Ilgalaikis gyvenimas kartu, bendras būstas ar santaupos dar nereiškia, kad nesusituokę partneriai turi tokias pačias teises kaip sutuoktiniai. Teisininkai pabrėžia, jog skirtumas dažniausiai išryškėja tik tada, kai prireikia dalintis turtą, spręsti paveldėjimo klausimus ar gauti informaciją apie partnerio sveikatą.
Advokatas Łukasz Lecyk, kurį cituoja Lenkijos žiniasklaida, teigia, kad viena dažniausių klaidų – įsitikinimas: jei pora gyvena kaip šeima 10 metų, teisė automatiškai ją vertina taip pat kaip santuoką. Praktikoje taip nėra, todėl dalį dalykų verta susitarti ir įforminti iš anksto.
Didžiausia rizika iškyla tuomet, kai pora turi bendrų finansinių įsipareigojimų, investuoja į remontą ar paskolą, bet oficialūs dokumentai rodo tik vieną savininką. Konfliktas ar netikėta nelaimė tokiu atveju gali palikti vieną iš partnerių be aiškių teisių.
Ne mažiau svarbi ir kasdienė pusė: ligoninėje, banke ar tvarkant formalumus gali paaiškėti, kad be įgaliojimo partneris negali veikti jūsų vardu. Todėl teisininkas išskiria kelis dokumentus, kurie dažniausiai padeda išvengti brangių ir emociškai sunkių ginčų.
Testamentas: kitaip partneris nepaveldi
Jei pora nėra susituokusi, partneris paprastai nepaveldi pagal įstatymą. Tai reiškia, kad nesant testamento jis gali negauti jokios palikimo dalies, net jei kartu pragyventa didžioji gyvenimo dalis.
Anot advokato, testamente galima aiškiai nurodyti partnerį kaip viso turto ar jo dalies paveldėtoją. Jei norima konkrečiai perduoti tam tikrą turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį, gali būti reikalinga notarinė testamento forma.
Tačiau net ir turint testamentą, gali atsirasti vadinamojo privalomosios dalies (lenkiškai – „zachowek“) klausimas: tam tikrais atvejais mirusiojo artimieji gali turėti teisę reikalauti iš paveldėtojo nustatytos pinigų sumos.
Įgaliojimai dėl sveikatos ir medicininių dokumentų
Partneriui atsidūrus ligoninėje dažnai kyla praktinis klausimas – ar kitas asmuo galės gauti informaciją apie sveikatos būklę. Advokatas aiškina, kad Lenkijos teisėje asmuo, gyvenantis su pacientu bendrame ūkyje, laikomas artimu, todėl gydytojas tam tikromis aplinkybėmis gali suteikti informaciją.
Vis dėlto patariama pasirūpinti dviem atskirais įgaliojimais: vienu – informacijai apie sveikatos būklę gauti, kitu – prieigai prie medicininės dokumentacijos. Tokius įgaliojimus galima pateikti ir priėmimo į gydymo įstaigą metu.
Sutartys ir įgaliojimai dėl turto ir kasdienių reikalų
Jei būstas oficialiai priklauso tik vienam partneriui, vien bendras kredito mokėjimas ar remonto finansavimas automatiškai nepadaro kito asmens bendrasavininkiu. Net ir didelės, ilgus metus mokėtos sumos savaime nesukuria nuosavybės teisės.
Tokiais atvejais advokatas rekomenduoja sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, kiek kas moka, koks tų įmokų pobūdis ir kaip būtų atsiskaitoma išsiskyrus. Jei siekiama, kad būstas priklausytų abiem, nuosavybės dalys turi būti sutvarkytos oficialiai, o turto dalies perleidimui paprastai reikalingas notarinis tvirtinimas.
Dar vienas svarbus dokumentas – įgaliojimas. Jis gali padėti, kai vienas partneris dėl ligos ar išvykimo negali pats sutvarkyti formalumų: atsiimti dokumentų, atstovauti įstaigose ar tvarkyti kitus aiškiai apibrėžtus reikalus.
Galiausiai, nesusituokusių partnerių santykiuose neatsiranda automatinė bendro turto sistema kaip santuokoje. Tai reiškia, kad po skyrybų nebus tokio pat „turto padalijimo“ principo kaip po oficialių skyrybų – kiekvienas iš esmės lieka su tuo, kas priklauso jam, o bendrai pirkti daiktai tvarkomi pagal bendrosios nuosavybės taisykles.
Teisininkas taip pat pataria saugoti pavedimų patvirtinimus, sąskaitas ir čekius – ypač už remontus bei didesnius pirkinius. Ginčo atveju tai gali tapti pagrindiniu įrodymu, kiek realiai investuota į bendrą gyvenimą ar turtą.
Leave a Reply