Šventiniai patiekalai dažnai siejami su cukrumi, riebesniais padažais ir persivalgymu, tačiau dalis jų turi ir netikėtų maistinių pliusų. Net desertai ar sotūs garnyrai gali suteikti skaidulų, antioksidantų ar naudingų riebalų.
Apie tai rašoma „EatingWell“ parengtame tekste, kuriame dietologai aptaria penkis per šventes dažnai valgomus patiekalus ir jų sudedamąsias dalis. Pagrindinė mintis paprasta: sveika mityba ir tradiciniai patiekalai nebūtinai prieštarauja vieni kitiems.
Žinoma, nei pyragas, nei padažas nėra „salotos“ – daugelyje receptų netrūksta pridėtinio cukraus ar druskos. Vis dėlto, kai kurie ingredientai (riešutai, spanguolės, moliūgai, ankštinės daržovės) turi moksliškai siejamų naudų sveikatai.
Todėl renkantis porcijos dydį ir bendrą lėkštės balansą, šventinis meniu gali būti mažiau „kaltės“ ir daugiau sąmoningo mėgavimosi. Štai kokie patiekalai minimi kaip turintys daugiau naudos, nei dažnai manoma.
Pekano riešutų pyragas: naudingi riebalai ir skaidulos
Pekano riešutų pyragas – vienas saldžiausių šventinio deserto stalo akcentų, tačiau jo pagrindinis ingredientas turi vertingų savybių. Pekano riešutuose gausu nesočiųjų riebalų, antioksidantų ir polifenolių.
Dietologų teigimu, riešutai taip pat suteikia skaidulų, kurios padeda virškinimui ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą. Kita medalio pusė – tradiciniai pyrago receptai paprastai turi nemažai pridėtinio cukraus, tad svarbiausia nepamiršti saiko.
Spanguolių padažas ir bulvių košė: daugiau, nei tik priedas
Spanguolių padažas šventiniame meniu dažnai laikomas saldžiu priedu, bet spanguolės išsiskiria polifenoliais, įskaitant antocianinus ir proantocianidinus. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, taip pat minima galima nauda šlapimo takams, žarnynui ir širdies bei kraujagyslių sistemai.
Tiesa, konservuotame spanguolių padaže gali būti daug pridėtinio cukraus – tekste pabrėžiama, kad jo kiekis gali būti didelis net ir mažoje porcijoje. Kaip alternatyva minimas naminis padažas, kai cukraus kiekį galima sumažinti.
Tuo metu bulvių košė, nors ir turtinga angliavandenių, gali būti maistinga. Minima, kad naminėje bulvių košėje yra kalio, kuris svarbus kraujospūdžio reguliavimui. Dar vienas praktiškas patarimas – trinti bulves su lupena, nes joje yra daugiau skaidulų ir mineralų.
Tekste taip pat aptariama ilgalaikė mokslininkų stebėsena, kurioje keptos, virtos ar trintos bulvės nebuvo reikšmingai susietos su 2 tipo diabeto rizika, o bulvytės fri buvo siejamos su didesne rizika, kai vartojamos reguliariai.
Žaliųjų pupelių apkepas ir moliūgų pyragas: vitaminai ir antioksidantai
Žaliųjų pupelių apkepas gali atrodyti mažiau „sveikas“ dėl tirštų sriubų ar keptų svogūnų priedų, tačiau jo pagrindas – žaliosios daržovės. Žaliosios pupelės suteikia skaidulų, vitamino K ir vitamino C, o grybai – B grupės vitaminų, seleno ir antioksidantų.
Vitamino K reikšmė tekste siejama ir su kaulų sveikata: šis vitaminas svarbus procesams, padedantiems kalciui „įsitvirtinti“ kauluose. Didesnis vitamino K suvartojimas siejamas su mažesne osteoporozės rizika vyresniame amžiuje.
Moliūgų pyragas išsiskiria beta karotenu, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Nurodoma, kad net parduotuvėje pirktame moliūgų pyrage vitamino A gali būti nemažai, o šis vitaminas svarbus imuninei funkcijai ir regėjimui.
Jei pyragas kepamas namuose, rekomenduojama rinktis tyrą moliūgų tyrę, o ne paruoštą moliūgų pyrago įdarą – taip paprasčiau kontroliuoti įdedamo cukraus kiekį.
Leave a Reply