CP v2

Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos didžiojoje Europos dalyje ir toliau auga, tačiau tempas skiriasi kardinaliai. Eurostato duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungoje būstų kainos buvo 4,7 proc. didesnės nei prieš metus, o infliacija siekė 3,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad kainų augimas daugelyje rinkų aplenkė bendrą kainų lygio kilimą. Įvertinus infliaciją, ES būsto kainos realiai per metus paaugo apie 1,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse realus šuolis buvo kelis kartus didesnis.

    Kas Europoje brango sparčiausiai?

    Tarp 29 Europos šalių devynios fiksavo dviženklį metinį būsto kainų augimą. Didžiausias kilimas 2026 metų antrąjį ketvirtį užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos per metus ūgtelėjo 16,5 proc., o Bulgarijoje augo 15,5 proc.

    Prie sparčiausiai brangusių rinkų taip pat priskirta Lietuva, kur metinis kainų augimas siekė 14,3 proc. Dviženklius pokyčius fiksavo ir Slovakija, Kroatija, Ispanija, Rumunija, Latvija bei Vengrija.

    Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad Portugalijoje paklausą ypač stipriai kelia ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse. Tam įtakos turi naujos statybos trūkumas, užsienio investuotojų aktyvumas, turizmo sukurta paklausa ir užsitęsęs būsto deficitas.

    „Rinkoje paklausa ir toliau lenkia pasiūlą, o tai tiesiogiai kelia kainas, ypač didmiesčiuose ir paklausiausiuose regionuose“, – sakė M. Kalmet.

    Kur kainos krito ir kodėl?

    Ne visur kryptis buvo tokia pati. Per metus būsto kainos mažėjo Suomijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje: atitinkamai 2,7 proc., 2,2 proc. ir 0,8 proc.

    Anot M. Kalmet, Suomijoje kainas spaudė silpnesnis ekonomikos augimas ir atsargesnės gyventojų nuotaikos, kurias kurį laiką slopino brangesnis skolinimasis. Prancūzijoje ryškiau veikė įperkamumo problemos ir vangesnė paklausa, o dalis pirkėjų sprendimus atidėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo.

    Infliacija parodė tikrą vaizdą

    Įvertinus infliaciją, realus kainų augimas kai kuriose šalyse išlieka itin aukštas. Portugalijoje, kur infliacija per tą patį laikotarpį siekė 3,6 proc., realus būsto kainų augimas sudarė apie 12,1 proc.

    Eurostato duomenys rodo, kad realiai kainos taip pat stipriai augo Slovakijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Latvijoje. Tuo metu Liuksemburge realios kainos per metus smuko 6,4 proc., o Prancūzijoje ir Vokietijoje taip pat fiksuotas neigiamas realus pokytis.

    Ką rodo didžiosios ekonomikos?

    Vertinant didžiausias ES ekonomikas, ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur metinis būsto kainų augimas siekė 12,1 proc. Italijoje kainos augo 4,0 proc. ir buvo žemiau ES vidurkio, o Vokietijoje fiksuotas vos 0,6 proc. kilimas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje paklausą riboja pablogėjęs įperkamumas ir atsigavusios būsto finansavimo palūkanos, todėl silpnėja paskolų paklausa. Toks derinys dažnai pristabdo rinką net ir tuomet, kai pasiūla nėra gausi.

    Kas laukia toliau?

    Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainas daugelyje šalių toliau palaikys struktūrinis būsto trūkumas ir neišnykstanti paklausa, tačiau augimas išliks nevienodas. Dviženkliai šuoliai, matyti dalyje rinkų, nebūtinai taps nauja norma visoje Europoje.

    Didžiausiu neapibrėžtumo veiksniu įvardijamos palūkanų normos ir gyventojų perkamoji galia. Jei skolinimasis brangs, o energijos ir kitų būtinųjų išlaidų našta didės, dalis pirkėjų gali pristabdyti sprendimus, o tai automatiškai sumažintų kainų augimo spaudimą.

  • Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijos NT kainos šauna į viršų: „Eurostat“ skelbia didžiausią šuolį ES

    Portugalijoje būsto kainos vėl kopia į rekordines aukštumas, o šalies rinka išsiskiria visos Europos Sąjungos kontekste. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Portugalija fiksavo sparčiausią metinį būsto kainų augimą ES.

