Tag: Nekilnojamasis turtas

  • Įrašai, diplomas ir 900 kv. m dvaras: dėl ko gali būti atleistas Ukrainos centrinio banko vadovas Andrijus Pyšnyj

    Ukrainoje viešojoje erdvėje aptarinėjama, dėl kokių aplinkybių teoriškai galėtų būti atleistas Nacionalinio banko vadovas Andrijus Pyšnyj. Tarp minimų temų – galimi įrašai („plivkos“), diplomą liečiantys klausimai ir didelio, apie 900 kvadratinių metrų, nekilnojamojo turto objektas.

    Tai nurodoma ukrainiečių publikacijoje, kurioje keliami klausimai apie galimus pagrindus, dėl kurių šalies centrinio banko vadovui galėtų grėsti atleidimas. Tekste akcentuojama būtent „gali“ – t. y. svarstomos prielaidos ir interpretacijos, o ne konstatuojamas įvykęs sprendimas.

    Tokio rango pareigūnų reputacija finansų sistemoje yra itin jautri tema: centrinis bankas atsakingas už pinigų politiką, bankų sektoriaus stabilumą ir pasitikėjimą nacionaline valiuta. Todėl bet kokios abejonės dėl skaidrumo ar galimų pažeidimų paprastai greitai tampa politinių diskusijų objektu.

    Lietuvos skaitytojui svarbu suprasti kontekstą: Ukraina yra karo sąlygomis veikianti valstybė, o finansų sistemos stabilumas jai – kritiškai svarbus. Dėl to vidaus politinės įtampos, susijusios su centriniu banku, gali turėti platesnį atgarsį ir tarptautinių partnerių akyse.

    Kas minima kaip galimi klausimai

    Publikacijos pavadinime išskiriamos trys temos. Pirmoji – vadinamosios „plivkos“, t. y. galimi įrašai, kurie Ukrainos informacinėje erdvėje neretai tampa skandalų dalimi, nors jų turinys ir autentiškumas viešai ne visada aiškūs.

    Antroji tema – diplomas. Tokios aplinkybės dažniausiai siejamos su viešų asmenų išsilavinimo dokumentų tikrumu, jų pateikimu ar interpretacijomis, tačiau vien antraštės informacija neleidžia daryti išvadų, kuo konkrečiai abejojama.

    Trečioji tema – 900 kvadratinių metrų dvaras. Nekilnojamojo turto mastas pats savaime kelia klausimų dėl turto kilmės, deklaravimo ar interesų konfliktų, tačiau be papildomų patikrintų faktų tai išlieka įvardyta kaip diskusijų elementas.

    Kodėl tokios istorijos svarbios centriniam bankui

    Centrinio banko vadovo reputacija tiesiogiai veikia institucijos patikimumą. Net ir nepatvirtinti įtarimai gali tapti spaudimo priemone, o politinės kovos metu – argumentu siekiant personalinių pokyčių.

    Kita vertus, vien paminėtų temų egzistavimas viešojoje erdvėje dar nereiškia, kad yra teisinis pagrindas atleidimui ar kad pradėtos oficialios procedūros. Tokiais atvejais lemiama tampa tai, ar pateikiami patikrinami įrodymai ir ar sprendimus priima kompetentingos institucijos.

    Kol kas iš pateiktos medžiagos aišku tik tiek, kad viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl Andrijaus Pyšnyj situacijos, o aptariamos temos susijusios su įrašais, diplomu ir reikšmingu nekilnojamuoju turtu.

  • Būstas Europoje brangsta sparčiau nei algos: Lietuvoje per 10 metų – 10,1 proc. šuolis

    Būstas Europoje brangsta sparčiau nei algos: Lietuvoje per 10 metų – 10,1 proc. šuolis

    Europos Sąjungoje būstas daugelyje šalių per pastarąjį dešimtmetį tapo sunkiau įperkamas – būsto kainos augo sparčiau nei namų ūkių pajamos. Eurostato skaičiuojamas būsto kainų ir pajamų santykis 2015–2025 metais visoje ES padidėjo 6,8 proc.

    Per tą patį laikotarpį 17 ES valstybių šis rodiklis kilo, o 10 šalių – mažėjo. Paprastai tariant, kilimas reiškia, kad už tą patį pajamų „krepšelį“ 2025 metais buvo galima įpirkti mažiau būsto nei 2015-aisiais.

    Šis santykis vertina, kaip keitėsi būsto kainos lyginant su disponuojamosiomis pajamomis vienam gyventojui. Vis dėlto jis nepasako, kiek būstas yra įperkamas „čia ir dabar“ – rodiklis matuoja pokytį, o ne absoliutų kainų lygį.

    Lietuvoje 2015–2025 metais būsto kainų ir pajamų santykis, Eurostato duomenimis, padidėjo 10,1 proc. Tai reiškia, kad būsto kainos šiuo laikotarpiu šalyje kilo greičiau nei gyventojų pajamos.

    Kas yra būsto kainų ir pajamų santykis?

