Kembridže įsikūręs puslaidininkių startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir kuria naują bendros paskirties procesoriaus (CPU) architektūrą, kurią sudarytų tūkstančiai lygiagrečiai veikiančių branduolių.
Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Benchmark“, prisidėjo „Visionaries Club“, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI Fund“, FR8, „Antimatter“, „Cloudberry VC“, „Conviction“, „Embassy Ventures“ ir „SV Angels“, taip pat keli verslo angelai.
Kartu paskelbta, kad „Benchmark“ partneris Jackas Altmanas prisijungė prie „Tendrils“ valdybos. Bendrovė teigia, kad dabartiniai CPU ilgą laiką buvo kuriami išlaikant atgalinį suderinamumą, o tai esą riboja jų mastelio didinimo galimybes.
„Tendrils“ ambicija – atsitraukti nuo įprastų, istoriškai susiformavusių sprendimų, skirtų nuosekliam vykdymui, ir siūlyti architektūrą, kuri būtų orientuota į masinį lygiagretumą. Bendrovės manymu, toks požiūris galėtų būti svarbus vis sudėtingesnėms skaičiavimo užduotims, įskaitant su dirbtiniu intelektu susijusius darbo krūvius.
Kas yra „Tendrils“ ir ką ji kuria
Startuolis įkurtas 2025 metais Kembridže (Jungtinė Karalystė). Jam vadovauja generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Nilsas Cremeris, o tarp bendraįkūrėjų minimi T6 ir Hugo McNally.
N. Cremeris anksčiau ETH Ciuriche tyrinėjo vadinamuosius „interaction nets“ – skaičiavimo modelį, kuris, pasak bendrovės, tapo pagrindu kuriamai procesoriaus architektūrai. Komanda akcentuoja patirtį programavimo kalbų, informatikos ir puslaidininkių inžinerijos srityse.
Bendrovė savo sprendimą pristato kaip alternatyvą įprastoms CPU architektūroms, kurios, „Tendrils“ vertinimu, susiduria su augančiu sudėtingumu bandant didinti našumą nekeičiant esminių principų. Tarp tokių sudėtingų mechanizmų įvardijami, pavyzdžiui, talpyklų suderinamumo (cache coherency) protokolai ir perrikiavimo buferiai (reorder buffers).
„Interaction nets“ ir procesorius su tūkstančiais branduolių
„Tendrils“ teigia kurianti procesorių, kuriame tūkstančiai branduolių galėtų veikti vienu metu, o programų vykdymas būtų paremtas ne tradicine bendros keičiamos atminties logika ir ne linijine instrukcijų seka.
Pasirinktas „interaction nets“ modelis remiasi idėja, kad programa gali būti vaizduojama kaip tarpusavyje sujungtų elementų tinklas, o nepriklausomos operacijos vykdomos lygiagrečiai. Bendrovė tikisi, kad taip būtų galima išnaudoti lygiagretumą nepasitelkiant tų pačių koordinavimo mechanizmų, kurie būdingi įprastoms architektūroms.
Lygiagrečiam darbui pritaikytas procesorius dažnai susiduria su praktine kliūtimi – programine įranga, kuri turi gebėti išnaudoti tokio tipo aparatinę įrangą. „Tendrils“ šį klausimą bando spręsti kurdama ne tik techninę platformą, bet ir jai pritaikytus įrankius programuotojams.
Programavimo kalba „Vine“ ir ryšys su DI užduotimis
Lygiagrečiai aparatinės įrangos kūrimui „Tendrils“ vysto atvirojo kodo programavimo kalbą „Vine“, skirtą „parallel-first“ tipo architektūroms. Teigiama, kad ji turėtų palengvinti programų rašymą taip, kad jos galėtų pasinaudoti siūlomu procesoriaus dizainu be rankinio užduočių „išskirstymo“ po branduolius.
Pagal pateiktą aprašymą „Vine“ sintaksė primena „Rust“, o pačios programos perverčiamos į „interaction nets“ struktūras. „Tendrils“ siekia, kad programavimo kalbos kūrimas tiesiogiai papildytų procesoriaus architektūros vystymą.
Bendrovė taip pat mini galimą aktualumą DI ekosistemoje: nors didelė dalis DI skaičiavimų šiandien perkeliama į GPU, įvairūs, nenuoseklūs darbo krūviai – pavyzdžiui, agentų vykdomas kodo paleidimas, dokumentų paieška ar testų vykdymas – gali kelti didelius reikalavimus ir CPU.
Gauti 26 mln. eurų turėtų padėti „Tendrils“ toliau vystyti ir procesoriaus dizainą, ir „Vine“ programavimo kalbą. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį priešpradinį (pre-seed) finansavimą, gautą 2025 metų vasarą.
Leave a Reply