Tag: Puslaidininkiai

  • JAV tiria „Nvidia“ partnerę Singapūre: įtariama eksporto ribojimų dėl lustų apėjimu

    JAV Prekybos ir Teisingumo departamentai pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš Singapūro bendrovę „Megaspeed“, kuri yra „Nvidia“ partnerė Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tyrėjai įtaria, kad įmonė galėjo apeiti JAV eksporto kontrolę, ribojančią pažangių puslaidininkių pardavimą tam tikroms šalims.

    Apie tai pranešta po to, kai, stebint galimai nelegalios prekybos lustais rizikas, buvo užfiksuota įtartina veikla. Pasak JAV institucijų, tyrimas pradėtas 2024 metais ir susijęs su galimu eksporto taisyklių pažeidimu.

    Agentūros AP primenama, kad 2025 metų gegužę JAV pareikalavo iš „Nvidia“ pateikti dokumentus dėl įrangos pardavimų „Megaspeed“. Po mėnesio lustų gamintoja Singapūro partnerę įtraukė į savo vidinį „juodąjį sąrašą“ – subjektų, kuriems draudžiama parduoti produkciją, sąrašą.

    Tuo pat metu JAV tyrėjai, bendradarbiaudami su Singapūro tarnybomis, atliko patikrinimą bendrovės būstinėje ir apklausė jos vadovę – kinų verslininkę Alice Huang. Šiuo metu pagrindinį baudžiamojo tyrimo svorį perėmė JAV Teisingumo departamentas, žadantis siekti visų teisinių pasekmių.

    Į tyrimą įsitraukė ir Azijos šalys

    Byloje dalyvauja ir Singapūro valdžia. AP duomenimis, praėjusią savaitę šios valstybės vyriausybė patvirtino, kad tikrino „Megaspeed“ veiklą ir galimą eksporto dokumentų klastojimą.

    Įtariama, kad iš Singapūro į Malaiziją išsiųsti serveriai galėjo būti neteisėtai nukreipti į dar vieną šalį. Šią grandinę dabar vertina ir tyrėjai.

    Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre valdžia taip pat pranešė tikrinanti, ar į šalį įvežti mikroschemų komponentai nebuvo perduoti toliau pažeidžiant teisę. Malaizija pabrėžė neleisianti savo teritorijos naudoti prekybos apribojimų apėjimui.

    Kontekstas: eksporto kontrolė ir įtariami nukreipimai

    Tyrimas siejamas su įtarimais, kad pažangūs „Nvidia“ lustai, naudojami dirbtinio intelekto sistemoms, galėjo pasiekti rinkas, kurioms taikomi JAV apribojimai. Tokiais atvejais pagrindinis dėmesys paprastai skiriamas tarpinėms grandims, per kurias produkcija gali būti peradresuojama.

    Tekste taip pat minima, kad „Megaspeed“ vadovė Alice Huang įtariama buvusi susijusi su schemomis, kuriomis siekta apeiti kontrolę ir didelius lustų kiekius nukreipti į Kinijoje veikiančias įmones. Šie teiginiai pateikiami kaip tyrėjų keliami įtarimai, o ne teismo patvirtintos išvados.

    Kol kas institucijos viešai neatskleidžia, kokie konkretūs kaltinimai gali būti pareikšti ir kokia galėtų būti galimų pažeidimų apimtis. Tyrimas tęsiamas, o jo eiga priklausys nuo surinktų dokumentų ir tarptautinio bendradarbiavimo.

  • „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. dolerių vertės: rinkos svarsto, kas bus po Jenseno Huango

    „Nvidia“ per kiek daugiau nei mėnesį prarado apie 1,8 trln. JAV dolerių rinkos vertės, o investuotojai dabar vertina, kiek bendrovės sėkmė buvo susieta su ilgamečiu vadovu Jensenu Huangu.

    Po to, kai ketvirtadienį paskelbta apie J. Huango atsistatydinimą, Volstryto analitikai ėmė perskaičiuoti bendrovės perspektyvas ir DI industrijos dinamiką, apie tai praneša „Euronews“.

    63 metų J. Huangas buvo vienas ryškiausių DI bumo veidų: „Nvidia“ pažangūs lustai tapo infrastruktūros pagrindu, o pati bendrovė investavo į klientus ir tiekėjus, kad šie galėtų plėsti duomenų centrus ir DI pajėgumus.

    Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, šias pareigas einanti nuo 2013 metų. Nors investuotojams tai suteikia tęstinumo ženklą, rinkoje kyla klausimas, ar bus išlaikytas ankstesnis augimo ir sandorių tempas, kuris padėjo „Nvidia“ tapti DI rinkos lydere.

    Kas nutiko akcijoms ir vertei

    Bendrovės vertės kritimas fiksuotas po kelių įvykių sekos. Tekste minima, kad savaitgalio pranešimai apie J. Huango neištikimybę prisidėjo prie staigių nuostolių biržoje: tarp penktadienio uždarymo ir ketvirtadienio dienos žemiausio taško buvo „nubraukta“ apie 900 mlrd. JAV dolerių rinkos vertės.

    Iš viso nuo rekordinio uždarymo spalio 6 dieną, kai akcijos dieną baigė ties 239,24 JAV dolerio, „Nvidia“ neteko apie 1,8 trln. JAV dolerių (apie 1,6 trln. eurų) rinkos vertės.

    Po žinios apie atsistatydinimą ketvirtadienį akcijos smuko 4,3 proc. iki 166,19 JAV dolerio ir priartėjo prie 52 savaičių žemumų.

    Kiek rinkoje buvo „Jensen premium“

    Rinkos dalyviai iš esmės sprendžia du klausimus: kokią kainą verta mokėti už „Nvidia“ būsimą pelną su nauju vadovu ir kiek bendrovė uždirbs, jei klientai sulėtins investicijas į DI.

    Minima, kad dalis analitikų nemato būtinybės nedelsiant keisti pelno prognozių 2027 ir 2028 finansiniams metams, tačiau įvardija ilgalaikes rizikas – vadovų kaitą, sandorių politiką ir didesnį dėmesį veiklai, susijusiai su Kinija.

    Rinkoje taip pat skaičiuojamas vadinamasis „Jensen premium“ – priedas prie vertės, kurį investuotojai siejo su J. Huango asmeniu ir jo vaidmeniu nuo produktų strategijos iki santykių su vyriausybėmis ir DI laboratorijomis.

    Dar iki atsistatydinimo kai kurie analitikai buvo bandę įvertinti, kaip pasikeistų „Nvidia“ akcijos vertė be J. Huango: tekste nurodoma 225 JAV dolerių už akciją įvertinimas be jo, palyginti su 300 JAV dolerių, kai jis vadovauja.

    Į ką investuotojai žiūrės toliau

    Esminis artimiausias taškas investuotojams – bendrovės finansinių rezultatų skelbimas antradienį, lapkričio 17 dieną, po JAV rinkų uždarymo.

    Per ketvirtį iki liepos 26 dienos „Nvidia“ pajamos, kaip teigiama, išaugo daugiau nei dvigubai iki 96,2 mlrd. JAV dolerių (apie 86,8 mlrd. eurų), o duomenų centrų segmentas sudarė daugiau nei 90 proc. pardavimų.

    Įmonė prognozavo apie 108 mlrd. JAV dolerių (apie 97,5 mlrd. eurų) pajamas už ketvirtį, apie kurį bus pranešta, o analitikų lūkesčiai, remiantis apklausos duomenimis, siekė 109,3 mlrd. JAV dolerių (apie 98,6 mlrd. eurų).

    Rinkai svarbiausia bus kito ketvirčio pardavimų ir pelningumo gairės: jos parodys, kokio augimo „Nvidia“ tikisi po staigių vertės svyravimų ir vadovų pasikeitimo, bei ar didžiosios debesijos bendrovės laikosi savo investicijų planų.

    Taip pat bus stebima, ar „Nvidia“ pavyks laiku pristatyti naująsias „Vera Rubin“ sistemas ir ar finansavimo susitarimai su DI klientais tęsis jau vadovaujant C. Kress, kol bus rastas nuolatinis generalinis direktorius.

    Ši situacija parodė, kad net technologijų milžinams investuotojų pasitikėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų ir produktų planų, bet ir nuo aiškaus vadovavimo tęstinumo.

    Šis straipsnis nėra finansinis patarimas – prieš investuodami įvertinkite rizikas ir priimkite sprendimus pagal savo situaciją.

  • „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas traukiasi: akcijos smuko, įmonės vertė krito žemiau 4 trln. dolerių

    „Nvidia“ vadovas ir bendrovės bendraįkūrėjas Jensenas Huangas ketvirtadienį nedelsdamas atsistatydino iš prezidento, generalinio direktoriaus (CEO) ir valdybos nario pareigų. Ši žinia iškart smogė rinkai – bendrovės akcijos smuko, o kapitalizacija nusileido žemiau 4 trln. JAV dolerių.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas po viešumoje aptariamo skandalo dėl Huango asmeninio gyvenimo ir ryšių su moterimi, kuri, žiniasklaidos teigimu, siejama su įtarimais dėl šnipinėjimo Kinijos naudai. Dėl situacijos bendrovės valdyba buvo susirinkusi svarstyti jo nušalinimo.

    „Nvidia“ valdybą sudaro 11 narių, iš jų 10 – nepriklausomi. Huango atšaukimui būtų pakakę paprastos daugumos, tačiau, nurodoma, CEO pats pasirinko pasitraukti.

