CP v2

Tag: Nekilnojamasis turtas

  • CPK ieško naujo vadovo: paskelbtas konkursas, aiškūs reikalavimai ir artimi terminai

    Lenkijos valstybinė bendrovė CPK, atsakinga už strateginį infrastruktūros projektą Port Polska, pradėjo atranką į dvi valdybos pozicijas: generalinio direktoriaus ir valdybos nario, kuruosiančio nekilnojamąjį turtą bei ryšius su suinteresuotosiomis šalimis. Konkursą skelbia bendrovės stebėtojų taryba, o kandidatams keliami konkretūs patirties ir kompetencijų reikalavimai.

    Generalinio direktoriaus atrankoje akcentuojama vadovavimo patirtis didelio masto ir sudėtinguose investiciniuose projektuose. Ieškoma žmogaus, galinčio koordinuoti daugiadalykes komandas, prižiūrėti kelių projektų portfelį ir priimti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia biudžetus, terminus ir rizikas.

    Reikalavimuose minimi infrastruktūros, pramonės ar didelių pastatų kompleksų projektai, kuriems būdingas sudėtingas derinimų, rangos ir finansavimo procesas. Kaip papildomi privalumai įvardijami projektų įgyvendinimas taikant projektinio finansavimo modelį ir MBA studijos.

    Paraiškas į generalinio direktoriaus konkursą ketinama priimti iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Antroji atranka, skirta valdybos nariui nekilnojamojo turto ir ryšių su suinteresuotosiomis šalimis srityje, numato ankstesnį terminą: iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos.

    Šiai pozicijai svarbi patirtis dirbant su sklypų įsigijimu ir valdymu, teritorijų planavimu bei regionine plėtra, taip pat gebėjimas kurti santykius su įvairiomis grupėmis skirtinguose investicijų etapuose. Tokia funkcijų apimtis rodo, kad projektui vienodai svarbūs ir žemės klausimai, ir sklandi komunikacija su projekto aplinka.

    Konkursai skelbiami po pastarųjų permainų aplink CPK. Vasarą iš pareigų pasitraukė ar buvo atleisti keli aukšto lygio vadovai, o valdžios atstovai viešai signalizavo, kad projektas pereina į intensyvesnį statybos darbų etapą, todėl siekiama sustiprinti vadovybę žmonėmis, turinčiais praktinės patirties statybose ir didelių investicijų valdyme.

    Viešojoje erdvėje taip pat skamba diskusijos dėl projekto prioritetų, ypač dėl didesnio dėmesio geležinkelių komponentui ir koordinavimo poreikio. Ši kryptis dažnai minima kaip argumentas, kodėl svarbu turėti vadovus, galinčius vienu metu suderinti inžinerinius sprendimus, teritorijų klausimus, finansinius modelius ir politinius lūkesčius.

    „Tai, kas pasiekia visuomenę, rodo sistemingą šio strateginio projekto apkarpymą ir terminų stūmimą“, – sakė Pawełas Szefernakeris, komentuodamas su CPK projektu susijusias permainas.

    CPK vadovybės atranka tampa vienu svarbiausių artimiausių mėnesių sprendimų, galinčių nulemti, kaip greitai ir kokiu tempu Port Polska bus stumiamas į priekį. Kandidatams keliami reikalavimai leidžia spręsti, kad bendrovė orientuojasi į vadovus, gebančius suvaldyti ne tik statybų procesus, bet ir sudėtingą suinteresuotųjų šalių lauką.

  • Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomotis 80 kvadratinių metrų būstą Ispanijoje vidutiniškai kainuoja apie 1 131 eurą per mėnesį. Tokį vaizdą rodo liepos mėnesio nekilnojamojo turto portalo Fotocasa duomenys, pagal kuriuos vidutinė kaina siekia 14,14 euro už kvadratinį metrą.

    Nors metinis pokytis šalyje fiksuojamas neigiamas ir sudaro apie 1,6 proc., ekspertai pabrėžia, kad bendra rinka vis dar išlieka istorinių aukštumų zonoje. Pastarųjų metų šuolis daugelyje vietovių tebėra per didelis, kad trumpalaikis atvėsimas realiai pagerintų būsto įperkamumą.

