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijos tiekėjų produkcija patenka ne tik į vietinę rinką. Ūkininkų ir tiekėjų pagaminti produktai per „McDonald’s“ sistemą esą keliauja ir į maždaug 15 kitų Europos rinkų, todėl reikalavimų suderinamumas tampa ypač svarbus.

    Standartai, auditai ir skatinamosios priemonės

    Kalbėdama apie tiekimo saugą ir tvarumą, bendrovės atstovė išskyrė jautienos tiekimo grandinę. „McDonald’s“ teigia įdiegusi vidinį standartą ūkiams, tiekiantiems žaliavą, ir taikanti skatinamąsias priemones, kurios turėtų motyvuoti investuoti į regeneracinės žemdirbystės sprendimus.

    Nurodoma, kad pagal šias gaires audituojama apie 35 000 ūkių. Bendrovė pabrėžia, kad auditai ir standartai yra skirti ne tik kontrolei, bet ir tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti pažangą bei palyginti rezultatus skirtinguose regionuose.

    Įmonė taip pat pranešė, kad lapkritį ketina paskelbti specialią ataskaitą, kurioje planuojama aptarti klimatą, vandens išteklius ir kitus su žemės ūkiu susijusius iššūkius. Tarp temų minimi produktyvumo didinimas, technologijų panaudojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir demografiniai pokyčiai, darantys įtaką ūkių ateičiai.