Šio sezamų skanėsto šaknys siekia senovę. Šiandien jis dažniausiai siejamas su Turkija ir Balkanų regionu, tačiau sovietmečiu buvo ne mažiau populiarus ir geidžiamas. Dabar chałvą galima rasti beveik kiekviename prekybos centre, bet daugelyje parduotuvinių variantų yra nemažai cukraus. Todėl vis daugiau žmonių renkasi ją pasigaminti patys namuose.
Sovietmečiu parduotuvių lentynose trūko daugelio produktų, o saldumynai buvo ypač sunkiai prieinami. Dėl to chałva neretai tapdavo tikru prabangos simboliu – ją pirkdavo šventėms, ypatingoms progoms arba dovanoms. Trapios, šiek tiek pluoštinės tekstūros ir intensyvaus sezamų skonio skanėstas daugeliui atrodė tarsi egzotiškas, kasdienybėje retai pasitaikantis malonumas.
Ne vienam jos kvapas ir skonis iki šiol sukelia vaikystės ar jaunystės prisiminimus. Parduotuvėse dažniausiai buvo galima rasti dviejų rūšių chałvą – klasikinę ir šokoladinę.
Be skonio, chałva turi ir maistinės vertės. Joje yra vertingų nesočiųjų riebalų rūgščių iš sezamų sėklų, kurios siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos palaikymu bei gali prisidėti prie „blogojo“ cholesterolio mažinimo.
Sezamų sėklos taip pat gausios kalcio, geležies ir magnio – mineralų, svarbių kaulams ir dantims, nervų sistemai bei kraujodarai. Jose yra ir antioksidantų, kurie padeda mažinti laisvųjų radikalų poveikį ir lėtinti ląstelių senėjimo procesus. Be to, sezamas gali turėti antibakterinių savybių ir teigiamai veikti odos, plaukų bei nagų būklę.
Vis dėlto šis skanėstas yra kaloringas – 100 gramų chałvos gali turėti apie 500 kcal. Kita vertus, joje yra nemažai skaidulų, todėl nedidelė porcija gali suteikti sotumo ir palaikyti žarnyno veiklą. Tačiau laikantis svorį mažinančios mitybos verta kontroliuoti suvalgomą kiekį.
Į naminę chałvą galima dėti medaus, kuris pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, dažnai vertinamas dėl natūralios energijos suteikimo ir gali papildyti racioną tam tikromis maistinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kaliu ar geležimi.
Pasigaminus chałvą namuose, galima geriau kontroliuoti sudėtį ir saldumą, todėl ji gali būti paprastesnė ir „švaresnės“ sudėties.
Kaip pasigaminti naminę chałvą:
Sezamo sėklas suberkite į sausą keptuvę ir kaitinkite apie 3 minutes ant didesnės ugnies, kol jos lengvai parus. Nuolat maišykite, kad neprisviltų – sėklos neturėtų per daug patamsėti, nes gali atsirasti kartumas. Tuomet suberkite jas į lėkštę ir palikite atvėsti.
Atvėsusias sėklas porcijomis sutrinkite trintuvu, kol susidarys lygi, šiek tiek aliejinga masė. Įdėkite 25 g pistacijų ir trumpai sutrinkite, o likusias pistacijas įmaišykite stambesnes. Masę sujunkite su medumi ir gerai išmaišykite.
Paruoštą masę sukrėskite į silikoninę formą arba į keksinę formą, išklotą kepimo popieriumi, ir tvirtai suspauskite. Dėkite į šaldytuvą, geriausia per naktį. Po to chałvą galėsite pjaustyti ir valgyti.
Leave a Reply