Jau po kelių dienų, Didįjį šeštadienį, daugelis tikinčiųjų keliaus į bažnyčias šventinti Velykų valgių. Ką tradiciškai verta įdėti į krepšelį, o ko geriau vengti, kad šventinimas netaptų nemalonia situacija?
Šventinami Velykų valgiai – tai Didįjį šeštadienį katalikų bažnyčioje palaiminami maisto produktai. Ši tradicija gyva ne tik Lenkijoje, bet ir kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ar Slovėnijoje. Nors paprotys skaičiuoja šimtmečius, kai kuriuose regionuose jis išplito palyginti vėlai. Pavyzdžiui, iki 1945 metų kai kur šventindavo tik turtingiausieji, o kitur ši tradicija plačiau prigijo tik XX a. pabaigoje.
Šio papročio ištakos siejamos su senaisiais kaimo ritualais, kai ne žmonės eidavo į bažnyčią, o dvasininkai apvažiuodavo kaimus ir palaimindavo ant stalų sudėtą maistą. Buvo tikima, kad palaiminti valgiai garantuos gausą visiems metams. Ilgainiui tradicija keitėsi: XVII amžiuje imta minėti, kad šventinami avinėlis, kiaušiniai ir sviestas.
XIX amžiuje tikintieji pradėjo patys nešti į bažnyčias pintines su maistu. Tiesa, anuomet tai dažnai būdavo ne maži krepšeliai, o dideli, gausiai prikrauti pinti krepšiai. Sakoma, kad senieji Velykų krepšiai pasižymėjo išskirtiniu dosnumu – maisto juose būdavo tiek, kad užtektų visai šeimai ne vienai dienai.
Pastaraisiais metais tradicija neretai vertinama laisviau ir į krepšelį dedama tai, ką norisi valgyti. Vis dėlto pabrėžiama, kad šventinamų valgių pagrindą turėtų sudaryti tradiciniai produktai, o po šventinimo maistas neturėtų būti ragaujamas iš karto – jis paliekamas Velykų pusryčiams, kai šventinti valgiai turėtų užimti svarbiausią vietą ant stalo.
Pagal tradiciją, visi palaiminti valgiai turėtų būti suvalgyti – tikima, kad tai simboliškai užtikrina gerovę ir sėkmę visiems metams.
Nors kiekvienas gali nuspręsti, ką dėti į savo krepšelį, minima ir aiškių draudimų. Pirmoje vietoje – alkoholis ir kitos svaiginančios medžiagos. Taip pat nerekomenduojama į krepšelį dėti buities daiktų, žaislų ar kitų asmeninių objektų, kuriuos norėtųsi pašventinti. Primename, kad šventinami turi būti būtent valgiai ir nedidelės, su švente susijusios dekoracijos.
Vis dėlto dalis kunigų į tai žiūri paprasčiau: jei krepšelyje yra svarbiausi, simbolinę reikšmę turintys Velykų valgiai, papildomas produktas, nepatenkantis į tradicinį sąrašą, dažniausiai nelaikomas didele problema.
Svarbu: nors Velykų krepšeliuose dažnai atsiranda įvairių kiškučių – šokoladinių, dekoratyvinių ar iš cukraus – kai kurių dvasininkų nuomone, jų reikėtų atsisakyti. Teigiama, kad kiškis yra pasaulietinis simbolis, nesusijęs su krikščionybe, todėl jį geriau pakeisti avinėlio simbolika ar kiaušiniais.
Leave a Reply