Pirmosios rytinės šalnos ir gelstantys svogūninių bei gumbinių augalų lapai aiškiai signalizuoja, kad atėjo metas imtis jurginų, kanų, kardelių ir begonijų gumbų kasimo. Tinkamai iškasti ir laikomi gumbai pavasarį patikimai atgis.
Vienus pirmųjų verta kasti kardelius. Kai tik jų antžeminė dalis pradeda gelsti, augalus atsargiai iškelkite iš žemės šakėmis. Derliui geriausiai tinka sausesnis periodas: iš nepermirkusios dirvos gumbus iškasite lengviau, juos paprasčiau nuvalysite ir paruošite laikymui. Dažniausiai nurodoma, kad stambius kardelių gumbus reikėtų iškasti iki spalio vidurio, tačiau visada svarbiausias kriterijus – oro sąlygos.
Jurginai ir kany „primena“ apie save patys: po pirmųjų šalnų jų lapai pajuoduoja, taip pat ir begonijų antžeminės dalys. Šių augalų gumbus taip pat patogiausia kasti sausą dieną. Svarbu neperlaukti, kol antžeminė dalis visiškai sunyks.
Kardeliams palikti dalį stiebo ant gumbų nerekomenduojama – tai gali pakenkti. Džiūstant stiebo likučiai gali užkrėsti apatinę gumbų dalį, todėl stiebus trumpinkite kuo arčiau pagrindo. Džiovinimas žiemojimui yra itin svarbus: pirmąsias dvi savaites geriausia laikyti apie 25 laipsnių temperatūroje. Tiks ir žemesnė temperatūra, tik procesas užtruks ilgiau, jei gumbai bus sudėti vienu sluoksniu ir laikomi gerai vėdinamoje vietoje. Gerai išdžiūvus gumbui turėtų lengvai atsiskirti senasis gumbas su šaknų likučiais; jei taip nevyksta, džiovinimą dar pratęskite.
Valydami kardelių gumbus, elkitės švelniai ir nemėginkite jėga atskirti apmirusių dalių nuo naujų. Geriau palikite dar kelioms dienoms džiūti, nei pažeiskite naują gumbą. Valant verta nuimti ir viršutinę luobelę – paskutinio lapo liekaną, nuo kurios taip pat gali plisti grybelinės ligos. Nuvalytus gumbus dar kartą gerai išdžiovinkite, tik tuomet dėkite į dėžutes ar kartonines dėžes.
Sausoje patalpoje, kur temperatūra siekia apie 5–8 laipsnius, kardeliams bus tinkamiausia. Temperatūra apie nulį gumbus gali negrįžtamai sugadinti. Nepakenks laikomus kardelius lengvai apibarstyti tinkamu fungicidu nuo grybelinių ligų. Per visą laikymo laikotarpį būtina reguliariai tikrinti gumbų būklę: laiku pašalinus pažeistus, sustabdysite ligos plitimą.
Kardelių smulkieji gumbeliai (vadinamosios „karoliukų“ formos atžalos) po kasimo nedžiovinami. Nuvalius juos galima laikyti popieriniuose maišeliuose, apie 10 laipsnių temperatūroje – taip išsilaikys iki kovo sodinimo. Jie pakelia ir kiek žemesnę temperatūrą, todėl ankstyvesnė pavasario sėja jiems nepakenks, o džiovinimas smulkiuosius gumbelius gali sugadinti.
Po pirmųjų šalnų jurginų antžeminę dalį nukirpkite maždaug iki 15 centimetrų ir augalus atsargiai iškelkite šakėmis. Nuvalykite žemės ir smulkių šaknelių likučius, o jei gumbai jau apdžiūvę, galite ruoštis laikymui. Jei kasate drėgnu oru, prieš valymą verta gumbus apversti stiebais žemyn, kad iš stiebų išbėgtų vanduo (žinoma, laikykite po stogu). Po kelių dienų gumbus bus patogiau nuvalyti. Geriausiai laikosi jurginai su tvirtais, „šviežiais“ gumbais ir gerai nudžiūvusiu stiebu.
Optimaliomis laikymo sąlygomis laikoma 6–10 laipsnių temperatūra ir apie 70 proc. santykinė oro drėgmė. Jei nėra kitų galimybių, jurginus galima išlaikyti garaže – polistirenu apšiltintoje dėžėje, arba rūsyje ant lentynų, perberiami pjuvenomis ar durpėmis. Rūsį prieš žiemą patartina išdezinfekuoti sieros dūmais, o tik tuomet nešti jurginus (su gerai nudžiūvusiais stiebais). Gumbus apibarsčius fungicidu, padarysite viską, kad jurginai iki pavasario išliktų sveiki.
Jei gumbų nedaug, galima taikyti vadinamąjį „užjūrio“ laikymo būdą. Atskirai nuplautus gumbelius palikite apdžiūti, tuomet apdorokite fungicidu, sumaišytu su talku (miltelius suberkite į didesnį maišelį ir jame gumbus lengvai supurtykite). Po to kiekvieną jurgino gumbą atskirai apvyniokite maistine plėvele, kad jie nesiliestų tarpusavyje. Taip galima laikyti net šaldytuve, maždaug 5 laipsnių temperatūroje. Pakuotes laikykite iki kovo, kai pradėsite jas išvynioti.
Po pirmųjų šalnų iškaskite kany, nupjaukite antžeminę dalį, patrumpinkite šaknis ir nuvalykite žemes. Paruoštus gumbus vienu sluoksniu sudėkite į dėžutes su žeme ar durpėmis, užberkite pjuvenomis ar durpėmis ir laikykite sausoje, neįšąlančioje patalpoje. Drėgnose patalpose kany per žiemą gali pradėti augti arba pavasarį prasčiau įsišaknyti.
Panašiai galima laikyti ir begonijų gumbus. Kraštutiniu atveju jie peržiemos vėsioje vietoje ir popieriniame maišelyje, jei bus perberti durpėmis, pjuvenomis ar drožlėmis.
Kasti reikia ir kitus neperžiemojančius svogūninius bei gumbinius augalus: acidanteras, vainikines plukes (Anemone coronaria), montbrecijas (Crocosmia), frezijas (Freesia hybrida), galtonijas (Galtonia candicans), hymenokalius (Hymenocallis hybrida), šiuo metu dažnai auginamus rūgštynus (Oxalis deppei) ar tigridijas (Tigridia pavonia). Šiltesnėse vietovėse vyresni kerai kartais ištveria žiemą, jei būna uždengti durpėmis, lapais ir eglišakėmis. Jei nenorite rizikuoti, iškaskite juos spalio pabaigoje, leiskite apdžiūti ir atsargiai nuvalykite. Kai kurie gumbeliai yra trapūs, todėl stenkitės jų nepažeisti. Jei gerai apdžiovinsite, geriau laikyti popieriniame maišelyje gumbų kuokštą su šaknelėmis ir dalimi sudžiūvusios žemės, nei turėti sulaužytas vietas, per kurias lengvai įsimeta grybelinės ligos.
Šaltinis: autorinis straipsnis
Leave a Reply