    Būsto kainų ir pajamų santykis (angl. house price-to-income ratio) lygina būsto kainų pokyčius su disponuojamųjų namų ūkių pajamų pokyčiais vienam žmogui. Jei santykis kyla, būstas brangsta greičiau nei auga pajamos – taigi tampa mažiau įperkamas.

    Jei santykis mažėja, būsto kainos, palyginti su pajamomis, krenta arba pajamos auga sparčiau nei kainos. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad būstas automatiškai tampa lengvai įperkamas.

    Prie įperkamumo prisideda ir finansavimo kaina – dauguma žmonių būstą perka su paskola, todėl svarbios palūkanų normos ir kitos kreditavimo sąlygos.

    Didžiausias augimas – Portugalijoje, Lietuva taip pat tarp augusių

    Didžiausias būsto kainų ir pajamų santykio augimas 2015–2025 metais fiksuotas Portugalijoje – 60,8 proc. Antroje vietoje buvo Nyderlandai, kur šis rodiklis pakilo 34,3 proc.

    Daugiau nei 20 proc. santykis ūgtelėjo Vengrijoje (26,5 proc.), Čekijoje (25,8 proc.), Ispanijoje (24,5 proc.) ir Graikijoje (22,5 proc.). Tokie pokyčiai rodo, kad šiose šalyse įperkamumas per dešimtmetį suprastėjo.

    Eurostato duomenys rodo, kad santykis augo ir Slovėnijoje (18,2 proc.), Airijoje (14,4 proc.), Austrijoje (13,6 proc.), Slovakijoje (11,2 proc.), Liuksemburge (10,6 proc.) bei Lietuvoje (10,1 proc.).

    Kur įperkamumas gerėjo ir kodėl tai ne visada gera žinia?

    Didžiausias santykio kritimas per 2015–2025 metus užfiksuotas Rumunijoje – 42,8 proc. Tai reiškia, kad 2025 metais būsto kainos Rumunijoje buvo gerokai mažesnės pajamų atžvilgiu nei prieš dešimtmetį.

    Santykis taip pat smuko Suomijoje (25,2 proc.), Bulgarijoje (16,2 proc.), Kipre (12 proc.) ir Italijoje (11,9 proc.). Tarp keturių didžiųjų ES ekonomikų santykis labiausiai augo Ispanijoje (24,5 proc.), Vokietijoje – 1,6 proc., o Prancūzijoje jis krito mažiau nei 6 proc.

    Vis dėlto mažėjantis santykis pats savaime negarantuoja, kad žmonėms lengva apsirūpinti būstu – ypač jei brangi nuoma ar didelė pajamų dalis tenka būsto išlaidoms. Straipsnyje pažymima, kad kai kuriose šalyse nuomininkų padėtis gali būti sudėtinga net ir tada, kai santykis krinta.

  • Čekija parduoda du istorinius pilis: Štiřín netoli Prahos siūloma su didele nuolaida

    Čekija dar kartą bando parduoti dvi istorines pilis – Bezdružice Tachovo regione ir Štiřín netoli Prahos. Šįkart pirkėjus vilioja mažesnės kainos, o Štiřín atveju kalbama apie itin ryškią nuolaidą.

    Šiuos pasiūlymus apžvelgia portalas tn.nova.cz, remdamasis Čekijos Valstybinio turto valdymo institucijos (ÚZSVM) skelbiamomis aukcionų sąlygomis. Abi pilys jau buvo siūlytos rinkai ir anksčiau, tačiau sandorių tuomet sudaryti nepavyko.

    Pigesnė iš dviejų – barokinė Bezdružice pilis. Jos kaina nustatyta 45 mln. Čekijos kronų, o paraiškas dalyvauti aukcione galima teikti iki gruodžio 7 dienos.

    Brangesnė – Štiřín pilis netoli Prahos, kurios minimali kaina siekia 649 mln. kronų, o aukcionas turėtų vykti iki gruodžio 1 dienos. Kompleksas apibūdinamas kaip turintis didelę istorinę ir meninę vertę, su teritorija bei anglišku parku.

    Ką siūlo Bezdružice pilis

    Skelbime apie Bezdružice pilį nurodoma, kad paskutinė didesnė rekonstrukcija atlikta 2014 metais. Tuomet buvo įrengti kambariai su vonios kambariais, virtuvė restoranui ir vyninė.

    Taip pat dalis pilies pritaikyta lankymui, sutvarkyta koplyčia ir įrengtas nedidelis sveikatingumo centras. Vis dėlto ankstesnis bandymas parduoti šį objektą nebuvo sėkmingas.

    Praėjusiais metais Bezdružice pilis buvo vertinama 52 mln. kronų, tačiau pirkėjo neatsirado. Dabar kaina mažesnė – 45 mln. kronų.

    Štiřín pilies kaina – kelis kartus mažesnė nei anksčiau

    Štiřín pilis su parku pristatoma kaip vientisas istorinis kompleksas, o kartu minimi ir papildomi pastatai – buvęs ūkinis kiemas bei bravoras. Tačiau labiausiai išsiskiria kainos pokytis.

