JT Teismas pripažino Mianmarą kaltu dėl rohinjų genocido: įpareigojo kompensuoti ir sudaryti grįžimo sąlygas

Written by

in

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pripažino Mianmarą kaltu dėl genocido prieš rohinjų mažumą. Tai pirmas kartas per beveik 80 metų teismo istoriją, kai jis konstatavo, jog valstybė įvykdė šį nusikaltimą.

Sprendimą Hagoje teisėjai priėmė devyniais balsais prieš šešis, o nuosprendį perskaitė TTT pirmininkas Yuji Iwasawa. Teismas nurodė, kad Mianmaras pažeidė įsipareigojimus pagal 1948 metų Konvenciją dėl genocido prevencijos ir baudimo.

Byloje vertinta Mianmaro kariuomenės 2017 metų kampanija prieš daugiausia musulmonų rohinjų bendruomenę. Per ją šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti į kaimyninį Bangladešą.

Teismas konstatavo, kad saugumo pajėgos nužudė tūkstančius rohinjų civilių, o moterų atžvilgiu buvo vykdomas plataus masto seksualinis smurtas, vaikų atžvilgiu – itin žiaurus smurtas. Taip pat nustatyta, kad rohinjų kaimai buvo sistemingai naikinami ir apgyvendinami ne rohinjų gyventojais.

Kompensacijos ir pabėgėlių sugrįžimas

TTT įpareigojo Mianmarą atlyginti rohinjams žalą už nustatytus pažeidimus, jei žala nėra atitaisoma restitucija. Konkreti kompensacijos suma bus nustatyta vėliau.

Be to, teismas nurodė Mianmarui leisti ir palengvinti saugų, savanorišką ir orų pabėgusių žmonių sugrįžimą. Valdžia taip pat įpareigota ištirti nusikaltimus ir bausti asmenis, įtariamus prisidėjus prie genocido.

TTT sprendimai yra privalomi ir neskundžiami, tačiau teismas neturi vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Dėl to kol kas neaišku, ar Mianmaro lyderiai laikysis nuosprendžio.

Politinės pasekmės Mianmaro vadovybei

Sprendimas gali didinti tarptautinį spaudimą Min Aung Hlaingui, kuris vadovavo kariuomenei 2017 metų represijų metu. Jis 2021 metais perėmė valdžią po perversmo, o šiemet, po griežtai ribotų rinkimų, buvo paskirtas civiliniu prezidentu.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard nuosprendį pavadino istoriniu ir autoritetingu rohinjų patirtų žiaurumų pripažinimu. Jos teigimu, tai yra reta teisingumo akimirka išgyvenusiems ir aukų šeimoms.

Tuo pat metu teisės ekspertai stebi bylą ir kaip galimą signalą, kaip TTT galėtų spręsti kitą atskirą procesą – Pietų Afrikos iškeltą bylą, kurioje Izraelis kaltinamas genocidu Gazoje.

Pabėgėlių liudijimai ir septynerių metų byla

Daugiau nei milijonas rohinjų šiuo metu gyvena didžiausioje pasaulyje pabėgėlių stovykloje Bangladeše. Žmonės yra pasakoję apie grupinius išžaginimus, masines egzekucijas ir išpuolius prieš šeimas bei vaikus.

„Noriu teisingumo“, – naujienų agentūrai AFP prieš nuosprendį sakė 23 metų išžaginimą išgyvenusi moteris, prašiusi neviešinti jos vardo.

Bylą 2019 metais iškėlė Gambija, remdamasi tuo, kad pagal 1948 metų Genocido konvenciją bet kuri ją pasirašiusi valstybė gali kreiptis į teismą dėl kitos valstybės galimų pažeidimų. Mianmaras genocido kaltinimus neigė ir teigė, kad reagavo į sukilėlių išpuolius, per kuriuos žuvo apie tuziną saugumo pajėgų narių.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *