Senjorui tinkamiausias katinas nebūtinai bus įspūdingiausios išvaizdos ar populiariausios veislės – daug svarbiau jo charakteris. Geriausiai tinka ramus, draugiškas, ne per daug triukšmingas augintinis, kuriam nereikia kelių valandų intensyvių žaidimų kasdien.
Privalumas – ir lengvai prižiūrimas kailis bei gebėjimas ramiai gyventi bute. Todėl renkantis katę dažnai verta pradėti ne nuo klausimo „kokią veislę rinktis?“, o „kokio temperamento man reikia?“.
Du to paties amžiaus žmonės gali turėti visiškai skirtingas galimybes. Aktyvesnis senjoras, daug laiko leidžiantis namuose ir norintis užsiimti su augintiniu, gali rinktis energingesnį katiną, o mažiau jėgų turinčiam žmogui geriau tiks nuspėjamas ir ramesnis augintinis.
Dažnai praktiškiausias sprendimas – ne kelių mėnesių kačiukas, o suaugęs katinas. Jo būdas paprastai jau būna aiškesnis, o kasdienybėje jis dažniau būna ramesnis ir nereikalauja tiek daug nuolatinio dėmesio.
Veislės, kurios dažnai tinka ramesniam gyvenimo ritmui
Vienas dažniausių pasirinkimų – britų trumpaplaukis. Šie katinai paprastai būna ramūs ir gana subalansuoti: mėgsta žmogaus draugiją, bet ne visada reikalauja nuolatinio dėmesio, neretai tiesiog laikosi šalia.
Britų trumpaplaukio privalumas – trumpas kailis, kurį prižiūrėti paprasčiau nei ilgaplaukių veislių. Vis dėlto verta prisiminti, kad tai gana stambūs katinai ir ne kiekvienas jų bus „kelių katinas“, nuolat ieškantis glėbio.
Ragdolas garsėja švelniu, draugišku charakteriu. Jis dažniausiai mėgsta būti arti žmonių, bet jo aktyvumas paprastai būna vidutinis – pakanka reguliarių, ne per intensyvių žaidimų.
Ragdolas gali būti itin „dalyvaujantis“ kasdienybėje: sekti šeimininką po namus, ilsėtis šalia, ieškoti kontakto. Kita vertus, tai viena didesnių veislių, o pusilgį kailį reikia nuosekliai šukuoti.
Dar vienas galimas kompanionas – birmos katinas. Jis dažnai apibūdinamas kaip švelnus, kantrus ir orientuotas į ryšį su žmogumi, bet kartu paprastai nepaverčia namų nuolatiniu bėgimo takeliu.
Birmos katinas ypač tinka senjorui, kuris didžiąją dienos dalį būna namuose, nes šiai veislei būdingas stiprus poreikis bendrauti. Kailis pusilgis – šukuoti reikės, tačiau priežiūra neretai būna paprastesnė nei itin tankų kailį turinčių ilgaplaukių.
Rusiškas mėlynasis dažnai būna tylus, protingas ir prisirišantis prie šeimininko, nors su nepažįstamais iš pradžių gali laikytis atokiau. Jam paprastai patinka tvarkinga, rami aplinka, todėl vieno ar dviejų žmonių namai gali būti ypač tinkami.
Šios veislės privalumas – trumpas kailis, tad kasdienė priežiūra neturėtų varginti. Vis dėlto rusiškajam mėlynajam svarbi protinė veikla: paprasti žaislai, „meškerė“ ar interaktyvios užduotys gali padėti jam jaustis geriau.
Suaugęs katinas iš prieglaudos – dažnai pranašumas
Ieškant ramaus kompaniono nebūtina apsiriboti veisliniais gyvūnais. Prieglaudose ir globos organizacijose galima rasti daugybę kelių metų amžiaus, ramių kačių, kurių elgesį globėjai jau būna gerai pažinę.
Tai leidžia iš anksto sužinoti praktiškai svarbius dalykus: ar katinas mėgsta glostymą, ar naktimis būna ramus, kaip reaguoja į vienatvę ir ar jam patinka būti šalia žmogaus. Tokia informacija kasdienybėje kartais vertingesnė už bendrą veislės apibūdinimą.
Kada grožis gali reikšti daugiau rūpesčių
Ne kiekviena veislė bus vienodai lengva. Pavyzdžiui, bengalijos katinas yra labai judrus ir smalsus – jam reikia laipiojimo, aktyvių „medžioklės“ žaidimų ir nuolatinės stimuliacijos, o be užsiėmimų jis pramogų gali susirasti pats.
Panašiai ir abisinijos katinas – tai aktyvi, nuolat aplinką tyrinėjanti veislė. Labai aktyviam senjorui toks augintinis gali būti puikus draugas, tačiau žmogui, kuris ieško kuo ramesnio buvimo namuose, tai gali tapti iššūkiu.
Siamo ir orientalų veislės stipriai prisiriša prie žmonių, tačiau dažnai būna labai komunikabilios ir reiklios dėmesiui. Jei namuose vertinama absoliuti tyla ir itin ramus ritmas, toks katinas gali varginti, nors kitam žmogui tai gali būti kaip tik norima savybė.
Persų katinas paprastai ramesnis, bet jo ilgas kailis reikalauja reguliarios priežiūros. Be to, ši veislė priskiriama brachicefaliniams gyvūnams, tad gali turėti didesnę kvėpavimo, akių ar dantų problemų riziką, o tai reiškia daugiau rūpesčių.
Net ir sfinksas, nors dažnai būna labai meilus, nėra „be priežiūros“ augintinis: kailio nebuvimas reiškia papildomą dėmesį odai, ausims, nagams ir apsaugai nuo šalčio bei stiprios saulės.
Ypač atsargiai verta vertinti škotų nulėpausį katiną: nulėpusios ausys siejamos su mutacija, veikiančia kremzlės ir kaulų vystymąsi. Veislė siejama su osteochondrodysplazija, galinčia sukelti judėjimo ribojimą ir skausmą, todėl vien išvaizda neturėtų būti lemiamas argumentas.
Galutinis pasirinkimas dažniausiai priklauso ne nuo veislės pavadinimo, o nuo to, ar katino temperamentas ir poreikiai dera su šeimininko kasdienybe. Prieš apsisprendžiant verta sąžiningai įsivertinti, ar pavyks reguliariai prižiūrėti kailį, tvarkyti kraiko dėžę, nuvežti pas veterinarą ir kasdien skirti laiko bent trumpiems žaidimams.
Jei atsakymas teigiamas, tuomet svarbiausia rasti ramų, sveiką ir prognozuojamo būdo katiną – tokį, su kuriuo sutaps gyvenimo ritmas. Būtent ši „charakterių dermė“ dažniausiai ir lemia, ar senjoras su augintiniu taps tikrai sėkmingu duetu.
Leave a Reply