    Prieš metus pradinė Štiřín kaina buvo gerokai didesnė – nurodoma, kad ji siekė daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių, vėliau sumažėjo iki kiek daugiau nei 1 mlrd. dolerių. Dabar minimali suma aukcione nustatyta 649 mln. kronų.

    Taip pat teigiama, kad Prahos institucijos pirkėjų ieško ir už Čekijos ribų – apie aukcioną viešai atkreiptas dėmesys ir užsienyje. Tai rodo, kad šiam sandoriui tikimasi platesnio susidomėjimo nei vien vidaus rinkoje.

  • Gyvenate nesusituokę? 6 dokumentai, galintys apsaugoti nuo paveldėjimo ir turto ginčų

    Ilgalaikis gyvenimas kartu, bendras būstas ar santaupos dar nereiškia, kad nesusituokę partneriai turi tokias pačias teises kaip sutuoktiniai. Teisininkai pabrėžia, jog skirtumas dažniausiai išryškėja tik tada, kai prireikia dalintis turtą, spręsti paveldėjimo klausimus ar gauti informaciją apie partnerio sveikatą.

    Advokatas Łukasz Lecyk, kurį cituoja Lenkijos žiniasklaida, teigia, kad viena dažniausių klaidų – įsitikinimas: jei pora gyvena kaip šeima 10 metų, teisė automatiškai ją vertina taip pat kaip santuoką. Praktikoje taip nėra, todėl dalį dalykų verta susitarti ir įforminti iš anksto.

    Didžiausia rizika iškyla tuomet, kai pora turi bendrų finansinių įsipareigojimų, investuoja į remontą ar paskolą, bet oficialūs dokumentai rodo tik vieną savininką. Konfliktas ar netikėta nelaimė tokiu atveju gali palikti vieną iš partnerių be aiškių teisių.

    Ne mažiau svarbi ir kasdienė pusė: ligoninėje, banke ar tvarkant formalumus gali paaiškėti, kad be įgaliojimo partneris negali veikti jūsų vardu. Todėl teisininkas išskiria kelis dokumentus, kurie dažniausiai padeda išvengti brangių ir emociškai sunkių ginčų.

    Testamentas: kitaip partneris nepaveldi

    Jei pora nėra susituokusi, partneris paprastai nepaveldi pagal įstatymą. Tai reiškia, kad nesant testamento jis gali negauti jokios palikimo dalies, net jei kartu pragyventa didžioji gyvenimo dalis.

    Anot advokato, testamente galima aiškiai nurodyti partnerį kaip viso turto ar jo dalies paveldėtoją. Jei norima konkrečiai perduoti tam tikrą turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį, gali būti reikalinga notarinė testamento forma.

    Tačiau net ir turint testamentą, gali atsirasti vadinamojo privalomosios dalies (lenkiškai – „zachowek“) klausimas: tam tikrais atvejais mirusiojo artimieji gali turėti teisę reikalauti iš paveldėtojo nustatytos pinigų sumos.

    Įgaliojimai dėl sveikatos ir medicininių dokumentų

    Partneriui atsidūrus ligoninėje dažnai kyla praktinis klausimas – ar kitas asmuo galės gauti informaciją apie sveikatos būklę. Advokatas aiškina, kad Lenkijos teisėje asmuo, gyvenantis su pacientu bendrame ūkyje, laikomas artimu, todėl gydytojas tam tikromis aplinkybėmis gali suteikti informaciją.

    Vis dėlto patariama pasirūpinti dviem atskirais įgaliojimais: vienu – informacijai apie sveikatos būklę gauti, kitu – prieigai prie medicininės dokumentacijos. Tokius įgaliojimus galima pateikti ir priėmimo į gydymo įstaigą metu.

    Sutartys ir įgaliojimai dėl turto ir kasdienių reikalų

    Jei būstas oficialiai priklauso tik vienam partneriui, vien bendras kredito mokėjimas ar remonto finansavimas automatiškai nepadaro kito asmens bendrasavininkiu. Net ir didelės, ilgus metus mokėtos sumos savaime nesukuria nuosavybės teisės.

    Tokiais atvejais advokatas rekomenduoja sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, kiek kas moka, koks tų įmokų pobūdis ir kaip būtų atsiskaitoma išsiskyrus. Jei siekiama, kad būstas priklausytų abiem, nuosavybės dalys turi būti sutvarkytos oficialiai, o turto dalies perleidimui paprastai reikalingas notarinis tvirtinimas.

    Dar vienas svarbus dokumentas – įgaliojimas. Jis gali padėti, kai vienas partneris dėl ligos ar išvykimo negali pats sutvarkyti formalumų: atsiimti dokumentų, atstovauti įstaigose ar tvarkyti kitus aiškiai apibrėžtus reikalus.

    Galiausiai, nesusituokusių partnerių santykiuose neatsiranda automatinė bendro turto sistema kaip santuokoje. Tai reiškia, kad po skyrybų nebus tokio pat „turto padalijimo“ principo kaip po oficialių skyrybų – kiekvienas iš esmės lieka su tuo, kas priklauso jam, o bendrai pirkti daiktai tvarkomi pagal bendrosios nuosavybės taisykles.

    Teisininkas taip pat pataria saugoti pavedimų patvirtinimus, sąskaitas ir čekius – ypač už remontus bei didesnius pirkinius. Ginčo atveju tai gali tapti pagrindiniu įrodymu, kiek realiai investuota į bendrą gyvenimą ar turtą.

  • Būstas neparduodamas mėnesiais? Agentas Jacekas Mędrala pataria, ką keisti, kad kaina kiltų

    Būstas neparduodamas mėnesiais? Agentas Jacekas Mędrala pataria, ką keisti, kad kaina kiltų

    Jei butas ar namas rinkoje „kabo“ mėnesiais, problema ne visada yra pats būstas – neretai pirkėjus atbaido kaina, pateikimas ir smulkios, bet labai juntamos detalės. Nekilnojamojo turto agentas Jacekas Mędrala sako, kad kartais pakanka kelių tikslingų pokyčių, kad susidomėjimas sugrįžtų, o derybos būtų palankesnės.

    Interviu metu jis pabrėžia: pardavimas nėra vien skelbimo įkėlimas ir skambučių laukimas. Svarbu realistiškai įvertinti rinką, apgalvoti strategiją, atsirinkti pirkėjus, suvaldyti derybas ir prižiūrėti visą sandorio procesą – nuo pirmų apžiūrų iki dokumentų.

    Anot agento, profesionalo vertė dažnai atsiskleidžia ne gražiais pažadais, o gebėjimu pagrįsti kainą ir ją „atnešti“ iki pirkėjo: per tinkamą pasiruošimą, pristatymą ir argumentais paremtas derybas. Jis priduria, kad viena gerai suvaldyta derybų situacija kartais leidžia išvengti brangių klaidų.

    Kartu Mędrala neslepia: būna atvejų, kai klientas nemato naudos samdyti agentą. Jo manymu, tuomet verta klausti, ar žmogus tiesiog nebuvo sutikęs tinkamo specialisto – tokio, kuris dirba skaidriai, aiškiai paaiškina už ką mokama ir ką konkrečiai daro.

    Už ką mokama agentui ir ko prašyti

    Mędralos teigimu, agentui mokama už žinias, patirtį, laiką ir atsakomybę, taip pat už gebėjimą suvaldyti procesą „nuo A iki Z“. Pardavėjo interesus atstovaujantis agentas pirmiausia turėtų pateikti realistinę, rinkos duomenimis paremtą kainodarą – o ne vien pažadėti didžiausią sumą, kad gautų objektą.

    Be to, į paslaugą įeina pasiruošimas: kaip pateikiamas būstas, kaip jis fotografuojamas, kaip organizuojamos apžiūros, kaip atrenkami susidomėję žmonės, kaip vyksta derybos ir koordinuojami dokumentai. Pirkėjo pusėje agentas turėtų daryti daugiau nei siųsti nuorodas – vertinti objekto potencialą, silpnąsias vietas, padėti tikrinti teisinę ir techninę situaciją bei atstovauti derybose.

    Kas apmoka agento darbą – pirkėjas ar pardavėjas – vieno universalaus atsakymo, pasak jo, nėra: viskas priklauso nuo sutarto bendradarbiavimo modelio ir aiškios sutarties. Svarbiausia, kad nebūtų staigmenų pabaigoje, kai žmogus tik tuomet sužino apie papildomus mokesčius.

    „Raudonos vėliavos“ bendraujant su agentu

    Agentas įvardija kelis signalus, kurie turėtų kelti įtarimų. Pirmasis – neadekvačiai aukštos kainos žadėjimas be palyginamosios rinkos analizės: jei žmogui sakoma tik tai, ką jis nori girdėti, bet nepateikiama argumentų, verta būti atsargiems.

    Antrasis – prastas pasirengimas: jei agentas apžiūroje negali atsakyti į bazinius klausimus apie pastatą, išlaikymo kaštus, teisinę būklę ar aplinką, pasitikėjimas greitai tirpsta. Trečiasis – komunikacijos stoka, kai klientas savaites negauna grįžtamojo ryšio, kas vyksta su objektu.

    Dar vienas svarbus punktas – spaudimas skubėti be aiškaus pagrindo. Mędrala pabrėžia, kad frazės „reikia apsispręsti šiandien, rytoj bus per vėlu“ nėra profesionalus derybų būdas, nebent egzistuoja realios, patikrinamos aplinkybės.

    Galiausiai – neaiškūs finansiniai susitarimai ir migloti sutarties punktai. Nerimą, anot jo, turėtų kelti ir bandymai nuslėpti būsto trūkumus ar atkalbinėjimas juos tikrinti.

    Kas dažniausiai „numuša“ įspūdį per apžiūrą

    Mędrala teigia matantis, kaip patys savininkai kartais „užmuša“ būsto potencialą – ir ne dėl didelių defektų. Viena dažnų klaidų – per daug asmeninių daiktų: pirkėjui tampa sunku įsivaizduoti savo gyvenimą erdvėje, kai viskas pasakoja esamų gyventojų istoriją.

