Londone įsikūrusi bioinžinerijos bendrovė „Neobe Therapeutics“ pritraukė 6,1 mln. eurų pradinės stadijos (Seed) investicijų. Lėšos bus skirtos kurti genetiškai modifikuotas bakterijas, kurios ardo fizines kliūtis, trukdančias vaistams pasiekti kietuosius navikus.
Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „ARC Ventures“, jame dalyvavo „Faber“, „Macmillan Ventures“, „Proven Connect“ ir „Empirical Ventures“. Taip pat nurodoma, kad bendras iki šiol pritrauktas finansavimas viršijo 9,4 mln. eurų.
„Neobe“ teigimu, net ir pažangūs vėžio gydymo metodai, įskaitant imunoterapiją, neveikia daliai pacientų ne vien dėl biologinių, bet ir dėl fizinių priežasčių. Aplink naviką susiformuojanti tanki, pluoštinė matrica gali veikti tarsi siena, kurios nei imuninės ląstelės, nei vaistai nepajėgia įveikti.
Bendrovė siekia šią problemą spręsti „gyvų vaistų“ principu: nekenksmingos, dažnai gamtoje sutinkamos bakterijų padermės būtų „užprogramuojamos“ taip, kad patekusios į organizmą kryptingai keliautų į navikus ir išskirtų fermentus, galinčius tirpdyti naviką supančią matricą.
Kaip turėtų veikti „gyvi vaistai“
Pasak „Neobe“, suirus šiai apsauginei struktūrai atsirastų kelias imuninei sistemai ar kitiems priešvėžiniams vaistams patekti į naviką ir veiksmingiau naikinti vėžio ląsteles. Tokiu būdu, bent teoriškai, būtų galima padidinti gydymo efektyvumą ten, kur iki šiol rezultatai nuvildavo.
Bendrovė primena, kad idėja naudoti bakterijas vėžio gydymui atsirado dar XX amžiaus pradžioje. Tačiau, kaip teigiama, iki šiol buvo sudėtinga sukurti nekenksmingas bakterijas, kurios būtų pakankamai saugios ir kartu gebėtų tiksliai „taikytis“ į navikus.
Tyrimai ir kitas žingsnis – klinikiniai bandymai
Tekste nurodoma, kad 2026 metais žurnale „Molecular Cancer Therapeutics“ publikuotame darbe „Neobe“ bendradarbiavo su Kipro universiteto ir Londono „Barts Cancer Institute“ tyrėjais. Buvo vertinamas jų platformos poveikis trigubai neigiamo krūties vėžio modeliui, kuris nereagavo į įprastą imunoterapinių vaistų derinį.
„Neobe“ teigimu, viename iš tirtų modelių viena inžinerinių bakterijų dozė lėmė visišką naviko regresiją, taikant tą patį gydymą. Taip pat nurodoma, kad vėlesniu laikotarpiu, pakartotinai testuojant, daugiau navikų nebesusiformavo – tai, pasak startuolio, gali rodyti susidariusią ilgalaikę imuninę atmintį.
Bendrovė taip pat pranešė į komandą pakvietusi imunoonkologijos ekspertę dr. Laura Chow, kuri taps vyriausiąja medicinos vadove (Chief Medical Officer). Ji turėtų prižiūrėti pasirengimą pirmajam bandymui su žmonėmis.
Skelbiama, kad gautos investicijos leis vystyti pagrindinę programą NEO22, vykdyti ikiklinikinius tyrimus ir siekti paraiškos IND pateikimo 2028 metais. Kartu planuojama stiprinti vadovų komandą artėjant prie klinikinės stadijos.
Leave a Reply