    Laikinojo generalinio direktoriaus pareigos patikėtos finansų direktorei (CFO) Colette Kress. Ji laikinai eis šias pareigas kartu su savo įprastomis funkcijomis.

    Rinkų reakcija: per savaitę minus 20 proc.

    Rinkos nuotaikos dėl „Nvidia“ krypties ir reputacijos susvyravo itin greitai. Per savaitę bendrovės akcijų kaina sumažėjo maždaug 20 proc., o išpardavimas tęsėsi ir ketvirtadienį.

    Prekybai ketvirtadienį prasidėjus, „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 10 proc. Dėl to bendrovės vertė smuko iki maždaug 3,96 trln. JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad nuotaikas dar labiau pablogino papildomos publikacijos apie Huango privatų gyvenimą: trečiadienį pasirodė informacija apie dar vieną jo nesantuokinį ryšį.

    Nepriklausomas tyrimas ir FBI dėmesys

    Dar anksčiau, lapkričio 8 dieną, valdyba sudarė nepriklausomą komitetą, turintį ištirti Huango ryšį su Alice Huang – Singapūro bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri minima kaip įtariama turinti ryšių su Kinijos žvalgyba.

    Nurodoma, kad šia istorija domisi ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI). Žiniasklaida ją sieja su atskiru tyrimu dėl lustų eksporto į Kiniją kontrolės, kurio vertė minima 7,5 mlrd. JAV dolerių.

    Kol kas nėra aišku, kiek ši situacija turės ilgalaikių pasekmių „Nvidia“ strategijai bei jos vadovybės sudėčiai, tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojų reakcija jau matoma akcijų kainoje.

  • Kembridžo startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų: kuria CPU su tūkstančiais branduolių

    Kembridže įsikūręs puslaidininkių startuolis „Tendrils“ pritraukė 26 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir kuria naują bendros paskirties procesoriaus (CPU) architektūrą, kurią sudarytų tūkstančiai lygiagrečiai veikiančių branduolių.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo „Benchmark“, prisidėjo „Visionaries Club“, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI Fund“, FR8, „Antimatter“, „Cloudberry VC“, „Conviction“, „Embassy Ventures“ ir „SV Angels“, taip pat keli verslo angelai.

    Kartu paskelbta, kad „Benchmark“ partneris Jackas Altmanas prisijungė prie „Tendrils“ valdybos. Bendrovė teigia, kad dabartiniai CPU ilgą laiką buvo kuriami išlaikant atgalinį suderinamumą, o tai esą riboja jų mastelio didinimo galimybes.

    „Tendrils“ ambicija – atsitraukti nuo įprastų, istoriškai susiformavusių sprendimų, skirtų nuosekliam vykdymui, ir siūlyti architektūrą, kuri būtų orientuota į masinį lygiagretumą. Bendrovės manymu, toks požiūris galėtų būti svarbus vis sudėtingesnėms skaičiavimo užduotims, įskaitant su dirbtiniu intelektu susijusius darbo krūvius.

    Kas yra „Tendrils“ ir ką ji kuria

    Startuolis įkurtas 2025 metais Kembridže (Jungtinė Karalystė). Jam vadovauja generalinis direktorius ir vienas įkūrėjų Nilsas Cremeris, o tarp bendraįkūrėjų minimi T6 ir Hugo McNally.

    N. Cremeris anksčiau ETH Ciuriche tyrinėjo vadinamuosius „interaction nets“ – skaičiavimo modelį, kuris, pasak bendrovės, tapo pagrindu kuriamai procesoriaus architektūrai. Komanda akcentuoja patirtį programavimo kalbų, informatikos ir puslaidininkių inžinerijos srityse.

    Bendrovė savo sprendimą pristato kaip alternatyvą įprastoms CPU architektūroms, kurios, „Tendrils“ vertinimu, susiduria su augančiu sudėtingumu bandant didinti našumą nekeičiant esminių principų. Tarp tokių sudėtingų mechanizmų įvardijami, pavyzdžiui, talpyklų suderinamumo (cache coherency) protokolai ir perrikiavimo buferiai (reorder buffers).

    „Interaction nets“ ir procesorius su tūkstančiais branduolių

    „Tendrils“ teigia kurianti procesorių, kuriame tūkstančiai branduolių galėtų veikti vienu metu, o programų vykdymas būtų paremtas ne tradicine bendros keičiamos atminties logika ir ne linijine instrukcijų seka.

    Pasirinktas „interaction nets“ modelis remiasi idėja, kad programa gali būti vaizduojama kaip tarpusavyje sujungtų elementų tinklas, o nepriklausomos operacijos vykdomos lygiagrečiai. Bendrovė tikisi, kad taip būtų galima išnaudoti lygiagretumą nepasitelkiant tų pačių koordinavimo mechanizmų, kurie būdingi įprastoms architektūroms.