    Kitas svarbus veiksnys – kvapas. Augintiniai, drėgmė, intensyvūs oro gaivikliai ar ryškus maisto kvapas gali užgožti visą patirtį, net jei pats būstas objektyviai geras. Trečias – šviesa: užuolaidos, netinkamas apšvietimas ar tamsūs kambariai gali vizualiai sumažinti net erdvų butą.

    Jis ragina atkreipti dėmesį ir į „visumą“, kurią pirkėjas mato atvykęs: laiptinę, įėjimą, balkoną, temperatūrą, tvarką. Pirkėjas vertina ne tik svetainę ar virtuvę, o visą patirtį, kurią sukuria būstas ir aplinka.

    Interviu pabaigoje Mędrala mini, kad šiuos pokyčius aiškiai atskleidžia laida „Pokochaj lub sprzedaj“, kurioje matyti, kaip funkcionalumo, prezentacijos ir išplanavimo korekcijos pakeičia būsto priėmimą. Programa „Super Polsat“ eteryje rodoma nuo lapkričio 8 dienos.

  • Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje rekordai: užsieniečiai sudarė 16 proc. pirkimų, kainos – aukštumose

    Ispanijos būsto rinkoje užfiksuotas naujas rekordas: trečiąjį metų ketvirtį užsieniečiai sudarė 16,05 proc. visų būstų pirkimų – didžiausią dalį nuo tada, kai pradėta fiksuoti statistika.

    Per liepą–rugsėjį įvykdyta daugiau nei 26 300 sandorių, kuriuose pirkėjai buvo užsieniečiai, skelbia „Euronews“, remdamasis Ispanijos registratorių kolegijos duomenimis.

    Didėjanti tarptautinė paklausa fiksuojama tuo metu, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, o pati rinka rodo lėtėjimo ženklus: bendras sandorių skaičius mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės.

    Tendencijos svarbios ne tik vietos gyventojams ar investuotojams – Ispanija yra viena populiariausių Europos šalių antram būstui įsigyti, todėl kainų ir paklausos dinamika dažnai domina ir pirkėjus iš kitų ES valstybių.

    Kas perka būstą Ispanijoje

    Daugiau nei pusę užsieniečių pirkimų – 54,7 proc. – sudarė Europos Sąjungos piliečių sandoriai. Dar 17,8 proc. teko pirkėjams iš kitų Europos šalių.

    Pagal pilietybę tarp užsieniečių pirmavo britai – jų pirkimai sudarė 7,5 proc. visų užsieniečių įsigijimų. Toliau rikiavosi Maroko piliečiai (6,4 proc.) ir Nyderlandų pirkėjai (5,8 proc.).

    Tarptautinės paklausos svoris ypač išryškėjo salose ir Viduržemio jūros pakrantėje. Balearų salose net 37,2 proc. pardavimų atiteko užsieniečiams, o Valensijos regione – 30,4 proc.

    Kainos pasiekė naujas aukštumas

    Registratorių kolegijos kartotinių sandorių kainų indeksas trečiąjį ketvirtį per metus pakilo 15,8 proc., o per ketvirtį – 5,2 proc. Abu rodikliai indeksą iškėlė į naują istorinį rekordą.

    Vidutinė būsto kaina siekė 2 512 eurų už kvadratinį metrą. Senos statybos būstai vidutiniškai kainavo 2 462 eurus už kvadratinį metrą, o naujos statybos – 2 701 eurą.

    Pagal autonominius regionus didžiausios vidutinės kainos fiksuotos Madride – 4 565 eurai už kvadratinį metrą. Nedaug atsiliko Balearų salos (4 502 eurai), po jų sekė Baskų kraštas (3 693 eurai) ir Katalonija (2 989 eurai).

    Tarp provincijų sostinių brangiausias išliko San Sebastianas – 6 662 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiavosi Madridas (5 597), Barselona (5 124), Palma (4 408) ir Bilbao (3 877).

    Sandorių ir būsto paskolų mažėja trečią ketvirtį iš eilės

    Nors kainos kyla, bendras aktyvumas rinkoje blėsta. Trečiąjį ketvirtį būstų pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 5,9 proc.

    Palyginti su antruoju ketvirčiu, sandorių sumažėjo 2,3 proc. Per liepą–rugsėjį užfiksuota 164 148 pardavimai – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius devynis ketvirčius.

    Naujos statybos būstų parduota 34 611 (0,9 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį), o senos statybos – 129 537, šis segmentas per ketvirtį smuko 2,6 proc.

    Panaši kryptis matoma ir hipotekos rinkoje: per trečiąjį ketvirtį registruotos 124 145 būsto paskolos – 3,9 proc. mažiau nei ketvirtį prieš tai. Šis skaičius atitinka 75,6 proc. per tą patį laikotarpį įvykusių būsto pardavimų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių būsto paskolų vis dėlto fiksuota daugiau: jų buvo 519 388, tai 6 proc. daugiau nei per ankstesnį tokį pat laikotarpį. Duomenys rodo paradoksą – kainos ir užsienio paklausa auga, tačiau sandorių skaičius jau kelis ketvirčius mažėja.

  • Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Azerbaidžano sostinėje Baku šią savaitę surengta pirmoji tarptautinė nekilnojamojo turto paroda AIREX 2026, į kurią atvyko regiono vystytojai ir investuotojai. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos ir tvarumo tikslai keičia miestų plėtrą bei būsto rinką.

    Kaip skelbia „Euronews“, parodoje aptartos tiek paties Azerbaidžano nekilnojamojo turto sektoriaus kryptys, tiek platesnės tendencijos – nuo įperkamo būsto ir urbanistinio planavimo iki „išmanių“ sprendimų bei kintančių gyventojų poreikių.

    AIREX organizatorius Riadas Salajevas teigė, kad parodos tikslas – pritraukti daugiau svarbių regiono žaidėjų, taip pat daugiau tarptautinių dalyvių ir investuotojų. Tai vyksta tuo metu, kai šalis investuoja į didelio masto urbanistinę plėtrą ir atstatymą.

    Baku miestas, pasak tekste pateiktos informacijos, patiria didelius pokyčius, o atstatymo darbai Karabache kuria naujų būstų ir viešosios infrastruktūros paklausą. Renginyje akcentuota, kad nauji rajonai negali apsiriboti vien gyvenamaisiais pastatais – būtini ir mokyklų, sveikatos priežiūros, transporto bei kitų paslaugų sprendimai.

    Valstybiniai projektai ir įperkamo būsto kryptis

    Azerbaidžano Valstybinės būsto plėtros agentūros (MIDA) administracijos vadovas Jamshidas Amirovas parodoje sakė, kad agentūra pradėjo 20 projektų, skirtų gyventojams padėti įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis.

    Jo teigimu, septyni projektai vykdomi Baku, trys – Karabache, dar dešimt – kituose šalies regionuose. Planuose numatoma ne tik gyvenamoji statyba, bet ir socialinė infrastruktūra, įskaitant mokyklas, darželius bei medicinos centrą.

    J. Amirovas nurodė, kad iki šiol užbaigta 11 įperkamo būsto projektų: penki Baku ir šeši regionuose. Pasak jo, šiuo metu įgyvendinami dar trys papildomi projektai, o dar trys gyvenamųjų kompleksų projektai yra projektavimo etape.

    DI įrankiai ir duomenimis grįsti sprendimai

    Parodoje kalbėta ir apie tai, kaip nekilnojamojo turto vystyme vis svarbesni tampa duomenys, prognozavimas ir klientų patirtis. PASHA Real Estate Group komercijos vadovas Elchinas Gadimovas teigė, kad sektorius krypsta į kapitalo efektyvumą, vartotojo patirtį, tarptautinę paklausą ir ilgalaikę turto vertę.

    Jo aiškinimu, dirbtinio intelekto pažanga leidžia vystytojams naudojant paprastą nuotrauką vizualizuoti planuojamą projektą ir tai atlikti be brangios vizualizavimo programinės įrangos ar specializuotos įrangos.

    Pasak E. Gadimovo, tai, kam anksčiau prireikdavo daug laiko, techninių žinių ir finansinių išteklių, dabar gali būti išbandoma per kelias minutes. Tai leidžia komandoms anksti tikrinti idėjas ir greičiau priimti sprendimus dėl koncepcijų.

    Skirtingos rinkos ir besikeičiantys lūkesčiai

    Parodoje dalyvavę kitų šalių atstovai akcentavo ir regioninių ryšių svarbą. Pavyzdžiui, „Kinglike Luxury“ įkūrėjas Tarikas Imamas, dirbantis Sakartvele ir Turkijoje, Baku įvardijo kaip besiformuojančią kryptį tarptautinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

    Tuo metu Sakartvelo vystytojos „Silk Development“ komercijos vadovė Lina Buziashvili parodą pristatė kaip galimybę stiprinti regionines partnerystes ir užmegzti ryšius su investuotojais. Pasak jos, potencialios partnerystės galėtų kurti ilgalaikę vertę plačiau regione.

    Kitas pavyzdys, pateiktas parodoje, atskleidė, kad nekilnojamojo turto plėtra kai kuriose šalyse apima ne tik gyvenamuosius projektus. Maldyvų valstybinės Būsto plėtros korporacijos (Housing Development Corporation) svetingumo sektoriaus laikinasis vadovas Meekailas Haleemas pristatė kruizinių laivų terminalo ir pakrantės komercinio rajono planus Hulhumalé, taip pat siūlomą turizmo kryptį Kudagiri Falhu.

    Technologijos – ir pastatų valdyme

    Tekste pabrėžiama, kad skaitmeniniai įrankiai keičia ne tik projektų planavimą, bet ir tai, kaip valdomi gyvenamieji pastatai – nuo gyventojų aptarnavimo iki pastato sistemų priežiūros.

    Sea Breeze projekte Azerbaidžane „Digital Residence“ kuria modelį, jungiantį DI pagrįstas paslaugas su išmania pastatų valdymo sistema. Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Denysas Rudnykas teigė, kad kitas žingsnis – IT Hub Sea Breeze, kuriuo siekiama pritraukti tarptautines technologijų įmones, startuolius ir skaitmeninius verslus.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į valstybines paskatas, tarp jų – 20 metų trukmės mokesčių lengvatas tinkamiems technologijų parkų rezidentams. AIREX paroda, kaip teigiama, tapo proga palyginti skirtingus požiūrius į plėtrą: nuo įperkamo būsto iki skaitmeninių paslaugų ir turizmo infrastruktūros.

  • Būstas mėnesiais neparduodamas? NT agentas paaiškina, kokie maži pokyčiai kelia kainą

    Būstas mėnesiais neparduodamas? NT agentas paaiškina, kokie maži pokyčiai kelia kainą

    Jei butas ar namas stovi skelbimuose mėnesių mėnesius, problema ne visada slypi pačioje vietoje ar būsto tipe. Nekilnojamojo turto agentas Jacekas Mędrala tikina, kad dažnai pardavimą „stabdo“ netikėtos smulkmenos, kurias galima sutvarkyti be didelių investicijų.

    Interviu portalui „Interia“ specialistas pabrėžia: būsto pardavimas nėra vien skelbimo įdėjimas, kelių nuotraukų padarymas ir skambučių atsiliepimas. Pasak jo, tam reikia tinkamai parengti pasiūlymą, realistiškai įvertinti kainą, apgalvoti rinkodarą, atsirinkti pirkėjus, vesti apžiūras, derėtis ir suvaldyti visą sandorio procesą.

    Mędrala akcentuoja, kad geras agentas parduoda ne kvadratinius metrus, o būsto vertę. Jo teigimu, profesionaliai suvaldytos derybos kartais gali atnešti didesnę finansinę naudą nei agento paslaugos kaina, o patirtis padeda išvengti brangių klaidų.

    Kartu jis nesiūlo visiems bet kokia kaina samdyti tarpininką – svarbiausia, kad klientas aiškiai suprastų, ką agentas daro, už ką mokama ir kokios taisyklės sutartos. Skaidrumas, pasak pašnekovo, yra pagrindas, be kurio lengva nusivilti tiek pirkimo, tiek pardavimo procesu.

    Už ką mokama agentui ir ko iš jo tikėtis

    Kalbėdamas apie agento vaidmenį, Mędrala išskiria kelis pagrindinius dalykus: žinias, patirtį, laiką, atsakomybę ir gebėjimą sandorį „atnešti“ iki pabaigos. Pardavėjui, anot jo, pirmiausia būtina rinkos analizė ir pagrįsta, realistiška kainodara.

    Jis atkreipia dėmesį, kad pažadėti savininkui didžiausią įmanomą kainą – ne profesionalumo ženklas, jei tam nėra argumentų. Svarbiau gebėti tą kainą pagrįsti ir rasti pirkėją, kuris iš tiesų būtų pasirengęs ją mokėti.

    Prie paslaugos, pasak agento, prisideda ir būsto paruošimas, patrauklus pristatymas, fotografija, rinkodara, apžiūrų organizavimas, besidominčiųjų patikra, derybos bei dokumentų derinimas.

    Kas turėtų kelti įtarimų bendraujant su agentu

    Viena ryškiausių „raudonų vėliavų“, anot Mędrala, – nerealistiškai aukštos kainos žadėjimas be jokio palyginamosios analizės pagrindimo. Jei agentas sako tik tai, ką savininkas nori girdėti, verta suklusti.

    Ne mažiau svarbu ir agento pasiruošimas: žmogus, kuris per apžiūrą negali atsakyti į elementarius klausimus apie pastatą, išlaikymo kaštus, teisinę situaciją ar aplinką, sunkiai kuria pasitikėjimą.

    Specialistas mini ir komunikacijos stoką, spaudimą skubėti be aiškių, patikrinamų priežasčių, taip pat neaiškias sutarties sąlygas ar finansinį netransparentumą. Jo teigimu, įtarimų turėtų kelti ir bandymai nutylėti būsto trūkumus ar atkalbėti klientą nuo jų tikrinimo.

    Smulkmenos, kurios „numuša“ įspūdį per apžiūrą

    Agentas pastebi, kad būsto potencialą neretai „užmuša“ ne dideli defektai, o kasdienės detalės. Viena dažniausių – asmeninių daiktų perteklius, kai pirkėjui tampa sunku įsivaizduoti savo gyvenimą svetimoje erdvėje.

    Didelę įtaką daro ir kvapas: gyvūnai, drėgmė, intensyvūs oro gaivikliai ar maisto ruošos aromatai gali užgožti net tvarkingo būsto privalumus. Ne ką mažiau svarbi ir šviesa – užuolaidos, per tamsios patalpos ar netinkamas apšvietimas erdvę vizualiai sumažina.

    Pasak Mędrala, pirkėjas vertina visą patirtį: ne tik svetainę ar virtuvę, bet ir laiptinę, balkoną, įėjimą į pastatą, bendrą tvarką bei net patalpų temperatūrą.

