„Azijietiškas“ atvirkštinis mulčiavimas: kaip jis saugo nuo sausros ir gerina dirvą

Written by

in

Daržuose ir gėlynuose mulčias paprastai pilamas ant žemės paviršiaus, tačiau vis daugiau sodininkų išbando vadinamąjį „azijietišką“, arba atvirkštinį, mulčiavimą. Jo esmė paprasta: organinė medžiaga ne paliekama viršuje, o užklojama kelių centimetrų žemės sluoksniu.

Tokiu būdu šiaudai, nupjauta žolė ar smulkintos žievės gabalėliai tarsi „paslepiami“ dirvoje. Apie šį metodą rašo deccoria.pl, pabrėždami, kad jis gali padėti spręsti dažną problemą – vėjo išpustomą lengvą mulčią.

Tradicinis mulčiavimas vertinamas dėl to, kad mažina drėgmės garavimą, saugo dirvą nuo perkaitimo vasarą ir per gilaus įšalo žiemą, taip pat slopina piktžoles. Be to, yrant organinei medžiagai į dirvą patenka augalams reikalingų maisto medžiagų, o spygliuočių žievė gali šiek tiek rūgštinti žemę, kas naudinga rūgštesnę terpę mėgstantiems augalams.

Atvirkštinis mulčiavimas iš esmės siūlo tuos pačius tikslus, tik kitu principu: užžertas žemės sluoksnis stabilizuoja mulčią ir neleidžia jam išsisklaidyti. Tai gali būti patrauklu tiems, kurie dėl vėjo atsisako mulčiuoti šiaudais ar žole.

Kaip atlikti atvirkštinį mulčiavimą

Šis būdas laikomas kiek labiau imliu laikui, todėl dažniausiai rekomenduojamas daryti pavasarį – dar prieš pirmąsias daržovių sėjas ir sodinimus. Jį galima taikyti ir aplink vaiskrūmius ar dekoratyvinius krūmus, tik svarbu elgtis atsargiai, kad nebūtų pažeistos paviršinės šaknys.

Pirmas žingsnis – supurenti žemę ir išravėti piktžoles. Tuomet nuo lysvės paviršiaus nuimamas kelių centimetrų dirvos sluoksnis (jis bus reikalingas užklojimui).

Ant paruošto paviršiaus klojama 2–3 centimetrų organinės medžiagos danga: šiaudai, sausa žolė ar smulkūs žievės gabalėliai. Galiausiai mulčias užpilamas 2–5 centimetrų anksčiau nuimtos žemės sluoksniu.

Jeigu dirva sunki, molinga, abu sluoksniai turėtų būti plonesni – taip sumažinama rizika, kad ims kauptis vanduo ir atsiras užmirkimas.

Kuo šis būdas gali būti naudingas

Vienas aiškiausių privalumų – mulčias, užbertas žemėmis, nebebus lengvai išpustomas. Tai gali paskatinti dažniau panaudoti ir azoto turtingą nupjautą žolę, kuri tradiciškai ne visada patogiai išlieka vietoje.

Teigiama, kad organinė medžiaga dirvos paviršiniame sluoksnyje gali padėti mažinti garavimą, o per karščius lysvės ilgiau išlaikytų drėgmę. Praktinė pasekmė – retesnis laistymas ir geresnės sąlygos augalams sausros metu.

Kitas akcentuojamas aspektas – dirvos struktūra. Įterpta organika gali padėti žemei tapti puresnei, geriau praleidžiančiai orą ir vandenį.

Skaidantis mulčiui, maisto medžiagos atsiduria arčiau šaknų zonos, todėl augalams gali būti greičiau pasiekiamos. Vis dėlto, kaip ir bet kuriame sodo darbe, verta įvertinti savo dirvos tipą ir augalų poreikius – tai padės pasirinkti tinkamiausią mulčiavimo variantą.

Ką rodo tyrimai apie šiaudų įterpimą

Straipsnyje minimas, kad įkvėpimo atvirkštiniam mulčiavimui galėjo suteikti Kinijos ūkininkų praktikos, tiksliau – šiaudų užkasimas didesniame gylyje. Ten šis metodas taikomas ir dėl dirvožemio druskingumo problemų, kurią didina, be kita ko, sausros ir drėkinimas.

Kaip pavyzdys pateikiamas lauko eksperimentas, kurio rezultatai publikuoti 2023 metais žurnale „Water“. Jame, be kita ko, buvo lyginamas tradicinis mulčiavimas ir šiaudų užkasimas 40 centimetrų gylyje, vertinant poveikį dirvos rodikliams bei pasėliams.

Aprašoma, kad šiaudų sluoksnis dirvoje gali riboti vandens netekimą per garavimą, o tam tikromis sąlygomis – prisidėti ir prie mažesnio dirvos druskingumo. Taip pat paminėta, jog geriausi rezultatai gauti derinant du būdus: šiaudus įterpiant į dirvą ir papildomai pridengiant plonu mulčio sluoksniu paviršiuje.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *