Tag: Puslaidininkiai

  • Mažai kam žinoma „Soitec“ tyliai maitina lustų bumą: jos technologijos jau jūsų telefone

    Mažai kam žinoma „Soitec“ tyliai maitina lustų bumą: jos technologijos jau jūsų telefone

    Alpių „Silicio slėnis“

    Netoli Grenoblio, Grėsivodano slėnyje, kasmet pagaminami milijonai itin sudėtingų silicio plokštelių, kurios tampa šiuolaikinių mikroschemų pagrindu. Regionas dėl laboratorijų, universitetų ir pramonės koncentracijos neretai vadinamas Alpių Silicio slėniu.

    Šių plokštelių gamyboje išsiskiria Prancūzijos bendrovė „Soitec“, plačiajai visuomenei menkai žinoma, tačiau laikoma viena svarbiausių pažangių puslaidininkių substratų tiekėjų. Tokie substratai naudojami nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių elektronikos ir didžiųjų duomenų centrų.

    Kas yra „Soitec“ ir ką ji daro

    „Soitec“ atsirado prieš 33 metus, išaugusi iš technologijos, sukurtos Prancūzijos tyrimų ekosistemoje, siejamoje su CEA-Leti. Nuo keliolikos žmonių komandos bendrovė išaugo iki daugiau nei 2 000 darbuotojų ir yra sukaupusi per 4 700 galiojančių patentų visame pasaulyje.

    Bendrovė gamina pažangius substratus, tai yra itin aukštos kokybės silicio plokšteles, ant kurių vėliau formuojami pažangūs lustai. Ši bazinė medžiaga padeda pasiekti didesnį našumą ir mažesnes energijos sąnaudas, o tai tampa kritiška moderniai elektronikai ir ryšių įrangai.

    „Mūsų šaknys yra Prancūzijoje, tačiau mastas yra pasaulinis. Mūsų darbas yra bėgti greičiau už konkurentus“, – sakė „Soitec“ technologijų vadovas Christophe Maleville.

    Gamyba ir investicijos į pranašumą

    „Soitec“ švariose patalpose procesai vyksta itin griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, o plokštelės pereina nuo 30 iki 50 etapų. Vienas esminių principų, itin plonų medžiagos sluoksnių perkėlimas tarp substratų atominiu masteliu, reikalauja preciziškos inžinerijos.

    Kiekvienais metais iš gamyklų iškeliauja keli milijonai pažangių substratų. Apie 60 proc. pajamų bendrovė generuoja Azijoje, apie 30 proc. Europoje ir apie 10 proc. Jungtinėse Valstijose, tai atspindi, kur šiandien telkiasi didžiausios puslaidininkių gamybos ir paklausos grandys.

    Technologinį pranašumą „Soitec“ sieja su nuolatinėmis investicijomis, bendrovė moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiria apie 20 proc. pajamų. Šis tempas svarbus dėl augančios konkurencijos ir dėl spartėjančių ciklų, kai naujos kartos lustų sprendimai rinkoje keičia vieni kitus vis greičiau.

    DI bumas didina spaudimą

    Pastaraisiais metais papildomą impulsą rinkai suteikia DI plėtra, kuri kelia didžiulę paklausą vis galingesniems duomenų centrams. Kartu didėja visuomenės ir reguliuotojų dėmesys energijos vartojimui, aušinimo poreikiams ir platesniam infrastruktūros pėdsakui.

    „Soitec“ teigia matanti galimybę fotonikos sprendimuose, kurie padeda perduoti informaciją greičiau ir su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Praktikoje tai reiškia potencialą efektyvinti duomenų centrų jungtis ir sumažinti energijos nuostolius, kai dideli duomenų srautai keliauja tarp serverių.

    „Kaip šis DI naudojamas, yra diskusija, kurią verta turėti. Kaip jį reguliuojame ir kaip panaudojame geriausiai, yra svarbu visuomenei. O DI sunaudoja daug energijos ir resursų, todėl svarbu siūlyti produktus, kurie padėtų tai spręsti“, – sakė „Soitec“ operacijų vadovas Cyril Menon.

    Europa kovoja dėl vietos grandinėje

    Puslaidininkių pramonė šiandien laikoma strategine, o Europos ambicija stiprinti gamybą ir mokslą siejama ne tik su ekonomika, bet ir su tiekimo saugumu. Tokios įmonės kaip „Soitec“ šioje grandinėje užima nišą, kuri yra mažiau matoma nei galutinių lustų gamyba, tačiau lemia našumą ir energijos efektyvumą.

    Pasak bendrovės vadovų, pažangios substratų technologijos yra vienas iš svertų, leidžiančių Europai išlikti konkurencinei globalioje puslaidininkių ekosistemoje. Kitaip tariant, tai kova ne tik dėl gamyklų, bet ir dėl kritinių technologijų, kurios nulemia, kas turės įtaką ateities skaitmeninei infrastruktūrai.

    „Būtent turėdami tokias pažangias technologijas galime daryti įtaką Europos ateičiai ir turėti vietą prie stalo“, – sakė Cyril Menon.

  • JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    JK startuolis „Zenithon“ pritraukė 9 mln. eurų: DI modeliai žada pagreitinti sintezę ir raketas

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Zenithon“ pritraukė apie 9 mln. eurų investiciją. Bendrovė siekia kurti vadinamuosius pasaulio modelius, kurie mokosi prognozuoti sudėtingų fizinių sistemų elgesį.

    „Zenithon“ teigia, kad tokie DI modeliai galėtų pagreitinti inžinerinių sprendimų paiešką ten, kur tradicinės simuliacijos ar bandymai užtrunka ilgai. Tarp taikymo sričių įvardijami sintezės reaktoriai, raketinė technika ir puslaidininkių gamyba.

    Pasaulio modeliai kuriami taip, kad išmokę fizikos dėsningumus galėtų greitai įvertinti skirtingus dizaino variantus ir jų pasekmes. Praktikoje tai reikštų, kad inžinieriai galėtų išplėsti paiešką už įprastų, anksčiau išbandytų sprendimų ribų ir greičiau priartėti prie efektyvesnių konstrukcijų.

    Pasak bendrovės, viena iš didžiausių dabartinių problemų yra mastelis: kai vienas skaitmeninis eksperimentas ar realus bandymas trunka dienas, komandos nespėja išnagrinėti pakankamai alternatyvų. „Zenithon“ idėja yra dalį šio darbo perkelti į DI, kuris galėtų siūlyti kryptis ir atrinkti perspektyviausius variantus.

    „Kuriant naujos kartos technologijas, inžinieriams tenka valdyti vis sudėtingesnę fiziką, tačiau esami įrankiai dažnai nespėja su tempu, kai vienas modeliavimas ar bandymas užtrunka dienas“, – teigiama bendrovės paaiškinime.

    „Zenithon“ nurodo, kad modeliai būtų mokomi ne tik iš skaitmeninių simuliacijų, bet ir iš realių eksperimentų duomenų, kad prognozės būtų artimesnės praktiniams rezultatams. Toks derinys ypač aktualus srityse, kur net maži nukrypimai gali lemti dideles sąnaudų, saugos ar patikimumo pasekmes.

    Bendrovę įkūrė Alex Higginbottom ir Abetharan Antony. Tarp patarėjų minimi technologijų sektoriaus vadovai ir mokslininkai, turintys patirties mašininio mokymosi bei fizikos tyrimuose.

    Investiciją, bendrovės teigimu, planuojama skirti darbuotojų pritraukimui ir skaičiavimo resursams, nes tokio tipo DI modeliams reikia didelio našumo infrastruktūros. „Zenithon“ taip pat kalba apie tikslą reguliariai atnaujinti modelius ir plėsti komandą JAV, ypač San Franciske.

    Nors pasaulio modelių idėja sparčiai populiarėja, jos pritaikymas ekstremalioje fizikoje laikomas vienu sudėtingiausių scenarijų: reikia patikimų duomenų, griežto validavimo ir aiškaus atsakomybės paskirstymo. Dėl to rinka atidžiai stebės, ar „Zenithon“ pavyks pademonstruoti apčiuopiamą proveržį realiuose inžineriniuose projektuose.

  • Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje kinų elito klubas kelia žvalgybų įtarimų: kas iš tiesų vyksta už vakarienių durų

    Briuselyje veikiantis Kinijos piliečių vadovaujamas verslo ir politikos elito tinklaveikos klubas atsidūrė Vakarų žvalgybos tarnybų akiratyje. Žvalgybos šaltinis žiniasklaidai teigė, kad veiklos modelis primena įtakos darymo ir informacijos rinkimo schemą.

    Kalbama apie organizaciją „Global CEOs Dinner Club“, kuri rengia uždarus aukšto lygio susitikimus ir vakarienes su verslo lyderiais bei su politika susijusiais asmenimis. Pasak šaltinio, tokio formato renginiai gali būti patrauklūs siekiant prieigos prie sprendimų priėmėjų, jų aplinkos ir darbotvarkių.

    Kas žinoma apie klubą

    Klubui vadovauja Yifei Yang, kuri, kaip skelbiama, mokėsi Kinijoje ir vėliau Prancūzijoje, o organizaciją Briuselyje pradėjo kurti 2026 metais. Pastaruoju metu klubas ieško galimybių plėstis į Prancūziją ir siunčia kvietimus renginiams Paryžiuje.

    Organizacija teigia burianti maždaug 20 narių iš įvairių šalių, įskaitant Belgiją, Prancūziją, Daniją, Japoniją, Kiniją ir Singapūrą. Nurodoma, kad metinis mokestis fiziniams asmenims siekia 2 400 eurų, o įmonėms 5 000 eurų.

    Klubo renginių temos apima tvarumą, įvairovę, technologijas ir dirbtinį intelektą, o tai atitinka aktualiausias verslo ir politikos darbotvarkes Europos Sąjungoje. Tokios temos, ekspertų vertinimu, sudaro patogią erdvę neformaliems kontaktams ir jautrios informacijos mainams.

    Kodėl kyla žvalgybos įtarimų

    Žvalgybos šaltinis vertinime nurodė panašumus su Kinijos Komunistų partijos Jungtinio fronto veikimo logika. Tai platus tinklas, kuris, pasak Vakarų saugumo institucijų vertinimų, gali būti naudojamas Kinijos interesams užsienyje skatinti per organizacijas, bendruomenes, verslą ir nuomonės formuotojus.

    Ši tema ypač jautri Belgijoje, nes šalis pastaraisiais metais tapo kelių rezonansinių kontržvalgybos tyrimų epicentru. Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir svarbiausių ES institucijų bei NATO infrastruktūros aplinka, todėl čia itin daug taikinių potencialioms įtakos operacijoms.

    Rizika, apie kurią kalba saugumo ekspertai, nebūtinai siejasi su vienu konkrečiu renginiu ar atskiru asmeniu. Dažniau akcentuojamas procesas, kai per ilgalaikius ryšius, kvietimus, pažadus dėl investicijų ar „strateginės partnerystės“ palaipsniui renkami kontaktai, vertinami žmonių interesai ir silpnosios vietos.

    Organizatorės pozicija ir renginių detalės

    Į viešus klausimus dėl galimų ryšių su Pekinu klubo vadovė reagavo neigdama, kad Kinija stovi už šios veiklos. Ji tvirtino, kad organizacija esą yra neutrali ir siekia daryti teigiamą poveikį visuomenei bei skatinti tvarų verslą.

    „Mes esame neutralūs, o tikslas yra kurti tvarų verslą ir daryti poveikį visuomenei“, – sakė Yifei Yang.

    Viename iš pastarųjų renginių Briuselyje planuota diskutuoti apie Kinijos ir ES elektromobilių ateitį, konkurenciją bei bendradarbiavimą. Tarp minimų dalyvių buvo elektromobilių gamintojų, automobilių komponentų sektoriaus ir puslaidininkių pramonės atstovų, taip pat politikos formuotojams artimi žmonės.

    Belgijos senatorė Marie-Claire Mvumbi, dalyvavusi viename klubo renginių, pasakojo, kad buvo pakviesta per „LinkedIn“. Jos teigimu, renginyje dalyvavo apie 30–50 žmonių, o bendras įspūdis buvo geras, diskusijos sukosi apie įvairovę ir atranką versle.

    Nors viešai nepateikiama informacijos apie oficialiai pradėtą tyrimą būtent dėl šio klubo, saugumo institucijų dėmesys panašiems formatams laikomas logišku. Ekspertai pabrėžia, kad ES institucijų aplinkoje bet kokie uždari elito tinklaveikos kanalai tampa potencialia erdve neformaliai įtakai ir interesų konfliktams.

  • Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Nauja Europos automobilių pramonės analizė įspėja, kad didžiausia rizika gamintojams kyla dėl itin koncentruotų tiekimo grandinių. Lustai, magnetai ir keli kritiniai metalai dažnai priklauso nuo nedaugelio šalių, todėl bet koks geopolitinis ar logistinis sutrikimas gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimą, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakymu, atliko konsultacijų bendrovės „EY“ padaliniai Čekijoje ir Vokietijoje. Vertinta 10 svarbiausių komponentų ir žaliavų, o didžiausią riziką, pasak autorių, kelia tiekimo koncentracija ir riboti perdirbimo pajėgumai.

    Labiausiai pažeidžiami penki įeinamieji ištekliai: puslaidininkiai, silicis, volframas, neodimio, geležies ir boro magnetai, taip pat laidų pynės, jungiančios automobilio elektros sistemas. Praktika jau parodė, kad net trumpi trūkumai gali sustabdyti just-in-time principu veikiančias surinkimo linijas.

    „Pagrindinis Europos iššūkis yra ne vien prieiga prie žaliavų. Dar kritiškesnis yra perdirbimo pajėgumų, kvalifikuotų tiekėjų ir specializuotos kompetencijos trūkumas“, – sakė „EY“ automobilių konsultacijų partneris Zdeněkas Dušekas.

    Analizėje pabrėžiama, kad daugeliu atvejų didžiausia rizika kyla ne kasyboje, o rafinavimo ir perdirbimo etape. Retųjų žemių apdorojime ir magnetų gamyboje dominuoja Kinija, o lustų gamyboje itin svarbūs Taivanas ir Pietų Korėja, todėl Europos gamintojai lieka priklausomi nuo išorinių centrų.

    Elektrifikacija didina spaudimą

    Perėjimas prie elektromobilių iš esmės keičia automobilių sudėtį: tradicinių mechaninių dalių reikia mažiau, bet išauga puslaidininkių, galios elektronikos ir kritinių medžiagų poreikis. Dėl to automobilių sektorius vis dažniau konkuruoja su DI sprendimų kūrėjais, duomenų centrais, gynybos ir atsinaujinančios energetikos pramone.

    Tyrimo vertinimu, ši konkurencija dėl tų pačių komponentų ir medžiagų, didėjant elektromobilių daliai, sustiprėja maždaug 15 proc. Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad automobilių gamintojai ne visada yra didžiausi pirkėjai: jie sudaro santykinai mažesnę kai kurių strateginių žaliavų galutinės paklausos dalį.

    „Automobilių gamintojai vis dažniau dėl tų pačių tiekimų konkuruoja su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, DI lustų gamintojais“, – sakė „EY“ verslo konsultacijų vadovė Martina Nimčová.

    Augantis poreikis jau atsispindi kainose. Pavyzdžiui, galis, naudojamas galios elektronikoje ir kai kuriose ryšio bei radarų technologijose, per dešimtmetį brango daug kartų, o kainų šuolius stiprina tiek ribota pasiūla, tiek greitėjanti duomenų centrų ir DI infrastruktūros plėtra.

    Greitų sprendimų nėra

    Ataskaitoje aprašomi scenarijai, kurie galėtų ypač skaudžiai smogti Europos gamintojams: elektronikos tiekimo sutrikimai iš Taivano, žaliavų nacionalizmas Azijoje, prekybos koridorių įtampa Amerikoje ir nestabilumas Afrikos mineralų eksporto maršrutuose. Bendras vardiklis yra logistika, nes trumpas grandinės trūkis gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujų pajėgumų kūrimas dažnai trunka ilgiau nei penkerius metus, todėl laimės tie, kurie imsis veiksmų anksčiau. Rekomenduojama spartinti leidimų išdavimą, tiksliai nukreipti investicijas į siauriausias grandis, įvairinti tiekėjus ir transporto maršrutus bei stiprinti tiekimo grandinių stebėseną.

    „Tai nėra vien rizikos valdymas. Tai Europos pramoninės galios apsauga“, – sakė ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries.

    Ekspertų vertinimu, visiškas savarankiškumas šioje srityje sunkiai pasiekiamas, tačiau priklausomybę galima mažinti. Tam reikės ne tik investicijų į gamybą, bet ir ilgalaikio paklausos aiškumo, kuris skatintų privačius investuotojus plėsti pajėgumus Europoje.

  • DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    JAV gynybos pažangiųjų tyrimų agentūra DARPA skiria milijonus dolerių projektui, kuriuo siekiama sukurti loginius lustus, galinčius vartoti iki 100 kartų mažiau energijos nei dabartiniai sprendimai. Postūmį tam duoda sparčiai augantys DI skaičiavimai ir didėjantis duomenų centrų elektros poreikis.

    Tradiciniai lustai dešimtmečius rėmėsi tuo pačiu principu: elektriniai krūviai keliauja per milijardus tranzistorių, o dalis energijos neišvengiamai virsta šiluma. Didėjant apkrovoms, ribojančiais veiksniais tampa tiek fizinės, tiek šiluminės ribos, kurios apsunkina tolesnį efektyvumo augimą.

    Kas yra MEFA technologija

    Naujajame DARPA finansuojamame projekte, kurį koordinuoja Džordžijos valstijos technologijos instituto profesorius Asifas Khanas, kuriama vadinamoji MEFA logika. Jos esmė yra derinti elektrinius signalus su nanometrinio mastelio mechaniniais deformavimais, kad skaičiavimams reikėtų mažiau energijos.

    MEFA remiasi ferroinėmis medžiagomis, kurios, pritaikius įtampą, mikroskopiškai plečiasi arba traukiasi. Šis judesys sustiprinamas ir perduodamas greta esančiam puslaidininkio kanalui, taip valdant elektronų srautą ir sumažinant nuostolius, kurie įprastai virsta šiluma.

    Kodėl tai svarbu duomenų centrams

    Duomenų centrų elektros sąnaudos auga dėl didelės galios reikalaujančių mokymo ir inferencijos užduočių, o kartu didėja ir aušinimo kaštai. Jei loginių vartų veikimui reikėtų mažiau energijos, tai reikštų mažesnę šiluminę apkrovą ir didesnį skaičiavimo tankį tame pačiame plote.

    Tokio tipo proveržiai vertinami kaip vienas realiausių būdų pristabdyti energijos poreikio šuolį, nes vien aušinimo ar programinės optimizacijos nebeužtenka. Taip pat tai galėtų sumažinti infrastruktūros ribojimus, kai naujų duomenų centrų plėtrą stabdo elektros įvado ar tinklo galios trūkumas.

    Didžiausias iššūkis – gamyba

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra vien laboratorinis demonstravimas su pavieniais elementais. Prioritetu laikomas suderinamumas su esama pasauline puslaidininkių pramonės gamybos infrastruktūra, kad technologiją būtų įmanoma perkelti į sudėtingus integrinius grandynus.

    Jei šis etapas pavyktų, MEFA galėtų tapti nauju keliu kuriant energiją taupančius lustus, išlaikant didelį greitį ir sprendžiant šilumos problemą pačiame skaičiavimo pagrinde. Tokiu atveju 100 kartų efektyvumo tikslas reikštų ne kosmetinį patobulinimą, o galimą architektūrinį lūžį.

  • DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    DI bumas pakėlė „AMD“ į trilijono klubą: akcijos šovė, o duomenų centrai nebespėja

    JAV lustų gamintoja „AMD“ pasiekė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių vertės ribą, kuri eurais sudaro apie 850 mlrd. eurų. Tokį šuolį paskatino investuotojų entuziazmas dėl dirbtinio intelekto plėtros ir augančios duomenų centrų paklausos.

    Prekybos sesijos metu „AMD“ akcijos vienu metu brango apie 9,4 proc., o įmonės vertė per savaitę padidėjo maždaug 170 mlrd. eurų. Rinkose tai vertinama kaip dar vienas signalas, kad DI infrastruktūros ciklas tebėra įsibėgėjęs.

    Kas stumia augimą?

    „AMD“ pastaraisiais ketvirčiais pabrėžia duomenų centrų segmentą, kuris tapo pagrindiniu augimo varikliu. Įmonė pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šoktelėjo apie 50 proc. ir pasiekė maždaug 9,8 mlrd. eurų.