    Jis primena, kad kartais nereikia išleisti daug – svarbiausia suprasti, kas konkrečioje erdvėje neveikia, ir pakeisti pateikimą taip, kad pirkėjas pamatytų realų būsto pranašumą.

  • Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos pasiekė rekordą: spalį per metus šoktelėjo 7,5 proc.

    Portugalijoje būsto kainos toliau kyla ir spalį pasiekė naują rekordą – per metus jos padidėjo 7,5 proc.

    Kaip skelbia „Euronews“, tai rodo nekilnojamojo turto portalo „idealista“ kainų indeksas, fiksuojantis parduodamo būsto prašomas kainas.

    Skaičiuojama, kad spalio pabaigoje būsto įsigijimas kainavo vidutiniškai 3 249 eurus už kvadratinį metrą (pagal medianą).

    Ketvirtiniu pjūviu kainos taip pat augo – per tris mėnesius fiksuotas 1,2 proc. padidėjimas.

    Kainos augo visuose vertintuose miestuose

    Indekso duomenimis, spalį prašomos būsto kainos kilo visose 20 analizuotų apskričių sostinių ir autonominių regionų.

    Didžiausi metiniai šuoliai fiksuoti Vila Realyje (20,3 proc.), Guardoje (18,4 proc.), Bežoje (17,6 proc.), Leirijoje (16,9 proc.) ir Faro (15,5 proc.).

    Lisabona – brangiausia, Castelo Branco – pigiausia

    Brangiausia vieta pirkti būstą išlieka Lisabona – Portugalijos sostinėje medianinė kvadratinio metro kaina siekia 6 248 eurus.

    Po Lisabonos rikiuojasi Portas ir Funšalis. Tuo metu pigiausias miestas įsigyti būstą – Castelo Branco, kur medianinė kaina sudaro 1 119 eurų už kvadratinį metrą.

    Brangiausias regionas – Lisabonos metropolija

    Vertinant regionus, didžiausios kainos fiksuojamos Lisabonos metropolinėje zonoje – čia medianinė kaina siekia 4 525 eurus už kvadratinį metrą.

    Po jos seka Algarvė ir autonominis Madeiros regionas.

    Mažiausios būsto kainos, indekso duomenimis, išlieka šalies Centre – šiame regione medianinė kaina yra 1 810 eurų už kvadratinį metrą.

  • Zarasai atveria duris verslui: keturi patalpų nuomos konkursai Bukonto ir Malūno gatvėse

    Zarasai atveria duris verslui: keturi patalpų nuomos konkursai Bukonto ir Malūno gatvėse

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė keturis viešus nekilnojamojo turto nuomos konkursus. Nuomai siūlomos patalpos dviejuose Zarasų miesto pastatuose – D. Bukonto gatvėje ir Malūno gatvėje.

    Kaip skelbia savivaldybė, kiekvienam nuomos objektui organizuojamas atskiras konkursas, todėl paraiškos teikiamos individualiai pagal pasirinktą patalpą. Patalpos gali būti aktualios smulkiajam verslui, paslaugų teikėjams ar veiklai, kuriai svarbi patogi vieta mieste.

    Kas siūloma D. Bukonto gatvėje

    Pastate-pasaže D. Bukonto gatvėje 1B siūloma išsinuomoti dvi patalpas. Jų plotai – 21,41 kvadratinio metro ir 21,79 kvadratinio metro.

    Tokio dydžio patalpos dažniausiai pritaikomos nedidelėms paslaugoms, konsultacijoms ar administracinei veiklai, kai reikalingos kompaktiškos, lengvai išlaikomos erdvės. Savivaldybė nurodo, kad kartu skelbiamos ir konkrečios konkurso sąlygos bei patalpų planai.

    Pasiūlymai Malūno gatvėje

    Pastate vaikų konsultacijų poliklinikoje Malūno gatvėje 4 skelbiami dar du nuomos konkursai. Nuomai siūloma 12,57 kvadratinio metro patalpa ir 80,41 kvadratinio metro patalpos.

    Skirtingi plotai leidžia rinktis pagal veiklos mastą: mažesnė erdvė gali tikti individualiai veiklai ar kabinetui, o didesnė – platesniam paslaugų spektrui ar kelių darbo vietų veiklai. Tikslios paskirties galimybės priklausys nuo konkurso sąlygų ir pastato naudojimo reikalavimų.

    Kaip dalyvauti konkurse

    Savivaldybė kviečia susipažinti su nuomos konkurso sąlygomis, paraiškų formomis ir patalpų planais. Šie dokumentai pateikiami atskirai kiekvienam objektui, kad dalyviai galėtų įvertinti reikalavimus ir įsipareigojimus prieš teikdami paraišką.

    Praktikoje tokio tipo nuomos konkursuose svarbu atidžiai pasitikrinti paraiškų pateikimo terminus, privalomus priedus ir numatytas atrankos taisykles. Savivaldybė taip pat primena, kad D. Bukonto gatvės 1B ir Malūno gatvės 4 patalpoms naudojamos atskiros paraiškų formos.

    Informaciją apie konkursus pateikia Zarasų rajono savivaldybės administracija.