    Kur nuoma viršija 1 500 eurų?

    Didžiausi skirtumai matomi lyginant autonominius regionus. Brangiausia išlieka Madrido regiono rinka, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 1 542 eurus per mėnesį, o kvadratinio metro kaina siekia 19,27 euro.

    Netoli rikiuojasi Balearų salos, kur tokio dydžio būstas vidutiniškai atsieina apie 1 526 eurus. Toliau seka Katalonija su maždaug 1 366 eurais, Baskų kraštas su 1 358 eurais ir Kanarų salos su 1 287 eurais per mėnesį.

    Priešingoje skalės pusėje – Extremadūra, kur analogiško būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 630 eurų per mėnesį. Kastilijoje-La Mančoje vidurkis siekia apie 731 eurą, tad atotrūkis nuo brangiausių regionų čia tampa akivaizdus.

    „Vidutinė nuomos kaina išlieka gerokai didesnė nei reikšmingos dalies namų ūkių finansinės galimybės“, – sakė Fotocasa tyrimų vadovė ir portalo atstovė María Matos.

    Miestų reitingas: kur nuomotis brangiausia?

    Dar ryškesnė kainų nelygybė atsiskleidžia žiūrint į provincijų sostines. Brangiausias miestas pagal vidutinę 80 kvadratinių metrų nuomą yra San Sebastianas, kur suma siekia apie 1 610 eurų per mėnesį.

    Antroje vietoje – Madridas miestas su maždaug 1 596 eurais, trečioje – Palma de Maljorka su 1 529 eurais. Šie miestai išsiskiria ir tuo, kad juose kvadratinio metro nuoma peržengia 19 eurų ribą.

    Tarp kitų didžiųjų miestų aukštas kainas rodo Barselona su apie 1 456 eurais, Valensija su 1 370 eurais, Bilbao su 1 322 eurais ir Malaga su 1 298 eurais per mėnesį. Tai rodo, kad pakrantės ir didžiųjų ekonominių centrų kryptis išlieka brangiausia.

    Kur galima sutaupyti?

    Pigiausia provincijos sostinė pagal šiuos duomenis – Jaénas, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma siekia apie 600 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Kaseresas su maždaug 663 eurais ir Ávila su 682 eurais.

    Ourensėje vidurkis siekia apie 689 eurus, o Badachose – apie 699 eurus per mėnesį. Palyginimas ypač iškalbingas: analogiškas būstas San Sebastiane kainuoja daugiau nei du su puse karto brangiau nei Jaéne.

    Fotocasa duomenys taip pat rodo skirtingas metines tendencijas: dalyje regionų kainos kyla, o kitur – pastebimai krenta. Tai reiškia, kad nuomos rinka Ispanijoje juda nevienodu tempu, o nuomininkams sprendimą dažnai lemia ne vien miestas, bet ir konkreti savivaldybė bei pasiūlos kiekis.

    Bendra išvada išlieka aiški: nors kai kur kainos koreguojasi, vidutinis nuomos lygis šalyje vis dar viršija 1 100 eurų per mėnesį, o kainų skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka itin dideli.

  • Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Nuosavo būsto įsigijimas Europoje pastaraisiais metais daugeliui tapo gerokai sunkiau pasiekiamas dėl aukštesnių palūkanų, išaugusių kainų ir užsitęsusio pragyvenimo brangimo. Vis dažniau kalbama ir apie lyčių būsto atotrūkį, kai vieni pirkėjai startuoja su prastesnėmis finansinėmis galimybėmis.

    Jauni suaugusieji ypač jautriai patiria būsto brangimą, nes nuoma ir būsto išlaikymas „suvalgo“ didelę pajamų dalį. Europoje vis dar sutinkama situacijų, kai daugiau nei dešimtadalis 20–29 metų žmonių būsto išlaidoms skiria virš 40 proc. disponuojamų pajamų, gerokai viršydami įprastą 30 proc. ribą.

    Kodėl moterims sunkiau?

    Vienas svarbiausių veiksnių – išliekantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Europos Sąjungoje 2024 metais jis siekė 11,1 proc., o Jungtinėje Karalystėje, remiantis profesinių sąjungų vertinimais, artėjo prie 12,8 proc., todėl moterų galimybės sukaupti pradiniam įnašui dažnai būna mažesnės.

    Prie pajamų skirtumo prisideda ir skirtingi karjeros modeliai: moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką, daro karjeros pertraukas dėl vaikų priežiūros ar artimųjų slaugos, o tai mažina viso gyvenimo pajamas. Tai tiesiogiai veikia ir bankų vertinimą, nes paskolos dydis bei palankumas priklauso nuo stabilumo ir pajamų lygio.

    Europos Centrinio Banko apžvalgose pabrėžiama, kad finansinio raštingumo atotrūkis taip pat reikšmingas: aukštą finansinį raštingumą turi apie 15 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pirkėjų sudėtingiau palyginti pasiūlymus, suprasti palūkanų riziką ar optimizuoti taupymą pradiniam įnašui.

    Skaičius, kuris iškalbingas

    Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos Women’s Budget Group analizė rodo ryškų skirtumą: norėdamos įsigyti būstą Anglijoje moterys vidutiniškai turi sukaupti sumą, prilygstančią daugiau nei 12 metinių atlyginimų, kai vyrams pakanka kiek daugiau nei 8. Didmiesčiuose, ypač Londone, šis skirtumas gali dar labiau išaugti dėl itin aukštų kainų.

    Specializuoto banko atliktoje apklausoje trečdalis moterų didžiausia kliūtimi įvardijo pradinio įnašo sukaupimą, o tarp vyrų taip manė penktadalis. Nuomos našta taip pat dažniau spaudžia moteris: apklausose jos dažniau pripažįsta, kad nuomos kainos trukdo taupyti ir atitolina sprendimą pirkti.

    Vienos pajamos ir gyvenimo lūžiai

    Kita svarbi detalė – vienišų namų ūkių struktūra. Vyresnio amžiaus moterys reikšmingai dažniau nei vyrai gyvena vienos, todėl neturi dviejų pajamų pranašumo, kuris dažnai leidžia greičiau sukaupti įnašą ir lengviau atitikti paskolos kriterijus.

    Finansinę padėtį gali susilpninti ir skyrybos: statistiškai moterų namų ūkių pajamos po skyrybų dažniau krenta labiau nei vyrų. Tai mažina kapitalą, reikalingą grįžti į būsto rinką kaip vienam pirkėjui, ir neretai priverčia ilgiau likti brangstančioje nuomos rinkoje.

    Ekspertai pažymi, kad sprendimai nėra vien finansiniai. Kai kuriose rinkose dar jaučiamas informacijos ir pasitikėjimo trūkumas derybose su tarpininkais, bankais ar pardavėjais, o naujos statybos pasiūloje ne visuomet pakanka prieinamų, saugių ir kelių kambarių būstų vieno iš tėvų šeimoms, kurias dažniau augina moterys.

    Ilgainiui lyčių būsto atotrūkį mažinti gali kryptingos priemonės: skaidresnis darbo užmokestis, finansinio raštingumo stiprinimas, lankstesnės taupymo ir kreditavimo schemos bei didesnė prieinamo būsto pasiūla. Kol palūkanos ir kainos išlieka aukštos, pradinio įnašo klausimas daugeliui išliks pagrindiniu barjeru, ypač vienam asmeniui perkančiam būstą.

  • Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangoms tampant vis dažnesnėms, Prancūzijos būsto pirkėjai vis labiau vertina ne vaizdą ar prestižą, o tai, kaip būstas išlaiko vėsą. Nekilnojamojo turto platformų tyrimai rodo, kad daugiau nei 8 iš 10 gyventojų namuose patiria diskomfortą dėl karščio.

