Sodo hortenzija vazone žiemą reikalauja dviejų dalykų: apsaugos nuo šalčio ir vėsos, kad augalas ramiai pereitų į poilsio periodą ir kitą sezoną gausiai žydėtų.
Kaip nurodoma portale „Deccoria“, geriausia hortenziją perkelti į žiemojimo vietą tada, kai nukrenta lapai, bet dar iki stipresnių šalčių. Tinka nešildomas rūsys, garažas ar veranda, kur temperatūra laikosi apie 4–8 laipsnius ir nenukrenta žemiau nulio.
Pasibaigus vegetacijai augalas nebevykdo fotosintezės, todėl jam nereikia daug šviesos – gali žiemoti ir prieblandoje. Visgi patalpa turėtų būti vėdinama, kad sumažėtų grybinių ligų rizika.
Prieš įnešant vazoną verta pašalinti nukritusius lapus ir pažeistas augalo dalis, tačiau persistengti nereikėtų. Per daug sutrumpinti ūgliai gali reikšti menkesnį žydėjimą, nes rudenį sodo hortenzija jau būna suformavusi kitų metų žiedinius pumpurus.
Žiemojimas patalpoje ir augalo „žadinimas“
Žiediniai pumpurai yra jautrūs šalčiui – tekste pabrėžiama, kad ramybės pumpurai gali nušalti temperatūrai nukritus žemiau –10 laipsnių. Dėl to pagrindinis tikslas – apsaugoti augalą nuo gilesnių šalčių, bet nelaikyti šiltoje, aktyvų augimą skatinančioje aplinkoje.
Žiemos pabaigoje, kai vasarį dienos pastebimai pailgėja, hortenziją galima pradėti po truputį „budinti“. Sąlygų keisti staigiai nereikėtų: iš pradžių vazoną siūloma perkelti į šviesesnę patalpą, kur apie 15 laipsnių.
Vėliau augalą galima pratinti prie lauko sąlygų dienomis, tačiau esant vėlyvų šalnų prognozei vazoną reikėtų vėl įnešti arba pridengti ūglius agroplėvele. Į lauką ilgesniam laikui saugiausia perkelti tik tada, kai praeina šalnų rizika – tekste minima, kad tai dažniausiai būna apie gegužės vidurį.
Kaip hortenziją saugoti balkone
Jei hortenzija žiemoja balkone, didžiausia rizika kyla šaknims – vazone jos labiau pažeidžiamos šalčio nei augant grunte. Todėl rekomenduojama augalą statyti užuovėjoje, kuo arčiau pastato sienos, geriausia kampe, apsaugotame nuo šalto vėjo.
Vazono nereikėtų statyti tiesiai ant šaltų plytelių: patariama pakišti storą putplasčio ar medžio gabalą. Pačią tarą galima apšiltinti putplasčiu, apvynioti šiaudų ar džiuto kilimėliu arba keliais sluoksniais storos gofruotos kartono.
Dar vienas būdas – įstatyti vazoną į didesnę dėžę ir tarpus užpildyti izoliacine medžiaga. Viršutinį žemės sluoksnį galima pridengti pušų žieve.
Ūglius patariama dengti po lapų kritimo ir prasidėjus pirmoms šalnoms, bet dar iki didesnių speigų. Tam gali tikti balta agroplėvelė; ją reikėtų apvynioti sandariai, tačiau nesuspaudžiant šakelių, ir užfiksuoti ties augalo pagrindu, kad danga laikytųsi ir uždengtų ūglių viršūnes.
Priežiūra žiemą: laistymas ir trąšos
Žiemą priežiūra daugiausia apsiriboja dviem dalykais – tikrinti, ar apsaugos laikosi sandariai, ir stebėti substrato drėgmę. Žemė vazone turi būti lengvai drėgna, bet ne šlapia.
Laistyti rekomenduojama tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda džiūti. Laikant patalpoje, dažniausiai pakanka nedidelio vandens kiekio kas 2–4 savaites, tačiau svarbiausia orientuotis į realią žemės būklę, o ne kalendorių.
Visiškai perdžiovinti šaknų gumulo negalima. Taip pat pabrėžiama, kad žiemojimo metu būtinas geras vandens nutekėjimas iš vazono, o trąšų – tiek organinių, tiek mineralinių – naudoti nereikėtų.
Leave a Reply