Europos Sąjungos teismas nusprendė, kad „Europos Komisija“ turėjo suteikti nevyriausybinei organizacijai prieigą prie dokumentų, susijusių su pesticidų patvirtinimu. Tai – dar vienas smūgis institucijai, pastaruoju metu vis dažniau atsiduriančiai skaidrumo ginčų epicentre.
Liuksemburge įsikūręs Bendrasis Teismas trečiadienį priėmė sprendimą „ClientEarth“ naudai. Ši nevyriausybinė organizacija dar 2021 m. apskundė „Europos Komisijos“ atsisakymą pateikti prašytą informaciją apie atnaujintą cipermetrino patvirtinimą. Ši medžiaga siejama su žala bitėms ir žuvims.
„ClientEarth“ prašė pateikti uždarų posėdžių metu ES valstybių narių išsakytas pozicijas. „Europos Komisija“ aiškino, kad tokių dokumentų atskleidimas gali susilpninti pasitikėjimą tarp jos ir valstybių narių, o kartu – apsunkinti sprendimų priėmimo procesą.
Teismo sprendimas gali turėti platesnių pasekmių, nes nubrėžia ribas „Europos Komisijos“ galimybėms laikyti valstybių narių pozicijas konfidencialiomis. Tai taip pat papildo didėjantį bylų skaičių, kuriomis tikrinama, kiek plačiai turi būti taikomos skaidrumo taisyklės, kai institucijos teigia, jog informacijos paviešinimas esą trikdytų vidines diskusijas.
ES lygmeniu valstybių atstovai ir „Europos Komisija“ reguliariai privačiuose komitetų posėdžiuose autorizuoja chemines medžiagas pagal procedūrą, vadinamą komitologija. Ši sistema Briuselyje jau seniai kritikuojama dėl didelės įtakos, bet riboto viešumo, todėl po šio sprendimo ji gali sulaukti dar daugiau spaudimo atsiverti.
„Europos Komisija“ teisme tvirtino, kad dokumentų atskleidimas esą „išbalansuotų komiteto veikimą“ ir atvertų sudėtingą bei ilgą sprendimų priėmimo procesą papildomam išoriniam spaudimui.
Vis dėlto teismas pabrėžė, kad rizika rimtai pakenkti sprendimų priėmimo procesui turi būti „pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė“. Kitaip tariant, „Europos Komisija“ privalo aiškiai paaiškinti, kaip konkrečiai dokumentų perdavimas galėtų sukelti žalą sprendimų priėmimui.
„Europos Komisija“ sureagavo santūriai. Pasak institucijos atstovo, „Europos Komisija“ atkreipė dėmesį į Bendrojo Teismo sprendimą dėl prašymo suteikti prieigą prie dokumentų ir dabar jį nuodugniai analizuos bei spręs dėl tolesnių veiksmų.
Sprendimas nebuvo visiška pergalė „ClientEarth“: teismas leido „Europos Komisijai“ neatskleisti dalies su teisminiais ginčais susijusių bylų dokumentų, kurie siejami su paralelinėmis pramonės inicijuotomis ES teismo bylomis dėl draudimo fungicidui mankozebui.
Nepaisant to, „ClientEarth“ sprendimą pavadino reikšmingu laimėjimu skaidrumo ir gamtos apsaugos srityje. Organizacijos teisininkė Anne Friel teigė, kad šis sprendimas yra svarbus žingsnis didesnės atskaitomybės link ir geresnei gamtos, įskaitant gyvybiškai svarbius apdulkintojus, tokius kaip bitės, apsaugai.
Trečiadienio sprendimas – naujausias iš virtinės atvejų, kai Bendrasis Teismas konstatavo, jog „Europos Komisija“ nepakankamai atvirai taikė dokumentų prieigos taisykles. 2025 m. gegužę teismas nusprendė, kad institucija neteisingai blokavo prieigą prie žinučių, kuriomis per COVID-19 pandemijos įkarštį apsikeitė „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla ir „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen.
2024 m. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad „Europos Komisija“ nebuvo pakankamai skaidri skelbdama COVID-19 vakcinų pirkimo sutartis, nes buvo užtušuota didelė dokumentų dalis. „Europos Komisija“ šį sprendimą toliau ginčija aukščiausioje ES teisminėje instancijoje.
„Europos Komisija“ turi galimybę trečiadienio sprendimą apskųsti Teisingumo Teismui per 2 mėnesius ir 10 dienų.
Leave a Reply