    Portugalijos nekilnojamojo turto portalų kainų indeksai rodo, kad 2026 metų rugsėjį šalyje vidutinė prašoma kaina buvo apie 3 228 eurai už kvadratinį metrą. Per metus kainos, pagal indeksą, augo 7,9 proc., o per mėnesį – 0,6 proc., todėl rinka priartėjo prie naujo istorinio piko.

    Kur brango labiausiai?

    Didžiausi metiniai kainų šuoliai fiksuoti mažesniuose miestuose ir regionuose, kuriuose pastaraisiais metais sustiprėjo vidaus migracija ir investuotojų dėmesys. Tarp sparčiausiai brangusių teritorijų įvardijami Vila Real, Leirija, Beža, Faro ir Guarda, o ryškiausiai regioniniu mastu išsiskyrė Centro regionas.

    Tuo metu didmiesčiuose kainų augimas buvo nuosaikesnis. Mažesnis metinis brangimas fiksuotas Aveire, Setubalyje, Porte, Castelo Branco, Ponta Delgada, Funšalyje ir Lisabonoje, tačiau net ir lėtesnis augimas čia vyksta jau aukšto kainų lygio fone.

    Lisabona išlieka brangiausia

    Lisabona ir toliau išlaiko brangiausio miesto titulą: vidutinė prašoma kaina sostinėje siekė apie 6 256 eurus už kvadratinį metrą. Platesnis Lisabonos regionas taip pat yra brangiausia šalies zona, kur vidutinė prašoma kaina siekė apie 4 501 eurą už kvadratinį metrą.

    Toks kainų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų tampa vienu svarbiausių rinkos bruožų, ypač vertinant būsto įperkamumą. Didesnė paklausa brangiausiose vietovėse dažnai siejama su darbo rinka, turizmu, trumpalaikės nuomos segmentu ir ribota naujos statybos pasiūla.

    „Eurostat“: didžiausias augimas ES

    „Eurostat“ skelbia, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Portugalijos būsto kainos augo 16,5 proc. Pagal šį rodiklį Portugalija aplenkė Bulgariją, kur augimas siekė 15,5 proc., ir Lietuvą, kur metinis augimas sudarė 14,3 proc.

    „Didžiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Portugalijoje, po jos rikiuojasi Bulgarija ir Lietuva“, – skelbiama „Eurostat“ pranešime.

    Tuo pačiu laikotarpiu kai kuriose šalyse kainos mažėjo: kritimą fiksavo Suomija, Liuksemburgas ir Prancūzija. Bendras vaizdas rodo, kad euro zonoje 2026 metų antrąjį ketvirtį būsto kainos per metus padidėjo 4,0 proc., o visoje ES – 4,7 proc.

    Lyginant su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, kainos antrąjį ketvirtį kilo 1,1 proc. euro zonoje ir 1,2 proc. ES. Tai signalizuoja, kad rinkoje išlieka augimo inercija, o kainų spaudimą palaiko pasiūlos trūkumas ir ilgalaikiai demografiniai bei ekonominiai veiksniai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie šuoliai dažnai sustiprina diskusijas apie būsto prieinamumą vietos gyventojams ir skatina valdžios institucijas ieškoti sprendimų dėl nuomos rinkos reguliavimo, socialinio būsto plėtros bei naujų projektų skatinimo. Portugalijos rinkos dinamika išlieka viena atidžiau stebimų temų ES, nes kainų augimo tempai išsiskiria iš bendro regiono vidurkio.

  • Nuo spalio 2 dienos keičiasi būsto kainų skaidrumas: valstybė rinks sandorių duomenis

    Nuo spalio 2 dienos Lenkijoje įsigalioja nauji reikalavimai, pagal kuriuos plėtotojai turės pateikti daugiau duomenų apie parduodamus butus ir namus. Valstybė siekia surinkti informaciją apie kainas, plotą, kambarių skaičių ir kitus parametrus, kad būtų galima tiksliau matyti realias sandorių tendencijas.

    Pagrindinis pokytis susijęs su privalomu duomenų teikimu į Plėtotojų garantinį fondą. Plėtotojai turės nurodyti nekilnojamojo turto tipą, bendrą kainą, naudingąjį plotą, kambarių skaičių, o butų atveju ir aukštą, kuriame yra būstas.

    Svarbi detalė: į sistemą pateikiama buto kaina turės apimti patį būstą, o ne papildomus objektus. Vieta automobiliui ar sandėliukas, jei jie parduodami atskirai, bus vertinami pagal tai, ar jie susieti su pagrindine būsto pirkimo sutartimi.

