Baltas apnašas šiltnamio žemėje: kaip greitai pašalinti pelėsį prieš žiemą

Written by

in

Vėlyvą rudenį šiltnamyje ant dirvos paviršiaus pasirodęs baltas, pūkuotas apnašas dažniausiai signalizuoja ne „ligą“, o per didelę drėgmę ir prastą oro cirkuliaciją. Jei to nepaisoma, šiltnamio žemė ilgainiui tampa mažiau „kvėpuojanti“, o pelėsio židiniai plečiasi.

Kaip rašo deccoria.pl, didžiausia problema paprastai kyla tada, kai susideda keli veiksniai: drėgmė garuoja iš šlapios žemės ar takelių, šiltnamio vidus atvėsta, o langai ir durys lieka uždaryti. Tuomet vandens garai kaupiasi viduje ir lengvai kondensuojasi ant šaltų sienelių bei stogo.

Rudenį situaciją dar labiau pablogina trumpos dienos ir mažiau saulės: dirva nespėja išdžiūti, o naktimis susikaupę lašai nuo konstrukcijos nubėga tiesiai ant lysvių. Jei netoliese telkšo vanduo, į šiltnamį patenka lietus ar yra konstrukcijos nesandarumų, dirva gauna naują drėgmės „porciją“.

Nors baltą apnašą neretai sudaro saprotrofiniai grybai, skaidantys organines liekanas (tai nebūtinai reiškia būsimų augalų ligas), jo perteklius gali trikdyti dujų apykaitą dirvoje. Dėl to prieš žiemos sezoną verta imtis paprastų, bet tikslių veiksmų.

Iš kur atsiranda perteklinė drėgmė

Perteklinė drėgmė šiltnamyje dažniausiai susiformuoja dėl garavimo, vėsaus oro ir ribotos ventiliacijos derinio. Kai šiltnamis laikomas uždarytas, drėgmė neišeina į lauką, o „užsilaiko“ viduje.

Atvėsus orui santykinė oro drėgmė šiltnamyje išauga net ir tada, kai papildomai nebuvo laistoma ar nelijo. Naktimis tai dažnai virsta kondensatu ant sienų ir lubų, kuris vėliau nuteka ant lysvių.

Problemas gali paaštrinti ir vandens patekimas iš išorės, pavyzdžiui, lietaus vanduo ar šalia besikaupianti drėgmė. Prie to prisideda konstrukcijos nesandarumai ar nepalankus žemės nuolydis šiltnamio viduje.

Ką daryti, jei jau matote baltą apnašą

Pirmiausia svarbu atskirti, kas tai per baltas sluoksnis. Puskuotas apnašas dažniausiai būna grybinis, o kietesnė, trapi plutelė gali būti mineralinės kilmės nuosėdos.

Grybinį apnašą rekomenduojama pašalinti kartu su plonu dirvos sluoksniu – maždaug 1–2 cm storio – tik tose vietose, kur jis atsirado. Svarbu šių liekanų neįmaišyti atgal į dirvą, o išnešti iš šiltnamio.

Kartu verta surinkti nukritusius lapus, nunykusias daržovių liekanas ir piktžoles – organinės atliekos drėgnoje aplinkoje tampa papildomu „maistu“ grybams. Toliau pagrindinis tikslas – pašalinti priežastį, t. y. sumažinti drėgmę.

Praktiškiausias žingsnis – vėdinimas sausomis, be lietaus dienomis: pakanka praverti duris, langą ar orlaidę, nebūtina sukelti skersvėjo. Svarbu šiltnamį uždaryti dar prieš sutemstant, kol neprasidėjo šaltesnis ir drėgnesnis vakaro oras.

Kaip paruošti dirvą žiemai

Dirvos paruošimas žiemos poilsiui svarbus dėl dviejų priežasčių: mažėja rizika pernešti ligas į kitą sezoną ir lengviau išlaikoma gera dirvos būklė. Vienas pagrindinių darbų – pašalinti ligotas augalų liekanas ir piktžoles, kad būtų mažiau vietų, kur gali peržiemoti kenkėjai ar patogenai.

Dirvos struktūrai pagerinti prireikus galima įmaišyti subrendusio komposto. Taip pavasarį lengviau pradėti naują sezoną, o ne taisyti rudeninių klaidų pasekmes.

Taip pat verta kontroliuoti drėgmę: dirva neturėtų būti permirkusi, bet nereikėtų jos ir visiškai perdžiovinti, nes po stogu krituliai drėgmės nepapildys. Subalansuota drėgmė reiškia mažiau problemų ir su pelėsiu, ir su dirvos „gyvybingumu“.

Galiausiai patariama kiek įmanoma mažiau mindžioti ir be reikalo nekasinėti dirvos: suspausta žemė prasčiau praleidžia orą, sunkiau sugeria vandenį, sudaro kietus grumstus ir pavasarį ilgiau šyla. Jei į šiltnamį užeiti būtina, geriausia judėti tik takeliais, o svorį paskirstyti padeda lentos.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *