Kasdienėje kalboje žodžiai mandarinas ir klementina neretai vartojami kaip sinonimai, tačiau tai nėra tas pats vaisius. Klementina yra hibridas, išvestas sukryžminus saldųjį apelsiną su mandarinu, ir priskiriama prie mažesnių šios citrusinių vaisių grupės atstovų.
Klementinos dažniausiai būna tamsiai oranžinės spalvos, jų žievelė lygi ir itin lengvai nusilupa. Be to, jos paprastai būna be sėklų, todėl ypač patogios kaip greitas užkandis vaikams ar skubantiems suaugusiesiems.
Klasikiniai mandarinai neretai būna šiek tiek šviesesni, jų žievelė storesnė, nelygesnė ir grublėtesnė. Dėl to juos kartais sunkiau nulupti, o skonis dažniau turi lengvos rūgštelės, kurios klementinose paprastai mažiau. Šis rūgštesnis skonis gali būti privalumas gaminant desertus ar kepinius, taip pat verdant uogienes ar ruošiant cukruotas žieveles, nes storesnė žievė geriau atlaiko terminį apdorojimą.
Kalbant apie sezoniškumą, abu vaisiai parduotuvėse dažniausiai pasirodo vėlyvą rudenį ir išlieka iki pavasario. Mandarinų derlius įprastai imamas nuo spalio iki balandžio, o klementinos dažniau prekyboje sutinkamos nuo lapkričio iki balandžio. Tai metas, kai šviežių vietinių vaisių pasirinkimas sumažėja, todėl šie citrusiniai tampa paprastu būdu paįvairinti racioną.
Ką mandarinai suteikia kasdienėje mityboje?
Mandarinai yra geras pavyzdys, kaip mažai kaloringas vaisius gali būti sotus. Viename vidutinio dydžio mandarine yra apie 45 kcal. Dauguma kalorijų gaunama iš natūralių cukrų, tačiau juos subalansuoja didelis vandens kiekis, todėl saikingai vartojami mandarinai tinka ir tiems, kurie stebi kūno svorį.
Apie 85 proc. mandarino sudaro vanduo, tad jis prisideda prie skysčių pusiausvyros palaikymo ir gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Vienas svarbiausių šių vaisių privalumų – vitamino C gausa: 4–5 vidutiniai mandarinai gali patenkinti dienos vitamino C poreikį.
Vitaminas C yra antioksidantas, padedantis stiprinti imuninę sistemą, dalyvaujantis žaizdų gijimo procesuose ir saugantis ląsteles nuo oksidacinio streso. Mandarinų sudėtyje taip pat yra citrusiniams būdingų flavonoidų, pavyzdžiui, beta-kryptoksantino, naringino, hesperidino, tangeretino ir nobiletino, kurie gali palankiai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą bei prisidėti prie kai kurių lėtinių ligų rizikos mažinimo.
Be to, mandarinai yra vitaminų A ir E, folio rūgšties bei mineralų – kalio, kalcio ir magnio – šaltinis. Šių medžiagų derinys svarbus normaliai širdies veiklai, nervų sistemos funkcijoms, odos būklei ir regėjimui.
Skaidulos, esančios mandarino minkštime ir plonose plėvelėse tarp skiltelių, padeda reguliuoti virškinimą ir palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje. Įtraukus mandarinus į kasdienę mitybą, jie gali padėti palaikyti žarnyno veiklą ir bendrą savijautą, ypač jei jais pakeičiami saldūs užkandžiai, o ne tiesiog pridedama dar viena saldi porcija.
Kada rinktis klementinas, o kada – mandarinus?
Klementinos išpopuliarėjo dėl savo saldumo, lygios žievelės ir to, kad dažniausiai neturi sėklų. Tai vienas dažniausių pasirinkimų Lietuvoje, ypač šeimose su vaikais. Kaip ir mandarinai, klementinos turi vitamino C, skaidulų ir antioksidantų, todėl tinka kaip žiemiškas užkandis.
Jeigu svarbiausia patogumas ir švelnus, desertą primenantis skonis, praktiškiau rinktis klementinas – į pietų dėžutę, užkandžiui darbe ar vaikams į mokyklą. Jos taip pat tinka vaisių salotoms, košėms ar jogurtui, nes natūralus saldumas leidžia mažiau naudoti papildomo cukraus.
Mandarinai su storesne, grublėta žievele dažniau pasirenkami gaminimui: kepiniams, uogienėms, cukruotoms žievelėms, aromatingiems padažams mėsai ar salotoms. Jų lengva rūgštelė padeda subalansuoti saldžius desertus, o valgant vienus jie dažnai labiau patinka tiems, kurie nemėgsta itin saldaus skonio.
Verta žinoti, kad klementinos gali būti vartojamos ir džiovintos. Džiovinant skaidulos, antioksidantai ir aromatiniai junginiai susikoncentruoja, todėl džiovinti griežinėliai tampa kvapniu užkandžiu ar priedu arbatoms, košėms bei riešutų mišiniams. Vis dėlto tokia forma yra kaloringesnė nei švieži vaisiai, todėl ją geriau vertinti kaip saldumynų pakaitalą.
Žvelgiant iš maistinės vertės pusės, aiškaus nugalėtojo nėra: mandarinai ir klementinos yra panašaus kaloringumo, taip pat panašūs vitamino C ir skaidulų kiekiais. Skirtumai dažniausiai susiję su saldumo lygiu, sėklų buvimu ir žievelės struktūra.
Patogiausia strategija – vartoti abu: klementinas rinktis tada, kai svarbu greitai nulupti ir suvalgyti, o mandarinus – kai norisi ryškesnio skonio arba reikia vaisių kepiniams bei patiekalams, kuriems tinka tvirtesnė žievelė.
Renkantis bet kurį iš šių vaisių, verta atkreipti dėmesį į paprastus požymius: geriausiai tinka tvirti, savo dydžiui sunkesni, intensyviai kvepiantys vaisiai – dažniausiai tai reiškia, kad jie bus sultingi. Nors klementinos ir mandarinai gali padėti formuoti sveikesnę mitybą, jie išlieka natūralių cukrų šaltinis, todėl svarbiausia – saikas ir įvairovė.
Leave a Reply