    Ši tendencija keičia ir paieškų prioritetus: dalis žmonių pripažįsta svarstantys kraustytis vien dėl nepakeliamų temperatūrų bute. Tai ypač aktualu tankiai apstatytuose miestuose, kur naktimis sunkiau atvėsti, o vadinamasis miesto šilumos salos efektas dar labiau kelia temperatūrą.

    Ilgą laiką privalumu laikyta būsto orientacija į pietus kai kuriose vietose praranda patrauklumą. Paryžiuje vis dažniau skaičiuojama ne saulės, o šešėlio vertė, nes dideli langai ir tiesioginiai saulės spinduliai reiškia didesnes patalpų kaitros rizikas.

    „Į pietus orientuoti būstai nebėra tokie paklausūs kaip anksčiau, nes žmonės supranta, kad saulė tokį būstą smarkiai įkaitina“, – sakė nekilnojamojo turto agentas Josephas Denke.

    Apžiūrose pirkėjai vis dažniau tikrina, ar butą galima lengvai pervėdinti, ar yra skersinis išplanavimas, ar įmanoma atverti langus naktį ir sukurti skersvėjį. Vertinamos ir žaliuzės, langinės, taip pat kiemo ar terasos šešėlis bei medžiai šalia namo.

    Kondicionierius, anksčiau skelbimuose minėtas retai, tampa rimtu pardavimo argumentu. Platformų atstovai pastebi, kad savininkai vis dažniau aiškiai akcentuoja, jog būste įrengintas vėsinimas ar bent jau yra techninės galimybės jį sumontuoti.

    „Anksčiau savininkai nebūtinai pabrėždavo, kad turi langines ar kondicionierių. Šiandien tai dalykai, kurie labai aiškiai iškeliami į pirmą planą“, – sakė nekilnojamojo turto platformos PAP vadovė Laetitia Caron.

    Praktikoje tai jau veikia ir pardavimų greitį: kai kurie būstai, net ir patrauklūs pagal plotą ar vietą, susiduria su pirkėjų abejonėmis, jei patalpose blogai cirkuliuoja oras. Tokiais atvejais pirkėjai dažniau derasi dėl kainos, nes numato papildomas investicijas į vėsinimą ir saulės kontrolę.

    Šiluminis komfortas tampa atskiru kriterijumi ir platesniame kontekste. Energetinio efektyvumo priemonės, pastato izoliacija, išorinės žaliuzės ar pasyvaus vėsinimo sprendimai tampa vis svarbesni, nes karščio bangos Europoje vis dažniau laikomos nebe išimtimi, o pasikartojančia vasaros realybe.

  • Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Naudotų būstų kainos Ispanijoje per metus išaugo 16,2 proc. ir pasiekė 3 154 eurus už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutinio 80 kvadratinių metrų buto vertė per dvylika mėnesių pakilo iki maždaug 252 308 eurų, arba 35 094 eurais daugiau nei prieš metus.

    Tokius skaičius skelbia „Fotocasa“ nekilnojamojo turto indeksas, apimantis antrinę rinką. Jo duomenys rodo, kad vien per mėnesį kainos kilo dar 0,7 proc., o paklausą vis dar palaiko pirkėjai, nepaisant išaugusių būsto paskolų kaštų.

    Kainos kyla visur

    Indekso duomenimis, kainos per metus augo visose 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Sparčiausiai brango Mursijoje, kur metinis augimas siekė 26,2 proc., taip pat Kantabrijoje – 20,1 proc. ir Valensijos regione – 18,1 proc.

    Nuosaikesnis kilimas fiksuotas Balearų salose – 6,5 proc. ir Ekstremadūroje – 7,4 proc. Vis dėlto net ir šiose teritorijose kainos išliko augimo trajektorijoje, o tai rodo plačiai išsikerojusį brangimą, o ne pavienius karštuosius taškus.

    Kur brangiausia ir kur dar įkandama?

    Pagal absoliučias kainas brangiausias išlieka Madridas – apie 5 455 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiuojasi Balearų salos – 5 401 euras ir Baskų kraštas – 3 970 eurų už kvadratinį metrą.