    Nauja sutartis galios ir senam projektui

    Naujos taisyklės bus taikomos visoms sutartims, sudarytoms nuo spalio 2 dienos, net jei pats projektas pradėtas anksčiau. Tai reiškia, kad plėtotojams neužteks remtis projekto starto data, jei pardavimai vyksta vėliau.

    Duomenis reikės pateikti per septynias dienas nuo prievolės atsiradimo, o sutarties atveju – nuo jos sudarymo dienos. Plėtotojai galės teikti informaciją įprastais kanalais, įskaitant formą ar sistemų integracijas.

    Kodėl pirkėjai to dar nematys

    Nors duomenų apimtis plečiama jau dabar, pirkėjai kol kas negalės viešai patikrinti, už kiek realiai buvo parduoti panašūs būstai konkrečioje vietoje. Artimiausiu metu tai pirmiausia taps ataskaitine prievole, skirta duomenims sukaupti ir suvienodinti.

    Viešas prieinamumas numatomas vėliau, kai pradės veikti Būsto sandorių duomenų portalas, vadinamas DOM portalu. Pagal planą jis turėtų startuoti 2027 metų balandžio 2 dieną, o už jo veikimą būtų atsakingas Draudimo garantinis fondas.

    Numatoma, kad DOM portalas apimtų ne tik pirminę, bet ir antrinę rinką. Idėja – pereiti nuo skelbimų kainų stebėjimo prie realių sandorių kainų analizės, kad pirkėjai galėtų vertinti, kiek faktiškai mokama už panašius būstus tame pačiame rajone.

    Šis pokytis gali reikšmingai keisti derybų ir kainų palyginimo logiką. Vietoje klausimo, kiek pardavėjas prašo už kvadratinį metrą, atsiranda galimybė vertinti, kokia buvo reali sandorių statistika pagal vietą, plotą ar kambarių skaičių.

    Duomenų sukaupimas svarbus ir rinkos dalyviams, kurie planuoja projektus ar analizuoja paklausą. Jei portalas pateiks pakankamai detalią ir reguliariai atnaujinamą statistiką, bus lengviau matyti kainų skirtumus tarp lokacijų, segmentų ir būsto parametrų.

  • Varėnos taryboje – biudžeto korekcijos ir apleistas turtas: kas keisis nuo rugsėjo 29 dienos

    Varėnos taryboje – biudžeto korekcijos ir apleistas turtas: kas keisis nuo rugsėjo 29 dienos

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugsėjo 29 dieną 11 valandą rinksis į posėdį, kuriame numatyta svarstyti keliolika klausimų, tiesiogiai susijusių su gyventojų paslaugomis, savivaldybės turtu ir socialine parama.

    Didžiausio dėmesio tikimasi biudžeto temai: tarybai teikiamas sprendimo projektas dėl 2026–2028 metų biudžeto pakeitimo. Tokie pakeitimai paprastai apima asignavimų perskirstymą, programų finansavimo patikslinimus ir prisitaikymą prie per metų eigą pasikeičiančių poreikių.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metų savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Šis instrumentas savivaldybėms svarbus siekiant skatinti tvarkyti objektus, mažinti rizikas aplinkai ir saugumui bei užtikrinti tvarkingą viešąją erdvę.

    Švietimo srityje planuojama keisti ankstesnį tarybos sprendimą dėl Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatų. Nuostatų atnaujinimai dažniausiai susiję su įstaigos veiklos organizavimu, struktūra, atsakomybėmis ir procedūrų suderinimu su galiojančiais teisės aktais.

    Socialinės politikos darbotvarkėje numatyta tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą, susijusį su šio centro veikla. Taip pat teikiamas pakeitimas dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašo, nuo kurio priklauso paramos skyrimo sąlygos ir praktinis administravimas.

    Atskiras klausimas skirtas 2026–2027 metų vidutinėms kuro kainoms, kurios naudojamos skaičiuojant būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijas. Šių dydžių patvirtinimas yra reikšmingas, nes nuo jų gali priklausyti kompensacijų apskaičiavimas gyventojams, ypač tais laikotarpiais, kai energijos išteklių kainos svyruoja.

    Darbotvarkėje numatyta ir administracinių sprendimų: ketinama pripažinti netekusiais galios ankstesnius dokumentus dėl atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių bei dėl savivaldybės turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo. Tokie sprendimai paprastai priimami, kai tvarkos perkeliamos į kitus teisės aktus, atnaujinamos arba suvienodinamos.

    Posėdyje taip pat planuojama spręsti savivaldybės turto panaudos, nuomos sutarties pratęsimo ir ilgalaikio materialiojo turto nuomos klausimus. Šie sprendimai svarbūs tiek savivaldybės finansams, tiek įstaigų ir bendruomenių galimybėms naudotis patalpomis ar infrastruktūra.

    Darbotvarkės projektą paskelbė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė. Savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkės, kaip įprasta, gali būti tikslinamos iki posėdžio pradžios, jeigu tam yra procedūrinis pagrindas.

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.

  • Portugalijoje nuoma šokiruoja: T1 butas jau brangesnis už minimalią algą – kiek kainuoja Lisabonoje?

    Portugalijoje nuoma šokiruoja: T1 butas jau brangesnis už minimalią algą – kiek kainuoja Lisabonoje?

    Nuomos kainos vėl kyla

    Portugalijoje po nedidelio atoslūgio metų pirmoje pusėje nuomos kainos vasaros pabaigoje vėl pasuko aukštyn. Naujausi nekilnojamojo turto rinkos duomenys rodo, kad vieno miegamojo buto nuoma kai kuriose vietovėse jau viršija minimalią mėnesio algą.

    Tokią kryptį stiprina keli veiksniai: aukšta paklausa didmiesčiuose, ribota ilgalaikės nuomos pasiūla ir turizmo sektoriaus spaudimas rinkai. Dalis būstų savininkų taip pat tebeteikia pirmenybę trumpalaikei nuomai, o tai mažina pasirinkimą nuomininkams.

    Kiek kainuoja vieno miegamojo butas

    Portale „Idealista“ paskelbtame tyrime, apėmusiame 2026 metų antrąjį ketvirtį, nurodoma, kad vieno miegamojo buto (Portugalijoje dažnai žymimo T1) medianinė nuomos kaina siekė 1 128 eurus per mėnesį. Tai 123 proc. daugiau nei kambario nuoma bendrame bute, kurios medianinė kaina sudarė 505 eurus per mėnesį.

    Brangiausios teritorijos pagal medianą buvo Lisabonos apygarda, Madeiros sala ir Faro apygarda. Tuo metu pigiausių T1 butų dažniau galima rasti Guarda, Castelo Branco ir Bragança apygardose.

    Didmiesčiai dar labiau spaudžia

    Vertinant atskiras miestų rinkas, kainų spaudimas dar ryškesnis. Lisabonos mieste vieno miegamojo buto medianinė nuomos kaina siekė 1 409 eurus per mėnesį, o Funšalyje ji buvo apie 1 340 eurų per mėnesį.

    Porto ir Faro miestuose medianos taip pat laikėsi arti 1 000 eurų per mėnesį ribos. Pigiausiose apskričių sostinėse, tokiose kaip Guarda ar Bragança, nuomos lygis buvo reikšmingai mažesnis.

    Kambariai ir studijos: alternatyvos, kurios ne visada gelbsti

    Kambarių rinkoje brangiausia, pagal pateiktą statistiką, buvo Madeira, kuri lenkė net Lisabonos apygardą, o tarp brangesnių išliko ir Porto. Tuo metu pigiausi kambariai dažniausiai fiksuoti Bragança ir Guarda apygardose.

    Tyrimas taip pat parodė, kad studijų medianinė nuomos kaina siekė 908 eurus per mėnesį. Tai apie 80 proc. daugiau nei kambario nuoma, tačiau maždaug 20 proc. pigiau nei T1, todėl studijos tampa tarpine, bet ne visada įperkama alternatyva.

    Analizė parengta pagal ilgalaikės nuomos skelbimus, lyginant kambarių bendruose butuose, studijų ir T1 būstų prašomas kainas 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu. Skaičiavimuose vertintos tik tos rinkos, kuriose skelbimų imtis buvo pakankamai reprezentatyvi.

  • Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijoje viešai prieinama informacija apie būsto nuosavybės struktūrą išlieka fragmentiška, ypač kai kalbama apie didžiuosius savininkus. Praktikoje tai reiškia, kad sudėtinga greitai ir tiksliai įvertinti, kiek būsto valdo stambūs nuomotojai ir kas iš tiesų ateina į rinką.

    Nors kadastro duomenys leidžia matyti bendrus nuosavybės mastus, jie dažnai neatskleidžia savininkų tapatybės. Nuomos rinkoje dalį informacijos galima susirinkti per regionų administruojamus nuomininkų užstatų registrus, tačiau tai neapima savininkų gyvenamo būsto, tuščių butų ar trumpalaikės nuomos.

