Įprastai pakanka burokėlius išvirti arba iškepti, tuomet sutarkuoti smulkia tarka arba susmulkinti virtuviniu kombainu, sumaišyti su krienais ir pagardinti pagal skonį. Vis dėlto burokėlių paruošimo būdas Velykų cveklei neturėtų būti atsitiktinis – virti burokėliai suteikia vienokį skonį ir tekstūrą, o kepti – kitokį. Verta apsispręsti, kas jums svarbiau.
Tradicinė cveklė dažniausiai gaminama iš virtų burokėlių, todėl būtent prie tokio skonio daugelis yra pripratę. Virti burokėliai būna švelnios, kremiškesnės konsistencijos, turi daugiau drėgmės, todėl juos lengviau sutarkuoti itin smulkiai. Tačiau verdant (net ir su lupena) dalis skonio bei sulčių pereina į vandenį, todėl tokie burokėliai paprastai būna mažiau intensyvūs nei kepti orkaitėje. Be to, jų spalva dažniausiai būna šviesesnė.
Cveklė iš keptų burokėlių įgauna tamsesnę spalvą ir ryškesnį, sodresnį skonį. Kepant atsiranda maloni saldumo nata, kuri gražiai subalansuoja krienų aštrumą. Tiesa, yra ir minusas: iškepti burokėliai būna standesni, todėl juos sunkiau sutarkuoti iki visiškai vientisos masės. Dėl to cveklė gali išeiti labiau „grūdėta“, su ryškesne struktūra.
Jei norite suderinti abiejų metodų privalumus, galite maišyti virtus ir keptus burokėlius. Taip išlaikysite švelnią, kremišką tradicinės cveklės tekstūrą, o kartu gausite ryškesnę spalvą ir intensyvesnį, kiek karamelišką keptų burokėlių skonį.
Atminkite: prieš verdant burokėlius nereikėtų per giliai nupjauti šaknelių ir lapkočių, kad į vandenį ištekėtų kuo mažiau sulčių. Prieš kepant kiekvieną burokėlį apvyniokite aliuminio folija. Kepkite, kol suminkštės – vidutinio dydžio burokėliams, esant 180 laipsnių temperatūrai, dažniausiai prireikia apie 60–90 minučių. Tiek virtus, tiek keptus burokėlius nulupkite tik atvėsusius, o tuomet sutarkuokite smulkia tarka.
Leave a Reply