Ruduo nebūtinai turi būti pilkas ir niūrus. Užtenka kelių nereiklių augalų, kurie savo žiedais ir lapais praskaidrins net tamsiausią sodo ar balkono kampą. Pateikiame 10 rūšių, puikiai tinkančių loveliams, gėlynams ir dekoracijoms, o jų priežiūra nereikalauja sudėtingų sprendimų.
Medžiai rudenį būna įspūdingai nusidažę, tačiau ilgiau užsitęsus lietui ir apsiniaukus dangui sodas dažnai atrodo liūdnai. Tai nesunku pakeisti: į savo sodinius įtraukite augalus, kurie spalvomis pagyvina net ir darganotas dienas. Atrinkome rūšis, kurios noriai auga tinkamomis sąlygomis, gražiai atrodo tiek vazonuose, tiek gėlynuose, o daugumą jų lengvai pritaikysite ir rudens dekoracijoms.
Ryškias uogas mezganti libavė (Gaultheria) puikiai traukia akį tiek sode, tiek balkono loveliuose. Galite rinktis iš kelių rūšių ir veislių, kurių uogos būna baltos, raudonos, rožinės ar violetinės. Jos yra valgomos, tačiau dažniausiai gana blankaus skonio, todėl dažniau auginamos dėl grožio. Sodinant verta prisiminti, kad libavėms reikia rūgščios žemės, todėl jos gerai dera su viržiais, erikomis, rododendrais ar japoniškomis plukėmis.
Dlužichos (Heuchera) džiugina tada, kai dauguma kitų daugiamečių augalų jau praranda lapus. Jų spalvos gali būti tiek vienspalvės, tiek margos: nuo bronzinių ir karamelinių iki šviesiai žalių, citrininių, sidabrinių, tamsiai raudonų ar net beveik juodų. Geriausiai jos auga pusiau pavėsyje, rūgščioje, drėgnoje, bet laidžioje dirvoje. Žiemai dlužichas pravartu pridengti mulčo sluoksniu.
Iki šalnų žydinti ir nereikli daugiametė gėlė – astras. Lietingais laikotarpiais atsparesni miltligei yra Naujosios Anglijos astrai (Aster novae-angliae). Priklausomai nuo veislės, jų žiedai gali būti balti, rožiniai, violetiniai arba raudoni.
Japoninė plukė (Anemone japonica) su aukso geltonumo viduriuku žydi nuo rugpjūčio iki lapkričio švelniais baltos, rožinės ar violetinės atspalviais. Šios plukės tinka skynimui. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, rūgščioje ir drėgnoje dirvoje, o žiemai rekomenduojama pridengti mulču.
Puikusis šilokas (Sedum spectabile) – ilgaamžis, mažai priežiūros reikalaujantis daugiametis augalas, tinkantis ir gėlynams, ir vazonams. Galite rinktis žemesnes ar aukštesnes veisles, su rausvais, baltais žiedais ar net baltai margintais lapais. Kuo šilokas labiau suauga, tuo įspūdingiau atrodo, ypač kai keli augalai pasodinti grupėje. Šilokai mėgsta saulę, o jų žiedynai ilgai išsilaiko ir skinti, pamerkti į vazą.
Rudenį ypač išsiskiria žydinė dumplūnė (Physalis franchetii): jos dideli, oranžiniai iki raudoni, kiniškus žibintus primenantys taurėlapiai ant stiebų dažnai išlieka net nukritus lapams. Juos lengva džiovinti, todėl tinka rudens ir žiemos dekoracijoms. Svarbu žinoti, kad dumplūnės labai greitai plečiasi, tad vietą joms reikėtų parinkti apgalvotai.
Chrizantemos (Chrysanthemum) kilusios iš Kinijos ir Japonijos. Jų veislių – daugybė: žiedai gali būti smulkūs arba stambūs, paprasti, pusiau pilnaviduriai ar pilnaviduriai. Spalvų ir formų įvairovė itin plati. Šie augalai formuoja tvirtus, sumedėjančius stiebus, o jų lapai dažniausiai būna plaukuoti, ryškiai skiautėti, žalios arba sidabriškai pilkšvos spalvos.
Apglėbiantis rūgtis (Persicaria amplexicaulis) iki pat rudens sukrauna gausybę švelnių žiedų kekelių – rožinių, baltų ar raudonų – kurios iškyla virš gaivių žalių lapų kupstų. Išvesta daug įvairaus aukščio veislių. Šis augalas mėgsta drėgną dirvą ir gali augti tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje. Pirmą žiemą ką tik pasodintus augalus patariama pridengti eglišakėmis. Įsitvirtinęs sode, rūgtis gerai plečiasi.
Rugsėjį ir spalį veją ar gėlyną ryškiai pagyvina rudeninio vėlyvio (Colchicum autumnale) šviesiai violetiniai iki purpuriniai, vamzdiški žiedai, kurie iškyla iš žemės be lapų – lapai pasirodo tik pavasarį. Galima auginti ir baltas, bei pilnavidures formas – visos jos labai dekoratyvios. Renkantis vietą svarbu prisiminti, kad vėlyviai yra nuodingi, o nuodingas bus ir vanduo, jei žiedus pamerksite į vazą. Dėl to jie pavojingi besiganantiems gyvūnams, o taip pat ir žmonėms, ypač vaikams.
Nuo liepos iki spalio sodą ar lauko vazonus patikimai puošia argentinė verbena (Verbena bonariensis). Jos vamzdiški žiedai telkiasi į viršūninius žiedynus, tinka ir skynimui, be to, vilioja apdulkintojus. Priklausomai nuo veislės, augalai užauga maždaug nuo 0,5 iki 1 metro. Verbenai reikia saulėtos vietos ir gerai laidžios dirvos. Nurodoma, kad ji ištveria šalčius iki minus 17 °C, todėl žiemai verta pridengti. Jei vis dėlto neišgyvens, pavasarį dažnai atželia dėl savaiminio pasisėjimo.
Leave a Reply