    Didžiausią įtaką tam turėjo daugiau nei dvigubai augusios duomenų centrų pajamos. „AMD“ taip pat nurodė, kad 2026 metų antroje pusėje tikisi dar spartesnio duomenų centrų pardavimų tempo.

    Partnerystės DI rinkoje

    Įmonė siekia stiprinti pozicijas DI ekosistemoje bendradarbiaudama su ryškiausiais šios srities žaidėjais. Tarp skelbtų partnerių minimos „OpenAI“ ir „Anthropic“, o tokie ryšiai investuotojams signalizuoja apie didesnę galimybę patekti į stambius infrastruktūros užsakymus.

    Rinka šiuo metu ypač jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, rodančius, kad įmonės gali didinti DI skaičiavimo pajėgumus. Duomenų centrai, aptarnaujantys didelius kalbos modelius ir kitus DI sprendimus, reikalauja ne tik galingų lustų, bet ir stabilaus tiekimo bei programinės ekosistemos.

    Vis dar pavijimo lenktynės

    Nors „AMD“ prisijungė prie trilijono vertės bendrovių klubo, pagal rinkos kapitalizaciją ji vis dar atsilieka nuo pagrindinės varžovės „Nvidia“. Pastarosios vertė, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, artėja prie maždaug 4,7 trln. eurų.

    Analitikų vertinimu, investuotojai šiuo metu perka ne vien dabartinius rezultatus, bet ir lūkesčius, kad DI paklausa išliks aukšta kelerius metus. Tačiau kartu rinkoje auga ir rizikos, susijusios su itin dideliais vertinimais, konkurencija bei užsakymų ciklų nepastovumu.

  • Europa rengia Chips Act 2.0: kodėl puslaidininkių grandinė kelia riziką ir ką žada Briuselis

    Europa vis dar priklausoma nuo importo

    Europos Sąjunga siekia susigrąžinti didesnę kontrolę puslaidininkių rinkoje, tačiau kol kas pati nepajėgia patenkinti savo poreikio. Ekspertai pabrėžia, kad didelė dalis ES naudojamų lustų ir komponentų atkeliauja iš už Europos ribų, o tai didina tiekimo sutrikimų riziką.

    Puslaidininkių gamyba yra itin globali ir sudėtinga: galutinis produktas susideda iš daugiau nei 1 000 tarpinių komponentų, o gamybos metu prekės skirtingų šalių sienas gali kirsti dešimtis kartų. Dėl to net vienas „siaurasis kaklelis“ gali išbalansuoti visą pramonę.

    Azija ir žaliavos išlieka kritinė vieta

    Didžiausia pasaulinės lustų gamybos ir tiekimo dalis sutelkta Azijoje, o kai kuriuose segmentuose dominuoja keli žaidėjai. Tai ypač aktualu pažangiausių puslaidininkių gamyboje, atminties lustų segmente ir žaliavų, reikalingų elektronikai, tiekime.

    Kritinių medžiagų klausimas tapo ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu. Galis ir germanis yra svarbūs ne tik mikroschemoms, bet ir LED, infraraudonųjų spindulių įrangai bei kitoms technologijoms, o jų tiekimas pastaraisiais metais tapo jautrus politiniams sprendimams.

    „Didėjanti geopolitinė įtampa ir technologijų naudojimas spaudimui verčia iš naujo vertinti puslaidininkių tiekimo grandinės kontrolės svarbą“, – pabrėžė ekonomistai.

    Kuo Europa stipri ir ką keistų Chips Act 2.0

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europa išsiskiria tik keliose puslaidininkių vertės grandinės grandyse. Viena svarbiausių stiprybių yra įranga ir technologijos, būtinos pažangiai gamybai, įskaitant litografijos sprendimus ir kai kuriuos itin specializuotus gamybos procesus.

    Todėl Europos Komisija pristatė Chips Act 2.0 iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti Europos puslaidininkių pramonę, geriau koordinuoti veiksmus tarp valstybių narių ir efektyviau stebėti tiekimo grandines. Kitas tikslas yra paskatinti paklausą ir spartinti strateginių projektų įgyvendinimą.

    Iniciatyva pristatyta birželio mėnesį, o šiuo metu vyksta pirminės diskusijos Taryboje ir pasirengimo darbai Europos Parlamente. Procesas gali užtrukti, tačiau augantis tarptautinis neapibrėžtumas didina spaudimą sprendimus priimti greičiau.

  • Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos Federalinė proveržio inovacijų agentūra SPRIND ir Nyderlandų Nacionalinė ardančių inovacijų agentūra NADI pradėjo bendrą 40 mln. eurų programą, skirtą sparčiau kurti naujos kartos Europos DI lustus. Iniciatyva pavadinta DI vietinio lustų projektavimo iššūkiu ir orientuota į radikaliai greitesnį lustų kūrimo ciklą.

    Abi agentūros teigia siekiančios sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiantį sprendimą turinčio projekto nuo metų iki savaičių. Programos sumanymas siejamas su Europos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą, ypač srityse, kuriose priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tapo akivaizdi dėl tiekimo grandinių ir energetikos kainų svyravimų.

    Pinigai ir atranka per du etapus

    Programa suplanuota dviem etapais per maždaug 20 mėnesių. Pirmajame etape, kuris turėtų vykti nuo 2026 metų lapkričio iki 2027 metų liepos, numatyta atrinkti septynias komandas ir kiekvienai skirti po 2,6 mln. eurų.

    Antrajame etape dar vieniems metams būtų atrinktos trys komandos, kurios gautų po 7 mln. eurų. Be finansavimo, dalyviams žadamas techninis ir komercinis konsultavimas, kad projektai priartėtų prie rinkos ir realių užsakovų.

    Ką reiškia DI vietinis lustų dizainas?

    Iniciatyva siekia išplėsti DI valdomų metodų taikymą lustų projektavime, kai modeliai ir optimizavimo agentai padeda ieškoti architektūrinių sprendimų, greičiau tikrinti hipotezes ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Galutinis tikslas – pasiekti tokį automatizavimo lygį, kad DI sistemos galėtų atlikti didelę dalį projektavimo darbo su minimalia žmogaus priežiūra.

    Programoje akcentuojama, kad orientyras yra gamybai parengti sprendiniai, skirti didelio našumo DI išvedimui ir mokymui. Taip pat išskiriami kriterijai, susiję su masteliu, energiniu efektyvumu ir sąnaudomis, nes būtent čia matomas vienas didžiausių barjerų platesniam DI diegimui.

    Institucinis fonas ir Europos ambicijos

    NADI oficialiai pristatyta 2026 metų rugsėjo 15 dieną, kai Nyderlandų ekonomikos reikalų ministrė Heleen Herbert apie agentūrą pranešė per šalies biudžeto dieną. Agentūra kuriama pagal ARPA tipo modelį, kurį Vokietijoje SPRIND taiko nuo 2019 metų, o Jungtinėje Karalystėje panašiu principu veikia ARIA.

    „Pirmosios NADI programos startas yra aiškus Europos signalas: jungiame bendradarbiavimą ir inovacijas, kad atsirastų daugiau tarptautinių proveržių“, – sakė SPRIND iššūkių vadovas Jano Costard.

    Nyderlanduose NADI kūrimą pavesta vystyti verslininkui ir „Cradle“ įkūrėjui Jelle Prins, kartu dirbant su „DeepTech“ investuotoja Beau-Anne Chilla. NADI modelis paremtas iššūkiais grįstomis programomis, o Nyderlandų vyriausybė agentūrai yra numačiusi 500 mln. eurų ir ankstyvojo pirkėjo vaidmenį, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    „NADI misija – skatinti proveržio inovacijas didelės visuomeninės ir ekonominės svarbos srityse, todėl pirmąjį iššūkį pradedame su SPRIND tema, strategiškai svarbia Nyderlandams ir Europai“, – sakė NADI bendraįkūrėjas Jelle Prins.

    Platesniame kontekste tai dera su Europos siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos puslaidininkių ekosistemų, ypač dizaino ir įrankių grandyse. Vokietijos pramoninė bazė ir Nyderlandų puslaidininkių ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ASML bei NXP, laikomos vienu iš pagrindų, ant kurių bandoma kurti stipresnę europinę lustų kompetenciją.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.

  • Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpene įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „TUSK IC“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos Ka juostos palydovinio ryšio mikroschemų perkėlimui iš prototipų į didelės apimties gamybą.

    „TUSK IC“ – tai vadinamoji fabless (gamybos neturinti) lustų kūrėja, kilusi iš KU Leuven milimetrinių bangų (mmWave) tyrimų grupės. Tokios įmonės dažniausiai pačios projektuoja mikroschemas, o gamybą patiki didžiosioms pasaulio foundry gamykloms, todėl kapitalo poreikis krypsta į kūrimą, testavimą ir sertifikavimą.

    Kas investavo ir kam skirs pinigus

    Raundui vadovavo „Matterwave Ventures“, „FORWARD.one“ ir Flanders Future Tech Fund, kurį valdo PMV, taip pat prisidėjo Schaubroeck šeima ir ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad investicija leis paspartinti kelią iki komercinių užsakymų vykdymo ir užtikrinti tiekimo grandinės parengimą serijinei gamybai.

    Ka juosta palydoviniame ryšyje vertinama dėl didesnės pralaidos, tačiau kelia griežtus reikalavimus radijo dažnių grandinėms ir antenoms. Dėl to rinkoje auga poreikis kompaktiškiems, energiją taupantiems sprendimams, tinkamiems vartotojų terminalams ir profesionaliai ryšio įrangai.

    Kodėl svarbūs Ka juostos lustai

    Įmonės pagrindinė kryptis – standartiniu CMOS procesu pagaminti Ka juostos spindulio formavimo (beamformer) lustai, skirti plokščiosioms, elektroniniu būdu valdomoms antenoms. Tokios antenos yra esminė antžeminių vartotojų terminalų dalis, kai ryšys palaikomas su žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje veikiančiais palydovais.

    „Ateities ryšį lems ne tik orbitose esantys palydovų telkiniai, bet ir technologijos, leidžiančios našius vartotojų terminalus padaryti mastelio ir kainos požiūriu prieinamus ant žemės“, – sakė „Matterwave Ventures“ partneris Silviu Apostu.

    „TUSK IC“ tikina, kad perėjimas prie įprastų CMOS gamybos procesų gali sumažinti kainą ir energijos sąnaudas, palyginti su specializuotomis medžiagomis, kurios dažnai naudojamos aukštų dažnių sprendimuose. Praktikoje tai reikštų pigesnius ir lengviau masiškai gaminamus vartotojų terminalus, o tai yra viena iš kliūčių sparčiam palydovinio interneto plitimui.

    Nuo prototipų prie masinės gamybos

    Bendrovė teigia, kad jos „ConnectKa“ produktų liniją sudaro siuntimo ir priėmimo beamformer lustai bei žemo triukšmo stiprintuvas, skirti elektroniniu būdu valdomoms antenoms. „TUSK IC“ anksčiau projektavo radijo dažnių lustus automobilių radarams ir pramoniniams jutikliams, o į palydovinį ryšį aktyviau įžengė 2022 metais.

    „Šis etapas atspindi visos komandos kompetenciją, kuri ambicingą viziją pavertė komerciškai aktualia produktų platforma. Investicija paspartins perėjimą nuo prototipų prie didelės apimties gamybos“, – sakė „TUSK IC“ vadovė Kathleen Philips.

    „TUSK IC“ taip pat nurodo anksčiau šiais metais gavusi sutartį iš Europos kosmoso agentūros, remiamą Belgijos mokslo politikos biuro BELSPO, pagal pažangių telekomunikacijų sistemų programą. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas leis greičiau komercializuoti Ka juostos sprendimus ir integruoti technologiją į naują elektroniniu būdu valdomą anteną kartu su neįvardytu palydovinės įrangos gamintoju.

    Palydovinio ryšio rinkoje ši kryptis laikoma strategine, nes didėjant palydovų skaičiui vis daugiau dėmesio persikelia į antžeminę dalį: terminalų kainą, energijos vartojimą, patikimumą ir gamybos mastelį. Jei „TUSK IC“ pavyks įrodyti CMOS sprendimų našumą realiuose įrenginiuose, tai gali tapti svarbiu postūmiu spartesniam Ka juostos paslaugų prieinamumui.