    Nauji žaidėjai ir vieša žemė

    2026 metais didžiausiu viešai skelbtu metų sandoriu tapo „Fidere“ portfelio perėmimas: sandorio vertė siekė apie 1,05 mlrd. eurų. Kanados grupė „Brookfield“ šį paketą įsigijo iš „Blackstone“, perimdama 47 pastatus ir daugiau kaip 5 000 nuomojamų būstų portfelį.

    Kitas ryškus pavyzdys – „Azora“ susitarimas įsigyti apie 1 200 nuomojamų būstų Barselonos metropolinėje zonoje už daugiau nei 350 mln. eurų. Ši teritorija laikoma viena labiausiai įkaitusių šalyje, o paklausą palaiko didelė gyventojų koncentracija ir ribota naujo būsto pasiūla.

    Rinkoje daugėja ir sandorių, kuriuose būstas perkamas dar nebaigtas statyti. Tokie susitarimai leidžia fondams užsitikrinti būsimą nuomos pasiūlą, o vystytojams – ankstyvą finansinį aiškumą, tačiau kartu didina klausimų dėl kainodaros ir rizikos, jei ekonominė aplinka pasikeistų.

    Dalį projektų skatina ir viešos žemės koncesijos, kurias suteikia autonominės bendruomenės bei savivaldybės, neretai 45–75 metų laikotarpiui. Tai siejama su socialinio nuomos būsto stygiumi: jo dalis Ispanijoje vertinama kaip itin maža ir gerokai atsiliekanti nuo daugelio Europos šalių vidurkio.

    Ar NT burbulas pradeda leistis?

    Sandorių skaičius Ispanijoje 2026 metais rodo vėsesnę dinamiką, kuri dažniausiai aiškinama būsto kainų šuoliu ir suprastėjusiomis finansavimo sąlygomis. Tai reiškia, kad dalis pirkėjų sprendimus atideda, o daugiau namų ūkių ilgesniam laikui lieka nuomos rinkoje, taip palaikydami nuomos kainų spaudimą.

    Tuo pat metu investicijų į nuomojamą būstą vertė gali augti net ir mažėjant sandorių skaičiui, nes ją stipriai išpučia keli itin dideli portfelių pirkimai. Kitaip tariant, vienas milijardinis sandoris statistiškai gali nusverti šimtus mažesnių pirkimų, todėl šie rodikliai apibūdina skirtingas rinkos puses.

    Analitikai pabrėžia, kad vertinant įmonių valdomo būsto mastą būtinas atsargumas: vien viešai paskelbti sandoriai neleidžia suskaičiuoti bendro portfelių dydžio visoje šalyje. Vis dėlto tendencija aiški – Ispanijos būstas išlieka vienu patraukliausių Europos nuomos investicijų taikinių, o visuomenės susirūpinimas dėl prieinamumo ir kainų tik auga.

    „Kai nuosavybės duomenys nėra pakankamai skaidrūs, realiu laiku suprasti, kas valdo būstą ir kaip keičiasi rinka, tampa beveik neįmanoma“, – teigiama analizėse, vertinančiose stambiųjų nuomotojų įtaką.

    Šiame fone didėja politinis spaudimas ieškoti sprendimų: nuo socialinio būsto plėtros iki trumpalaikės nuomos reguliavimo ir didesnio skaidrumo. Investuotojams tai reiškia papildomą reguliacinę riziką, o gyventojams – viltį, kad pasiūlos didinimas galiausiai pristabdys kainų augimą.

  • Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Kas numatyta rugsėjo 29 dieną

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugsėjo 29 dieną 14 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti daugiau kaip dešimt sprendimų projektų. Darbotvarkėje – biudžeto pakeitimai, socialinės paramos tvarkos atnaujinimas ir savivaldybės turto valdymo klausimai.

    Tokie sprendimai tiesiogiai veikia gyventojus: nuo šildymo ir karšto vandens kompensacijų apskaičiavimo iki to, kaip savivaldybė administruoja nuomą, panaudą ar nurašo nebenaudojamą turtą. Posėdyje taip pat numatyti keli dokumentų pakeitimai, kurie atnaujina ankstesnių metų tarybos sprendimus.

