Ormužo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, tačiau jo reikšmė neapsiriboja nafta ir dujomis. Per šį maršrutą keliauja didelė dalis pasaulinės trąšų žaliavų ir produkcijos, todėl bet koks ilgalaikis sutrikimas gali greitai persimesti į žemės ūkį ir maisto kainas.
Finansų laikraštis Financial Times perspėja, kad sąsiaurio uždarymas ar faktinė blokada sukurtų dvigubą smūgį: brangtų energija, o kartu būtų apribotas tiekimas grandinei, nuo kurios priklauso trąšų gamyba. Mažėjant trąšų prieinamumui, krenta derlingumas, o kainų spaudimas persikelia į kitus sezonus.
„Mes gyvename skolon. Tai nėra tvarus sprendimas, kitaip energetikos krizė virs maisto krize“, – sakė „Vitol“ SGD padalinio vadovas Pablo Galante Escobar.
Pasak rinkos dalyvių, po karinių smūgių Iranui dujų paklausa iš pramonės esą smuko apie 40 proc., o labiausiai nukentėjo amoniako gamyba. Amoniakas yra bazinė žaliava azotinėms trąšoms, todėl jo gamybos trikdžiai dažnai tiesiogiai virsta didesnėmis ūkininkų sąnaudomis.
Brangstanti logistika ir spūstys
Jei energetiniai srautai perorientuojami į ilgesnius maršrutus, kyla laivybos kaštai, o uostai ir kanalai susiduria su perkrova. Tekste minima, kad tanklaivių srautai didina eiles, o grūdų gabenimas kai kuriais maršrutais pabrangsta 50–60 proc., nes naftos kroviniai „nuperka“ logistikos pajėgumus.
Laivybos analitikų vertinimu, didieji energetikos pirkėjai gali mokėti milijonus, kad aplenktų eiles, tačiau žemės ūkio grandinė tokių rezervų dažnai neturi. Tai reiškia, kad vėluojančios trąšos ir brangstantis transportas labiausiai smogia ūkiams, kurių maržos ir taip spaudžiamos.
Kodėl grėsmė persikelia į derlių
Trąšų rinka jautri dujų kainai, nes azotinių trąšų gamyba yra energiškai intensyvi, o gamyklos greitai stabdo pajėgumus, kai sąnaudos tampa nepakeliamos. Net jei energijos šokas trunka palyginti trumpai, pasekmės žemės ūkiui gali būti atidėtos, nes ūkininkai planuoja tręšimą iš anksto, o prarastą maistinių medžiagų kiekį dirvoje sunku kompensuoti vėliau.
„Rinka neįvertino ilgesnių sutrikimų. Niekas jiems nepasiruošęs“, – sakė „Louis Dreyfus“ rizikos valdymo vadovas Vijay Chakravarthy.
Papildoma rizika siejama ir su siera, kuri yra svarbi žaliava daliai trąšų, o jos srautus gali perimti kiti sektoriai, pavyzdžiui, metalurgija. Tokiu atveju maisto pramonė ir ūkininkai atsiduria tiekimo grandinės gale, o kainos tampa dar labiau priklausomos nuo konkurencijos dėl ribotų resursų.
Dar vienas scenarijus, kurį akcentuoja prekybininkai, yra valstybių reakcija. Jei vyriausybės pradeda kaupti grūdų ar kitų maisto produktų atsargas baimindamosi deficito, kainų šuoliai gali tapti staigūs, o labiausiai nukenčia nuo importo priklausomos šalys.
Ekspertai pabrėžia, kad ilgai trunkantis sutrikimas veikia ne tik einamąjį sezoną, bet ir vėlesnius derliaus ciklus, nes trąšų ir sėjos sprendimai priimami iš anksto. Dėl to net kelių mėnesių sutrikimas gali „atsiliepti“ keliuose sezonuose, o rinkos lūkesčiai dėl greitos konflikto atomazgos gali būti pernelyg optimistiniai.
Šaltiniai:
– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=42308
– https://www.iea.org/reports/the-role-of-critical-minerals-in-clean-energy-transitions
– https://www.fao.org/worldfoodsituation/foodpricesindex/en/
– https://www.worldbank.org/en/research/commodity-markets
Leave a Reply