    Lygiagrečiam darbui pritaikytas procesorius dažnai susiduria su praktine kliūtimi – programine įranga, kuri turi gebėti išnaudoti tokio tipo aparatinę įrangą. „Tendrils“ šį klausimą bando spręsti kurdama ne tik techninę platformą, bet ir jai pritaikytus įrankius programuotojams.

    Programavimo kalba „Vine“ ir ryšys su DI užduotimis

    Lygiagrečiai aparatinės įrangos kūrimui „Tendrils“ vysto atvirojo kodo programavimo kalbą „Vine“, skirtą „parallel-first“ tipo architektūroms. Teigiama, kad ji turėtų palengvinti programų rašymą taip, kad jos galėtų pasinaudoti siūlomu procesoriaus dizainu be rankinio užduočių „išskirstymo“ po branduolius.

    Pagal pateiktą aprašymą „Vine“ sintaksė primena „Rust“, o pačios programos perverčiamos į „interaction nets“ struktūras. „Tendrils“ siekia, kad programavimo kalbos kūrimas tiesiogiai papildytų procesoriaus architektūros vystymą.

    Bendrovė taip pat mini galimą aktualumą DI ekosistemoje: nors didelė dalis DI skaičiavimų šiandien perkeliama į GPU, įvairūs, nenuoseklūs darbo krūviai – pavyzdžiui, agentų vykdomas kodo paleidimas, dokumentų paieška ar testų vykdymas – gali kelti didelius reikalavimus ir CPU.

    Gauti 26 mln. eurų turėtų padėti „Tendrils“ toliau vystyti ir procesoriaus dizainą, ir „Vine“ programavimo kalbą. Bendrovė nurodo, kad tai tęsia ankstesnį priešpradinį (pre-seed) finansavimą, gautą 2025 metų vasarą.

  • Europos lustų akcijos smuko po žinių, kad „Nvidia“ valdyba svarsto atleisti Jenseną Huangą

    Europos lustų akcijos smuko po žinių, kad „Nvidia“ valdyba svarsto atleisti Jenseną Huangą

    Europos lustų gamintojų akcijos ketvirtadienį smuko po to, kai „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos krito 8,6 proc., pasirodžius pranešimams apie galimus pokyčius bendrovės vadovybėje.

    „The Wall Street Journal“ paskelbė, kad „Nvidia“ valdyba esą ruošiasi nušalinti generalinį direktorių Jenseną Huangą, o „Reuters“, remdamasi su situacija susipažinusiu asmeniu, pranešė apie vėlai trečiadienį JAV laiku vykusį valdybos posėdį.

    Ketvirtadienį prieš prasidedant oficialiai prekybai JAV „Nvidia“ akcijos buvo kritusios 7,2 proc. Investuotojai laukė aiškesnių žinių dėl bendrovės ateities, todėl pradiniai nuostoliai Europos rinkoje dalinai buvo atpirkti.

    Frankfurte 11:26 Vidurio Europos laiku „ASML“ akcijos buvo nusileidusios 1,9 proc., o „ASM International“ ir „STMicroelectronics“ smukimas siekė mažiau nei 0,3 proc.

    Rinkose – nevienodos nuotaikos

    Nors technologijų sektoriuje tvyrojo įtampa, platesnė Europos rinka kilo. Vokietijos DAX indeksas ryte augo daugiau nei 1 proc. ir pirmą kartą perkopė 27 000 punktų ribą.

    Prie DAX šuolio prisidėjo „Siemens“ – pramonės grupės akcijos pakilo daugiau nei 4 proc., bendrovei paskelbus apie rekordinius pelnus, kuriuos, anot pranešimų, skatino duomenų centrų paklausa.

    Londono FTSE 100 kilo 0,3 proc., Paryžiaus CAC 40 – 0,7 proc. Ankstesnė įtampa dėl „Nvidia“ persidavė ir Azijai: dauguma regiono indeksų ketvirtadienį leidosi žemyn.

    Kas žinoma apie „Nvidia“ vadovo situaciją

    J. Huangas, vienas iš „Nvidia“ įkūrėjų, kompanijai vadovauja nuo 1993 metų ir yra tapęs jos viešuoju veidu. „Nvidia“ pozicijos lustų, naudojamų DI modeliams apmokyti, rinkoje pavertė bendrovę vienu ryškiausių DI bumo simbolių.

    Sekmadienį „Nvidia“ valdyba pranešė apie nepriklausomą tyrimą po žiniasklaidos publikacijų, kad J. Huangas esą buvo tapęs užsienio žvalgybos taikiniu. Pats vadovas taip pat yra pripažinęs turėjęs romaną ne santuokoje.

    Be to, „The New York Times“, remdamasis penkiais buvusiais „Nvidia“ darbuotojais, trečiadienį pranešė apie dar vieną J. Huango romaną – su Kimberly Powell, bendrovės sveikatos priežiūros viceprezidente.