    Pigesnių pasirinkimų daugiausia šalies vakaruose ir centrinėje dalyje: Ekstremadūroje vidurkis siekia 1 359 eurus, Kastilijoje–La Mančoje – 1 426 eurus, o Kastilijoje ir Leone – 1 806 eurus už kvadratinį metrą.

    Šuoliai provincijose ir miestuose

    Provincijų lygmeniu kainos per metus kilo 48 iš 50 analizuotų provincijų, o 29 jų augimas viršijo 10 proc. Be Mursijos išsiskyrė ir mažiau dėmesio sulaukiančios vidaus provincijos: Aviloje augimas siekė 25,3 proc., Leone – 25,2 proc.

    Tuo metu kainos mažėjo tik dviejose provincijose: Teruelyje – 8,4 proc. ir Huelvoje – 2,3 proc. Tarp provincijų sostinių brangimas fiksuotas 46 iš 47 miestų, o vienintelėje Santa Krus de Tenerifėje užfiksuotas 1,3 proc. kritimas.

    Brangiausia provincijos sostinė išliko Donostija–San Sebastianas, kur vidutinė kaina siekia 7 120 eurų už kvadratinį metrą. Madride ji sudarė 6 624 eurus, Barselonoje – 5 304 eurus, o Palmoje – 5 200 eurų už kvadratinį metrą.

    Vertinant savivaldybes, 93 proc. iš 404 analizuotų vietovių kainos per metus augo, o dalyje jų šuolis viršijo 30 proc. Indekso duomenimis, didžiausias metinis šuolis fiksuotas Katalyje Alikantės provincijoje – 129,7 proc.

    Rinkos analitikai brangimą sieja su ribota pasiūla ir vis dar dideliu pirkėjų aktyvumu, kurį palaiko ir nuomos rinkos spaudimas. Kita vertus, augančios paskolų įmokos ilgainiui gali riboti pirkėjų galimybes, todėl tikėtina, kad rinka pereis į lėtesnio augimo ir palaipsnės normalizacijos etapą.

    „Vidutinio būsto kaina Ispanijoje pirmą kartą perkopė 250 000 eurų ribą“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos.

    Ji pabrėžė, kad pasiūlos trūkumas susiduria su vis dar tvirta paklausa, nors būsto paskolų našta namų ūkiams jau tapo juntama. Pasak jos, artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis rinkos atvėsimas, kai dalis pirkėjų pasieks savo finansinių galimybių ribą.

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Kadastrinis nekilnojamojo turto mokestis Seime: nuo trečio būsto metinė įmoka šokteltų iki 780 eurų

    Seime atsirado siūlymas įvesti kadastrinį nekilnojamojo turto mokestį, kurio dydis būtų siejamas ne su plotu, o su būsto verte. Projektą pateikę politikai siūlo, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo vadinamosios atkuriamosios vertės, o ne nuo realios rinkos kainos.

    Pagal projekte aptariamą logiką pirmam ir antram gyvenamajam būstui būtų taikomas bazinis tarifas – 0,02 proc. atkuriamosios vertės per metus. Pavyzdžiui, už vidutinį butą didmiestyje metinė įmoka siektų apie 31 eurą, jei prielaidoms tiktų skaičiavimuose minimi dydžiai.

    Kas keistųsi nuo trečio būsto?

    Esminis pokytis prasidėtų nuo trečios gyvenamosios paskirties nuosavybės, nepriklausomai nuo to, ar ji įsigyta perkant, ar paveldėta. Tokiu atveju tarifas, pagal projekto idėją, didėtų 25 kartus – nuo 0,02 proc. iki 0,5 proc. atkuriamosios vertės.

    Jei ta pati skaičiavimo bazė būtų pritaikyta praktikoje, metinis mokestis už trečią būstą galėtų didėti nuo maždaug 31 euro iki maždaug 780 eurų. Tai reikštų, kad didžiausią naštą pajustų tie, kurie laiko kelis būstus investicijai ar nuomai, o taip pat dalis paveldėto turto savininkų.

