Soros, ilgus metus likusios kitų grūdų šešėlyje, šiandien vėl traukia dietologų ir sveika mityba besidominčių žmonių dėmesį. Kas lemia, kad jos sugrįžta į kasdienį racioną ir vis dažniau vadinamos vienu vertingiausių produktų?
Paprastosios soros – vienas seniausių žmogui žinomų kultūrinių augalų. Jų istorija siekia neolito laikus. Manoma, kad soros kilusios iš Azijos, kur buvo auginamos jau maždaug prieš 10 tūkst. metų ir sudarė svarbią tuometės ūkio dalį. Neatmetama, kad dar iki ryžių paplitimo būtent soros galėjo būti vienas pagrindinių regiono mitybos produktų.
Šis augalas lengvai auginamas, atsparus sausroms ir nereikalauja itin derlingų dirvų. Iš išlukštentų grūdų gaminamos lengvai virškinamos ir begliutenės sorų kruopos. Istoriškai jos buvo reikšminga ankstyvųjų slavų mitybos dalis: dažniausiai vartotos virtos, kartais pagardintos riebalais. Vėliau, žemdirbystei kintant, soros buvo nustelbtos kitų grūdų, pavyzdžiui, rugių.
Šiandien sorų kruopos vėl grįžta į mitybą ir dažnai pristatomos kaip „supermaistas“ dėl savo maistinių savybių.
Sorų kruopos neturi glitimo ir yra lengvai virškinamos, todėl gali tikti sergantiems celiakija ar turintiems jautresnę virškinimo sistemą. Be to, jų glikeminis indeksas, palyginti su kviečiais ar ryžiais, yra mažesnis, todėl jos gali būti geras pasirinkimas siekiantiems palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.
Šios kruopos taip pat gausios mineralų: magnio, kalio, kalcio, geležies ir vario. Dėl to jos siejamos su palankiu poveikiu širdžiai ir kraujospūdžiui. Sorose esanti silicio rūgštis gali prisidėti prie geresnės odos, plaukų ir nagų būklės. Baltymai ir skaidulos suteikia ilgesnį sotumo jausmą, padeda žarnyno veiklai ir gali prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo. Taip pat sorų kruopose yra B grupės vitaminų, svarbių nervų sistemai.
Soras nesunku įtraukti į kasdienę mitybą. Sorų kruopas galima patiekti kaip pietų garnyrą vietoj ryžių ar bulvių.
Jos tinka ir pusryčiams: pakanka išvirti kruopas piene, o vėliau pagardinti mėgstamais vaisiais bei riešutais. Augalinės virtuvės gerbėjai iš sorų kruopų neretai gamina „jagielniką“ – veganišką varškės apkepo ar sūrio pyrago alternatyvą. Tokiu atveju gerai pervirtos kruopos sutrinamos iki vientisos masės su priedais, išgaunant švelnų, begliutenį desertą.
Iš sorų kruopų galima ruošti ir kitus patiekalus: kotletus su pievagrybiais, augalinius mėsainius su raudonosiomis pupelėmis, veganiškus paštetus ar įvairias salotas, pavyzdžiui, su feta ir džiovintais pomidorais. Taip pat verta išbandyti pūstas sorų kruopas – lengvą, traškų užkandį, tinkantį prie jogurto ar sūrių patiekalų.
Leave a Reply