    Įpėdinio klausimas ir platesnis poveikis

    Rinkas neramina ir tai, kad „Nvidia“ neturi aiškaus įpėdinio. Pasak „Quilter Cheviot“ technologijų tyrimų vadovo Beno Barringerio, valdyba į įtarimus žiūri labai rimtai ir esą pasitelkė išorinę paieškos bendrovę galimiems kandidatams vertinti.

    B. Barringeris teigė, kad akivaizdžiausia kandidatė galėtų būti finansų direktorė Colette Kress, tačiau kartu neatmetė scenarijaus, kad J. Huangas galėtų likti prezidentu su gerokai sumažintu vaidmeniu, išlaikydamas tam tikrą įtaką.

    Anot jo, vadovo pasikeitimas galėtų turėti atgarsį visai industrijai, nes J. Huangas yra įtakingas diskusijose dėl DI reguliavimo ir finansavimo, o susilpnėjęs jo balsas gali reikšti mažesnį „Nvidia“ svorį šiose debatose.

    Kiti signalai iš pasaulio rinkų

    JAV akcijų ateities sandoriai Europoje vėlų rytą rodė mišrias nuotaikas – „Nasdaq 100“ ateities sandoriai smuko 0,7 proc. Tuo metu trečiadienį Volstryte „Nasdaq Composite“ kilo 1,6 proc., S&P 500 – 1,3 proc., o „Dow Jones“ pridėjo 0,5 proc.

    Naftos kainos ketvirtadienį taip pat leidosi: JAV etaloninė nafta smuko daugiau nei 0,7 proc. iki 85,87 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ – beveik 0,8 proc. iki 92 JAV dolerių. Aukso ateities sandoriai krito daugiau nei 1 proc.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo jenos atžvilgiu, o euras kiek stiprėjo dolerio atžvilgiu. Investuotojai toliau vertina, ar DI paklausa atneš pakankamai pelno, kad pateisintų dideles sektoriaus investicijas.

  • DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    Automobilių pramonė gali vėl priartėti prie lustų stygiaus – šįkart jį kursto sparčiai augantis dirbtinio intelekto (DI) sektorius. Gamintojai įspėja, kad dėl didėjančios duomenų centrų paklausos ima stigti bazinių puslaidininkių, kurių reikia šiuolaikiniams automobiliams.

    Apie tai „Reuters“ kalbėjo Nyderlandų puslaidininkių gamintojos „Nexperia“ vadovas Stefanas Tilgeris. Jo teigimu, dalis rinkos dalyvių perorientuoja tiekimą nuo įprastų, „kasdienių“ lustų į sprendimus, skirtus DI duomenų centrams.

    Problema, anot jo, kyla ne dėl to, kad visa rinka būtų „suvalgyta“ galingų grafikos procesorių (GPU) gamintojų. Spaudimas juntamas dar aukščiau tiekimo grandinėje: gamybos pajėgumai, inžineriniai talentai ir investicijos juda į pelningesnius DI projektus, o ne į brandesnių technologijų komponentus.

    Tai svarbu automobilių gamintojams ir jų tiekėjams, nes automobiliai naudoja daug įvairių, nebūtinai pačių pažangiausių, puslaidininkių. Jei jų pritrūktų, vėl galėtų strigti gamyba arba automobiliai būtų komplektuojami su mažiau funkcijų turinčia įranga, kaip jau buvo pandemijos metu.

    Gamintojai mato didėjančius „kamščius“

    Pasak publikacijoje minimų komentarų, su panašiais signalais susiduria ir Šveicarijoje įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „STMicroelectronics“. Jos vadovas Jeanas-Marcas Chery perspėja, kad lustų liejyklos ir surinkimo gamyklos vis labiau „atsitraukia“ nuo tradicinių automobilių ir pramonės poreikių.

    S. Tilgeris taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną augančią kryptį – naują robotikos bangą, kuri taip pat didina spaudimą tiekimo grandinėms. Tai reiškia, kad konkurencija dėl gamybos pajėgumų gali stiprėti ne tik dėl duomenų centrų.

    Įmonių vadovai pabrėžia, kad kalbama būtent apie bazinius puslaidininkius – tuos, kurie plačiai naudojami automobiliuose ir pramoninėje įrangoje. Jei jų gamyba mažėtų, susidarytų „butelio kaklelis“, kurį greitai pajustų visa automobilių ekosistema.

    Tiekėjai jau įspėja apie kainų šuolį

    Straipsnyje minima, kad poveikį jau fiksuoja ir automobilių tiekimo grandinės dalyviai. Vokietijos automobilių tiekėja „Aumovio“, gaminanti jutiklius, kameras ir kitą automobilinę elektroniką tokiems klientams kaip BYD, BMW ir „Ford“, per naujausią rezultatų pristatymą perspėjo, jog lustų sąnaudos auga ir kitais metais gali „sprogti“.

    Vienas iš įvardytų veiksnių – duomenų centrų paklausa, ypač susijusi su DI. Laikinojo finansų vadovo Clauso Bauerio teigimu, ši rinkos dalis yra itin pelninga ir praktiškai nejautri kainai, todėl tiekėjai esą galėtų parduoti net dvigubai didesnius pajėgumus būtent ten.

    Kol kas neaišku, ar situacija pasieks pandemijos metais matytą mastą, kai kai kurie gamintojai buvo priversti stabdyti linijas ar net tiekti automobilius be dalies funkcijų. Tačiau signalai rodo, kad DI lenktynės gali netiesiogiai smogti tradicinėms pramonės šakoms – įskaitant automobilių gamybą.

  • ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    ES: dirbtinio intelekto lustams reikia „labai patikimų partnerių“ – įtampa po „Nvidia“ skandalo

    Europos Sąjunga dirbtinio intelekto mikroschemų srityje turėtų dirbti tik su „labai patikimais partneriais“, sako už technologijų suverenumą atsakinga Europos Komisijos vicepirmininkė Henna Virkkunen. Jos teigimu, kalbant apie kritines technologijas svarbiausia užkirsti kelią jautrių žinių nutekėjimui.

    Kaip ji antradienį Lisabonoje vykusiame „Web Summit“ renginyje sakė interviu „POLITICO“, tokio atsargumo reikia DI puslaidininkių, kvantinių technologijų, kibernetinio saugumo bei palydovų srityse. Pasak Virkkunen, tikslas – „išlaikyti verslo paslaptis Europoje“.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rinkos lyderė „Nvidia“ pranešė pradėjusi vidinį tyrimą dėl to, ar jos vadovas galėjo tapti Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu. Skandalas dar labiau atkreipė dėmesį į jautriausių technologijų tiekimo grandinių saugumą.

    Paklausta, ką laiko patikimais partneriais, Virkkunen JAV įvardijo kaip tradiciškai artimiausią ES partnerę saugumo ir technologijų srityje. Ji leido suprasti, kad ES nenusiteikusi kaltinti JAV, tačiau siektų glaudesnio bendradarbiavimo užpildant saugumo spragas.

    Europos priklausomybė nuo „Nvidia“ lustų

    Europa šiuo metu stipriai priklauso nuo „Nvidia“ lustų, nes pati turi nedaug DI mikroschemų kūrimo ar gamybos pajėgumų. Būtent todėl ES siekia ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo kelių JAV bendrovių.

    Virkkunen pabrėžė, kad per artimiausius metus svarbu stiprinti Europos gebėjimus pačiai projektuoti ir gaminti pažangius lustus, įskaitant DI mikroschemas. Šį tikslą ES bando pasiekti ir per pramoninės politikos iniciatyvas, tokias kaip Europos lustų aktas.

    Pašnekovė taip pat akcentavo, kad kai kuriose „ribotose“ technologijų srityse būtina užtikrinti, jog nevyktų technologijų nutekėjimas. Tokie nutekėjimai, ES požiūriu, gali kelti riziką tiek pramonei, tiek bendram saugumui.

    Įmonė komentarų iškart nepateikė

    Tekste nurodoma, kad „Nvidia“ iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti. Tuo pat metu pripažįstama, kad Europa kol kas neturi namuose užaugintos alternatyvos, galinčios greitai pakeisti „Nvidia“ vaidmenį DI infrastruktūroje.

  • „Infineon“: DI duomenų centrų bumas neslūgs, nors JAV auga pasipriešinimas

    „Infineon“: DI duomenų centrų bumas neslūgs, nors JAV auga pasipriešinimas

    Vokietijos lustų gamintoja „Infineon“ tikina, kad sparčiai auganti DI duomenų centrų plėtra artimiausiu metu nesustos, net jei JAV vis stiprėja pasipriešinimas tokiems projektams.

    Apie tai bendrovė prakalbo antradienį, pristatydama finansinius rezultatus ir prognozes. Kaip skelbia „Euronews“, įmonė mano, kad panašios diskusijos dėl duomenų centrų kaštų ilgainiui gali persikelti ir į kitas šalis.

    Kritika daugiausia nukreipta į didelių duomenų centrų poveikį aplinkai ir energijos sąnaudoms. JAV dalis neseniai išrinktų demokratų politikų žada siekti pristabdyti tokių objektų plėtrą.

    „Infineon“ vadovas Jochenas Hanebeckas pripažino, kad debatai dėl DI infrastruktūros plėtros stiprėja, tačiau pabrėžė, jog kol kas tai labiau JAV konteksto tema.

    Plėtra gali persikelti į kitas šalis

    J. Hanebecko teigimu, nuogąstavimų kelia tai, kaip duomenų centrai veikia žmones, gyvenančius šalia jų. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje yra daug retai apgyvendintų regionų, kur tokie objektai galėtų būti statomi.

    Bendrovės vadovas svarstė, kad duomenų centrų operatoriai ir didieji JAV technologijų gigantai gali ieškoti vietų ne vien Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose šalyse.

    Anot jo, tai reikštų, kad duomenų centrų plėtra labiau diversifikuotųsi regioniniu principu – projektai pasiskirstytų plačiau, o ne koncentruotųsi vienoje rinkoje.

    „Infineon“ tikisi spartesnio augimo dėl paklausos

    „Infineon“ pranešė, kad jos finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo pabaigoje, pajamos augo 12 proc. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad einamaisiais metais pardavimų augimas gali siekti 20 proc., o tai sieja su DI duomenų centrų paklausa.

    Įmonė pati nekuria DI procesorių, kaip tai daro, pavyzdžiui, „Nvidia“. Tačiau „Infineon“ gamina lustus, kurie naudojami duomenų centrams tiekiant elektros energiją iš tinklo.

    J. Hanebeckas pabrėžė, kad DI kuria realią vertę ir jo svarba didės, todėl ši technologija, anot jo, išlieka vienu svarbiausių bendrovės augimo ir pelningumo variklių.

  • Europos biržos smunka po JAV lustų akcijų išpardavimo: nerimą kelia DI duomenų centrai

    Europos biržos smunka po JAV lustų akcijų išpardavimo: nerimą kelia DI duomenų centrai

    Europos akcijų rinkos penktadienį atsidarė smukimu, investuotojams reaguojant į staigų JAV lustų sektoriaus akcijų išpardavimą, kuris persimetė ir į Aziją. Pagrindinis Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ ankstyvoje prekyboje krito 1,2 proc.

    Žemyn judėjo ir didžiosios Europos biržos: Vokietijos DAX smuko 1,6 proc., Prancūzijos CAC 40 ir Londono FTSE 100 – po 1,4 proc. Apie rinkų nuotaikas pranešė „Euronews“.

    Tuo metu Azijoje MSCI AC Asia indeksas krito daugiau nei 4 proc., nes iš JAV atėjusi banga stipriai kirto su DI ir lustais siejamoms bendrovėms. Vis dėlto JAV ateities sandoriai rodė galimą pertrauką išpardavime – apie 10.15 val. Vidurio Europos laiku „Nasdaq-100“ ateities sandoriai kilo 1,5 proc.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar Demokratų sėkmė šią savaitę vykusiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose gali reikšti griežtesnes taisykles naujiems duomenų centrams. Dalis laimėjusių kandidatų žadėjo lėtinti arba stabdyti tokių projektų plėtrą, o tai didina neapibrėžtumą dėl investicijų į DI infrastruktūrą.

    Duomenų centrų plėtra – po didinamuoju stiklu

    Rinkos žvalgybos bendrovės „Cleanview“ vertinimu, apie 40 proc. planuojamų JAV duomenų centrų pajėgumų yra valstijose, kuriose gubernatoriai ar išrinktieji gubernatoriai jau paskelbė arba žada pauzę naujiems projektams.

    Anksčiau šiais metais JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez siūlė federaliniu lygmeniu paskelbti moratoriumą. Tokie signalai papildo investuotojų klausimus, kada įmonės sulauks grąžos iš į DI nukreiptų šimtų milijardų investicijų.

    Prie nerimo prisideda ir aukštesnės skolinimosi sąnaudos: kuo brangiau skolintis, tuo sunkiau sparčiai finansuoti didelio masto duomenų centrų statybas. Lėtesnė plėtra galėtų slopinti paklausą tiek lustams, tiek elektrai.

    JAV lustų sektorius patyrė prasčiausią dieną nuo 2020-ųjų

    Filadelfijos puslaidininkių indeksas ketvirtadienį krito 12,2 proc. – tai didžiausias vienos dienos nuosmukis nuo 2020 metų. Per savaitę iki ketvirtadienio uždarymo indeksas buvo nusiritęs apie 16 proc.

    Smūgį pajuto ir platesnė JAV rinka: „Nasdaq Composite“ krito 5,5 proc., S&P 500 – 4,4 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ – 3,4 proc. Tai buvo didžiausi šių indeksų dienos procentiniai kritimai nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų balandį paskelbė plataus masto tarifus.

    Portfelio valdytojas Stuartas Clarkas („Quilter“) teigė, kad staigūs kritimai išryškino, kiek „Nasdaq“ ir S&P 500 priklauso nuo kelių didžiųjų technologijų ir lustų bendrovių – jų akcijoms smunkant, indekso nuosmukis gali greitai įsibėgėti.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, investuotojai ieško saugumo

    Tokijuje „Nikkei 225“ sesijos pabaigoje buvo nukritęs 6 proc. Prekybos metu „Kioxia“ ir „SoftBank“ buvo smukusios daugiau nei 10 proc., o užsidarė atitinkamai 8,7 proc. ir apie 11 proc. minuse, „Advantest“ taip pat krito daugiau nei 8 proc.