    Numatoma progresija ir lubos

    Projekte taip pat numatyta, kad už trečią ir vėlesnius būstus tarifas laikui bėgant galėtų dar augti. Aptariama schema remiasi principu, kad kiekvienais kitais metais tarifas didėtų papildomais 0,1 procentinio punkto.

    Pagal siūlymą augimas galėtų tęstis iki dešimtmečio, kol pasiektų 1,5 proc. ribą. Praktikoje tai reikštų, kad ilgesnį laiką turint trečią ar ketvirtą būstą, kasmetinė mokestinė našta galėtų didėti, net jei pats būstas nepasikeistų.

    Diskusijose dėl tokio mokesčio paprastai keliami du pagrindiniai tikslai: mažinti būsto kaupimą investicijai ir didinti savivaldybių biudžetų pajamas. Kritikai dažniausiai akcentuoja rizikas nuomos rinkai ir tai, kad mokesčio logika gali paveikti paveldėto turto savininkus, kurių pajamos nėra didelės.

  • Porto Polska projektas: savininkai turi 30 dienų perduoti sklypus, CPK žada 5 proc. priedą

    Pirmieji savanoriški perdavimai

    Į bendrovę „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK), įgyvendinančią Porto Polska projektą, jau pateko pirmieji pareiškimai dėl savanoriško nekilnojamojo turto perdavimo teritorijoje, kuriai pritaikytas lokalizacinis sprendimas. Pasak CPK, gauta 62 pareiškimai, apimantys 101 sklypą.

    Bendras šių sklypų plotas siekia 28,5 hektaro. CPK nurodo, kad savanoriškai perdavę turtą savininkai gali gauti papildomą 5 proc. kompensacijos priedą prie nustatytos išmokos.

    30 dienų terminas ir ką jis reiškia

    CPK akcentuoja, kad tokį pareiškimą savininkas gali pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie lokalizacinį sprendimą įteikimo. Sprendimui suteiktas skubaus vykdymo statusas, todėl procedūros dėl leidimų ir pasirengimo darbams gali vykti greičiau.

    Vis dėlto pats lokalizacinis sprendimas, kaip pabrėžia projekto vykdytojai, automatiškai nereiškia, kad iš karto pradedamas priverstinis turto paėmimas. Perėmimas šiuo keliu galimas tik tada, kai sprendimas įgyja galutinę teisinę galią.

    Kiek žemės jau įsigyta

    Teritorija, kurią apima lokalizacinis sprendimas vadinamajam rytiniam mazgui, sudaro 212 hektarų. CPK teigia, kad per savanoriškų įsigijimų programą jau įsigyta 85,2 hektaro, tai yra beveik 40 proc. šiai daliai reikalingo ploto.

    Pasak bendrovės, tolesni pareiškimai bus vertinami nuosekliai, pagal pateikimo laiką ir dokumentų pilnumą. Projekto tikslas yra kuo daugiau sandorių užbaigti susitarimo keliu, mažinant teisinių ginčų riziką.

    Kur planuojamas rytinis mazgas

    Rytinėje būsimo oro uosto pusėje planuojamas transporto mazgas apimtų geležinkelio ir kelių infrastruktūrą. Numatyta, kad jis būtų vystomas Mazovijos vaivadijoje, Grodzisko apskrityje, Baranuvo ir Grodzisko Mazovieckio savivaldybėse.

    Porto Polska programa apima ne tik naujo nacionalinio oro uosto statybas, bet ir didelio greičio geležinkelių tinklą, kelių infrastruktūrą aplink oro uostą, logistikos centrą bei vadinamąjį Airport City. Projektas siejamas ir su regiono plėtros priemonėmis, kurios turėtų paskatinti naujas investicijas ir darbo vietas.

