„Oleica krówka“ (Meloe proscarabaeus) – aliejinių (Meloidae) šeimos vabalas, užaugantis iki 3,5 cm ilgio. Jį lengva atpažinti iš išskirtinės išvaizdos: stambaus, pūstaus pilvelio ir sutrumpėjusių antsparnių. Chitininis šarvas dažniausiai būna juodas, metalinio blizgesio, tačiau pasitaiko ir juodmėlynų ar juodvioletinių atspalvių.
Šio vabalo lytį taip pat nesunku atskirti. Patinėliai būna mažesni, o jų antenos – lūžtančios, tarsi sulenktos. Patelės antenos išlieka tiesios.
Jei vaikščiodami saulėtoje pievoje pastebėsite lėtai per žolę ropojantį, tarsi apsunkusį vabalą, yra nemaža tikimybė, kad tai – „oleica krówka“. Šis vabzdys mėgsta šiltas, sausas vietas ir atviras erdves. Dažniausiai aptinkamas pievose, dirvonuose, laukuose, žolynuose bei miškų pakraščiuose visoje Lenkijoje.
„Oleica krówka“ pasirodo jau balandį, o stebėti ją galima iki birželio. Nors šis vabalas gali skraidyti, tai daro retai – kur kas dažniau keliauja žeme.
Įdomu tai, kad patelė gali padėti net iki 10 tūkst. kiaušinėlių. Išsiritusios lervos įsikuria ant žiedų: minta nektaru ir laukia. Kai ant žiedo nutupia bitė, lervos prisikabina prie jos ir kartu nuskrenda į avilį. Ten jos minta surinktu nektaru, o po virtimo pradeda maitintis bičių kiaušinėliais.
Tačiau šis mechanizmas ne visada veikia. Jei ant žiedo nusileidžia kitas vabzdys ir lervos prisikabina prie jo, jos dažniausiai neatsiduria tinkamoje aplinkoje ir neišgyvena.
Pajutęs grėsmę, „oleica krówka“ iš kojų išskiria aliejingos konsistencijos gelsvą skystį. Jame yra kantaridino – vienos stipriausių natūralių gyvūnų pasaulio toksinių medžiagų. Ji dirgina odą ir gleivines, o kontaktas gali sukelti skausmingą paraudimą bei pūsles, primenančias nudegimus.
Skysčio kiekis, kurį išskiria vabalas, paprastai nekelia pavojaus žmogaus gyvybei, tačiau patirtis gali būti itin nemaloni. Jei įvyko kontaktas, rankas ir sudirgusias vietas reikia nedelsiant nuplauti švariu vandeniu. Jei medžiagos pateko į akis, nosį ar burną, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Pastebėjus alerginės reakcijos požymius, pavyzdžiui, dusulį ar tinimą, reikia nedelsiant kviesti pagalbą.
Dažnai minima, kad „oleica krówka“ laikoma toksiškiausiu vabzdžiu Lenkijoje. Vis dėlto realų pavojų žmonėms dažniau kelia kiti vabzdžiai – ypač širšės, bitės ir vapsvos. Jie yra gerokai labiau paplitę, su jais sunkiau išvengti kontakto, o jų įgėlimai dažniau sukelia stiprias alergines reakcijas. Taip pat verta saugotis erkių, kurios platina pavojingas ligas.
Svarbu žinoti, kad „oleica krówka“ nėra agresyvus vabalas. Jį galima ramiai stebėti iš atstumo, tačiau nereikėtų jo erzinti, liesti ar bandyti sugauti. Išsigandęs vabalas ginsis išskirdamas aliejingą medžiagą, o neprovokuojamas dažniausiai į žmogų nereaguoja.
Leave a Reply