    Biudžeto pakeitimai ir apleistas nekilnojamasis turtas

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas, koreguojant 2026 metais vasario 10 dieną patvirtintą sprendimą. Tokie pakeitimai paprastai susiję su patikslintomis pajamų prognozėmis, tikslinėmis dotacijomis, investicijų grafiku ar perskirstymais tarp programų.

    Numatyta tvirtinti ir 2026 metais savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Praktikoje tai svarbu dėl priežiūros kontrolės ir galimų didesnių tarifų ar papildomų reikalavimų savininkams, o gyventojams – dėl tvarkos, saugumo ir viešosios aplinkos kokybės.

    Socialinės paslaugos ir kompensacijos už šildymą

    Posėdyje planuojama tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą dėl šios įstaigos. Tai gali apimti paslaugų apimties, atsakomybių, administravimo tvarkos ar bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patikslinimus.

    Atskiras klausimas – 2026–2027 metų vidutinių kuro kainų patvirtinimas būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti. Šie dydžiai svarbūs vertinant, kokia kompensacijos dalis gali priklausyti gyventojams, ypač šildymo sezono metu, kai kainų svyravimai jautriai atsispindi sąskaitose.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti keli pakeitimai, susiję su pinigine socialine parama: planuojama atnaujinti tvarkas dėl nepanaudotų biudžeto lėšų panaudojimo socialinei paramai ir patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams aprašą. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti procedūroms suvienodinti, mažinti administracinę naštą ir aiškiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

    Mokyklos nuostatai ir savivaldybės turto valdymas

    Taryba planuoja keisti Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatus, patvirtintus 2024 metais rugpjūčio 27 dieną. Nuostatų koregavimai paprastai susiję su įstaigos valdymu, veiklos organizavimu, ugdymo programų įgyvendinimu ar atitiktimi pasikeitusiems reikalavimams.

    Darbotvarkėje numatyta pripažinti netekusiais galios du ankstesnius sprendimus, susijusius su atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklėmis ir turto nurašymo bei likvidavimo tvarkos aprašu. Tokie sprendimai dažniausiai reiškia, kad vietoje jų taikomi naujesni, atnaujinti dokumentai arba pasikeitė teisinis reguliavimas.

    Posėdyje taip pat planuojama svarstyti praktinius savivaldybės turto klausimus: turto panaudą, nuomos sutarties pratęsimą ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Šie sprendimai svarbūs siekiant skaidriai naudoti savivaldybės turtą ir užtikrinti, kad jis teiktų viešąją naudą ar generuotų pajamas pagal nustatytas taisykles.

    „Darbotvarkėje numatyti sprendimai apima biudžeto korekcijas, socialinės paramos tvarkas ir savivaldybės turto valdymą“, – sakė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija pradėjo apsaugoto būsto pirkimą skelbiamų derybų būdu. Savivaldybė planuoja įsigyti gyvenamosios paskirties butus, kurie būtų pritaikyti įvairių poreikių gyventojams.

    Pagal paskelbtas sąlygas numatyta nupirkti iš viso 12 butų: vieną dviejų kambarių būstą, esantį pirmame aukšte arba su pritaikytu patekimu asmeniui su judėjimo negalia, aštuonis dviejų kambarių butus, du trijų kambarių ir vieną keturių kambarių butą. Minimalūs plotai atitinkamai siekia nuo 36 kv. m iki 60 kv. m.

    Tokie pirkimai dažniausiai siejami su savivaldybių pareiga užtikrinti socialinio ir apsaugoto būsto pasiūlą, ypač kai daliai gyventojų reikalinga ne tik gyvenamoji vieta, bet ir pritaikymas kasdieniam judėjimui bei saugiam gyvenimui. Rinkoje tai reiškia, kad savivaldybė tikisi gauti realius pardavėjų pasiūlymus su visais nuosavybę ir būsto būklę pagrindžiančiais dokumentais.

    Pasiūlymus ir parduodamo turto dokumentus savivaldybė priims iki 2026 metų spalio 9 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti registruotu paštu, per kurjerį arba pristatyti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją Vilniuje.

    Pirkimo dokumentai ir vertinimo kriterijai skelbiami savivaldybės svetainėje, o papildomą informaciją teikia administracijos atsakingi darbuotojai nurodytais telefonais ir elektroninio pašto adresais. Savivaldybė ragina pardavėjus iš anksto įsivertinti, ar būstas atitinka numatytus ploto ir pritaikymo reikalavimus, nes tai gali būti lemiama derybų ir vertinimo etape.

  • Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

    Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

    Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

    „Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

    Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

    „Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

    Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

    Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.