Dar visai neseniai lapinis kopūstas (jarmūžas) dažnam atrodė tik kuklus garnyro priedas ar lėkštės dekoracija. Tačiau šiandien jis vis dažniau atsiduria keptuvėse ir kokteilių trintuvuose – daržovę neretai rekomenduoja gydytojai ir dietologai. Jarmūžas priklauso kopūstinių šeimai, išsiskiria ryškiai žaliais, stipriai raukšlėtais lapais, o juose – gausybė organizmui svarbių medžiagų: nuo skaidulų iki vitaminų, mineralų bei širdžiai palankių junginių.
Jarmūžo istorija ilgesnė, nei gali pasirodyti. Ši daržovė buvo valgoma dar Senovės Graikijoje ir Romoje, kur ją vertino dėl atsparumo šalčiui ir galimybės ilgai laikyti. Į dabartinės Lenkijos teritoriją ji atkeliavo viduramžių pabaigoje, tačiau tikrą populiarumą pasiekė XVII amžiuje, kai atsirado dvarų ir miestiečių virtuvėse.
Tuomet jarmūžas nebuvo vien patiekalų priedas – jis naudotas ir kaip natūralus dažiklis. Intensyviai žalia spalva pagyvindavo tešlą, kepinius ir įvairias mases, suteikdama desertams išskirtinę išvaizdą. Žinoma, vertintas buvo ir dėl maistinių savybių.
Įdomi jarmūžo istorija sieja jį ir su Japonija XX amžiuje. Antrojo pasaulinio karo metu, kai šalyje trūko maisto, karo gydytojas Niro Endo šeimos mitybą praturtindavo namuose gaminamomis sultimis iš įvairių žalių lapų – tarp jų buvo ir jarmūžo. Pastebėjęs teigiamą poveikį artimųjų savijautai, jis ėmėsi tyrimų ir padarė išvadą, kad būtent jarmūžas yra vertingiausia šių gėrimų dalis. Vėliau Azijoje išpopuliarėjo žaliosios sultys, žinomos kaip aojiru.
Nors ilgainiui jarmūžą išstūmė kitos daržovės, šiandien jis išgyvena renesansą ir vėl plačiai naudojamas virtuvėje.
Jarmūžas dažnai minimas kaip viena sveikiausių daržovių. Teigiama, kad geležies jame gali būti daugiau nei kai kurioje mėsoje, todėl jis laikomas patrauklia alternatyva vegetarams ir veganams. Tiesa, augalinės kilmės geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės, tačiau jos įsisavinimą galima pagerinti jarmūžą derinant su vitamino C šaltiniais, pavyzdžiui, paprikomis ar citrusais. Dėl to ši daržovė gali būti naudinga ir tiems, kuriems aktualus mažakraujystės klausimas.
Jarmūžo vertę lemia ne vien geležis. Jis yra vitaminų A, C ir K šaltinis – šios medžiagos siejamos su imuniteto stiprinimu, regėjimo funkcija ir kaulų tvirtumu. Antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, todėl daržovei priskiriamas priešsenėjimo poveikis ir galimas priešvėžinis potencialas. Taip pat jame esantys sieros junginiai gali palaikyti kepenų veiklą ir natūralius organizmo detoksikacijos procesus.
Ne mažiau svarbi ir širdies bei kraujagyslių sistema. Jarmūžui priskiriamas priešuždegiminis poveikis, jis gali prisidėti prie per aukšto MTL (blogojo) cholesterolio mažinimo ir padėti palaikyti normalų kraujospūdį, nes suteikia kalio. Reguliarus šios daržovės vartojimas siejamas su mažesne širdies ligų, aterosklerozės ir insulto rizika.
Dar vienas privalumas – skaidulos. Jos gerina virškinimą, suteikia sotumo jausmą ir padeda kontroliuoti kūno svorį. Be to, 100 gramų jarmūžo turi apie 40 kcal, todėl jis laikomas palankiu pasirinkimu lengvesnei mitybai.
Vis dėlto jarmūžas tinka ne visiems. Jo nerekomenduojama vartoti žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, nes daržovėje esantys goitrogenai gali veikti jodo apykaitą. Taip pat atsargumo turėtų laikytis sergantieji inkstų akmenlige – jarmūže yra nemažai oksalatų.
Virtuvėje jarmūžą galima panaudoti labai įvairiai. Žalias jis puikiai tinka salotoms – ypač jei lapus prieš tai lengvai pamasažuosite su alyvuogių aliejumi, kad suminkštėtų ir įgautų daugiau skonio. Tokiose salotose jarmūžas dera su riešutais, parmezanu, fetos sūriu ar citrusais. Iš šviežių lapų taip pat gaminami žalieji kokteiliai ir glotnučiai – derinant su bananais, obuoliais, ananasais ar persikais gaunamas gaivus, maistingas gėrimas.
Jarmūžą galima ir termiškai apdoroti. Trumpai apkepintas alyvuogių aliejuje su česnaku jis tinka prie makaronų ar kaip garnyras. Troškintas su pomidorais ir svogūnais gali tapti sočiu įdaru blyneliams ar tartoms. Šaltuoju metų laiku jį verta dėti į troškinius, apkepus ar kitus šildančius patiekalus – dėl savo struktūros jis ne taip greitai sukrenta ir išlaiko dalį maistinių savybių.
Populiarūs ir jarmūžo traškučiai – sveikesnė alternatyva stipriai perdirbtiems užkandžiams. Pakanka lapus apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti druska ar prieskoniais ir trumpai pakepti orkaitėje. Be to, jarmūžas naudojamas sriuboms ir sultims, o jo ryški spalva gali pasitarnauti ir kaip natūralus dažiklis kepiniams ar kremams.
Leave a Reply