  • Ferranas Torresas iškėlė audrą Madride: pasaulio čempionų parade – kepuraitė Make Spain Great Again

    Ferranas Torresas iškėlė audrą Madride: pasaulio čempionų parade – kepuraitė Make Spain Great Again

    Ispanijos futbolo rinktinei iškovojus 2026 metų pasaulio čempionų titulą, šventinė eisena Madride netikėtai įgavo politinį atspalvį. Dėmesio centre atsidūrė puolėjas Ferranas Torresas, per pergalės paradą pasirodęs su raudona kepuraite su užrašu Make Spain Great Again.

    Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose futbolininkas mojuoja sirgaliams iš atviro autobuso, akimirksniu paplito socialiniuose tinkluose. Šūkis aiškiai primena JAV politinėje kampanijoje išpopuliarėjusį Donaldo Trumpo Make America Great Again, todėl dalis komentatorių ir gerbėjų ėmė ieškoti potekstės.

    Juokas ar politinė žinutė?

    Viešo paaiškinimo Torresas nepateikė, tad interpretacijų netrūksta. Vieni tai laiko paprastu pokštu ir „interneto kultūros“ žaidimu, kiti įžvelgia ironiją ar net užuominą į Ispanijos vidaus politiką, ypač turint omenyje, kad panaši formuluotė anksčiau buvo siejama ir su dešiniąja politine retorika.

    Futbolininkų pergalės diena tradiciškai apėmė oficialius susitikimus ir sveikinimus aukščiausiu lygiu, o vėliau persikėlė į miestą, kur komandą pasitiko minios. Tokiose masinėse šventėse net smulki detalė gali tapti diskusijų katalizatoriumi, o sportininkų įvaizdis socialiniuose tinkluose dažnai vertinamas kaip sąmoningas signalas.

    Įsiplieskė ir kalbos apie turtą

    Triukšmas neapsiribojo vien kepuraite. Ispanijos politinėje erdvėje nuskambėjo teiginiai apie su Torresu siejamą bendrovę Eleven Future Invest ir neva turimus būstus Valensijoje, tačiau dalis šios informacijos vėliau buvo paneigta žiniasklaidoje ir paties futbolininko aplinkos atstovų.

    Pasak jų, pagrindinis įmonės nekilnojamojo turto objektas yra komercinis pastatas šalia „Mestalla“ stadiono, kuriame įrengti biurai, nuomojami verslams. Tuo metu viešai aptarinėjami skaičiai apie dešimtis gyvenamųjų būstų buvo įvardyti kaip tikrovės neatitinkantys arba klaidinančiai interpretuojami.

    Šventė, kuri virto ginčų lauku

    Pasaulio čempionato triumfas Ispanijoje tapo masine švente, tačiau keli epizodai parodė, kaip greitai sporto pergalę gali užgožti politinės ir socialinės interpretacijos. Viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama, ar žvaigždės, turinčios milžinišką auditoriją, privalo atsargiau rinktis simbolius, net jei jie pristatomi kaip humoras.

    Kol Torresas nepakomentavo, ar kepuraitė buvo sąmoningas pareiškimas, ar tik spontaniška provokacija, tema greičiausiai dar kurį laiką liks gyva. Ši istorija tapo dar vienu priminimu, kad šiuolaikinėje informacijos ekosistemoje sportas, politika ir socialiniai tinklai vis dažniau susilieja į vieną lauką.

  • Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės būsto kainos šovė 17,2 proc.: pasiektas 21 metų rekordas, štai kur brangsta labiausiai

    Ispanijoje antrinės rinkos būsto kainos toliau kyla į viršų: 2026 metų antrąjį ketvirtį jos buvo 17,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį šuolį fiksuoja nekilnojamojo turto portalo „Fotocasa“ indeksas, skaičiuojantis skelbimuose prašomas kainas.

    Per 2026 metų balandžio–birželio mėnesius kainos, palyginti su pirmu ketvirčiu, didėjo dar 4 proc. Birželį vidutinė prašoma antrinio būsto kaina pasiekė 3 133 eurus už kvadratinį metrą, o tai – aukščiausias lygis per pastaruosius 21 metus.

    „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos teigia, kad pagrindinė priežastis – ryškus paklausos ir pasiūlos disbalansas. Jos vertinimu, ribota parduodamų būstų pasiūla, finansavimo sąlygos ir demografinis spaudimas didžiuosiuose centruose kelia kainas ir apsunkina įperkamumą.

    „Rezultatas – vis spartesnis kainų augimas, kuris apsunkina įsigijimą ir didina įperkamumo atotrūkį didelei daliai namų ūkių“, – sakė María Matos.

    Šios tendencijos sutampa ir su oficialia statistika, nors skaičiavimo metodika skiriasi. Nacionalinis statistikos institutas (INE) vertina realias sandorių kainas, o ne skelbimų lūkesčius, todėl rodikliai gali skirtis tiek lygiu, tiek augimo tempu.

    INE duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendras būsto kainų lygis Ispanijoje buvo 12,9 proc. didesnis nei prieš metus, o antrinis būstas brango 13,5 proc. Tai rodo, kad kainų kilimas yra plačiai paplitęs ir matomas ne vien skelbimų rinkoje.

    Kuriuose regionuose kainos kyla sparčiausiai

    „Fotocasa“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį kainos didėjo 16-oje autonominių bendruomenių. Didžiausias ketvirtinis augimas fiksuotas Mursijos regione – 8,6 proc., po jo rikiuojasi Kantabrija su 6,3 proc. ir Valensijos bendruomenė su 5,9 proc.

    Metiniu pjūviu Mursija taip pat buvo pirmoje vietoje – kainos čia šoktelėjo 28 proc. Toliau sekė Kantabrija su 20 proc., Valensijos bendruomenė su 19,8 proc., Astūrija su 17 proc. ir Andalūzija su 16,9 proc.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų birželį jau 14 autonominių bendruomenių fiksavo dviženklį metinį brangimą. Palyginimui, 2025 metais tokių buvo 11, 2024 metais – 6, 2023 metais – 7, tad brangimas tapo dar labiau išplitęs.

    Kur antrinis būstas brangiausias

    Brangiausiais regionais išliko Balearų salos ir Madridas. Vidutinės prašomos antrinio būsto kainos čia siekė atitinkamai 5 441 ir 5 410 eurų už kvadratinį metrą.

    Toliau rikiuojasi Baskų kraštas, kur vidurkis siekia 3 925 eurus už kvadratinį metrą, Katalonija su 3 418 eurų ir Kanarų salos su 3 374 eurais. Pigiausiomis kryptimis išsiskyrė Ekstremadūra su 1 352 eurais, Kastilija-La Manča su 1 407 eurais ir Kastilija ir Leonas su 1 816 eurų.

    Provincijų lygmeniu ketvirtinis augimas fiksuotas 46 provincijose. Didžiausi šuoliai užfiksuoti Leone, Palensijoje ir Mursijoje, o kainų kritimas – tik keliose teritorijose, įskaitant Kuenką ir Huelvą.

    Tarp provincijų sostinių ryškiausiai brango Leonas, o aukščiausią vidutinę kainą šalyje išlaikė Donostija-San Sebastianas – 7 158 eurai už kvadratinį metrą. Tarp didžiųjų miestų po jo sekė Madridas su 6 630 eurų ir Barselona su 5 368 eurais.

    Miesto rajonų statistika atskleidžia dar didesnę kainų poliarizaciją. Madrido Salamankos rajone prašoma kaina pasiekė 10 786 eurus už kvadratinį metrą, o Barselonoje brangiausiu laikomas Sarrià-Sant Gervasi rajonas, kur vidurkis siekia 7 540 eurų.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie rekordai dažnai atsiremia į kelis ilgalaikius veiksnius: nuolatinę paklausą didmiesčiuose ir pakrantėse, ribotą naujos statybos pasiūlą, sugriežtėjusią nuomos rinką bei turistinių vietovių spaudimą vietos gyventojų būsto įperkamumui. Dėl to kainų kilimas vis dažniau tampa ne tik NT rinkos, bet ir socialinės politikos klausimu.