    Pietų Korėjos Kospi indeksas užsidarė 6 proc. žemiau, nors dienos metu kritimas siekė 8,8 proc. ir buvo trumpam sustabdyta prekyba. Lustų gamintoja SK Hynix prarado 10,4 proc., „Samsung Electronics“ – 6,4 proc.

    Tuo pat metu investuotojai rinkose ieškojo saugesnių užuovėjų: vyriausybių obligacijos brango, o JAV 10 metų iždo pajamingumas krito 6 baziniais punktais iki 4,84 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas smuko iki 4,77 proc., Vokietijos – iki 3,22 proc.

    Valiutų rinkoje doleris stiprėjo jenos atžvilgiu, o euras prieš dolerį silpo 0,4 proc. iki 1,1174 JAV dolerio. Aukso kaina taip pat krito – iki 4 089,90 JAV dolerio už unciją.

  • Pietų Korėja pristatė rekordinį 2027 metų biudžetą: daugiau lėšų DI ir gynybai

    Pietų Korėjos prezidentas Li Dze Mjungas parlamente pristatė rekordinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą – 820,9 trln. vonų (615,6 mlrd. JAV dolerių). Plane numatytos didelės investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir gynybą.

    Kaip skelbia portalas „wnp.pl“, prezidentas teigė, kad biudžetas turėtų padėti šaliai tapti lydere ateities technologijose ir užtikrinti ilgalaikį augimą. Valdžia žada „drąsiai investuoti“ į DI ir naujus augimo variklius.

    Projektas numato išlaidų didinimą 12,8 proc., palyginti su einamaisiais metais – tai įvardijama kaip didžiausias metinis šuolis šalies istorijoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į technologijų sektorių, kuris pastaruoju metu generuoja išskirtinai dideles mokestines pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši žinia aktuali platesniame kontekste: Pietų Korėja yra viena svarbiausių puslaidininkių ir su DI susijusios infrastruktūros žaidėjų, todėl tokios investicijos gali turėti įtakos pasaulinėms technologijų grandinėms ir konkurencijai.

    DI megaprojektai ir nacionalinis modelis

    Pagal planą 21,3 trln. vonų (15,97 mlrd. JAV dolerių) būtų skirta trims vadinamiems „megaprojektams“. Jie apima puslaidininkių gamybos centro kūrimą, duomenų centrų plėtrą ir vadinamosios fizinės DI krypties vystymą.

    Fizinė DI – tai dirbtinio intelekto sistemos, veikiančios fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje, autonominiuose automobiliuose ar išmaniojoje infrastruktūroje. Tokios technologijos reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelių investicijų į pramoninę bazę.

    Dar 4,6 trln. vonų (3,45 mlrd. JAV dolerių) numatyta skirti valstybiniam pažangiam DI modeliui kurti. Tai rodo siekį turėti nacionalinį technologinį pagrindą, o ne vien remtis komerciniais sprendimais.

    Gynybai – didesnis finansavimas

    Biudžete numatomas ir gynybos išlaidų augimas: jos didėtų 8,2 proc. iki 73,3 trln. vonų (54,97 mlrd. JAV dolerių). Lėšas planuojama skirti, be kita ko, branduolinės traukos povandeninių laivų įsigijimui, naikintuvams KF-21 bei pažangių autonominių sistemų diegimui.

    Toks prioritetų derinys – technologinė plėtra ir gynybos modernizavimas – rodo, kad Seulas technologinę lyderystę sieja su nacionaliniu saugumu ir konkurencingumu regione.

    Iš kur lėšos: puslaidininkių sektoriaus mokesčiai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad rekordinis biudžetas grindžiamas ne vien skolinimusi. Prie jo reikšmingai prisidėjo rekordinės mokestinės įplaukos, kurias sugeneravo puslaidininkių technologijų gigantai, tokie kaip „Samsung“ ir SK hynix.

    Augančias pajamas skatino išliekanti didelė atminties lustų ir DI infrastruktūros paklausa. Pasauliniam DI bumui reikalingi ir lustai, ir duomenų centrų pajėgumai, o Pietų Korėja yra viena svarbiausių šios rinkos dalyvių.

    Birželį šalies vyriausybė taip pat pristatė dešimties metų planą investuoti į naująsias technologijas, kurio vertė siekia 1 800 trln. vonų (1,35 trln. JAV dolerių). Šiais veiksmais siekiama maksimaliai išnaudoti pasaulinį puslaidininkių pakilimą, o technologijų bendrovės jau skelbia rekordinio masto investicijas į infrastruktūrą.