Krantzas – sodrus mielinis pyragas, nuo tradicinės lenkiškos Velykų bobos labiausiai besiskiriantis riebalų kiekiu ir formavimo būdu. Jo pavadinimas kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio „vainiką“ – tai nuoroda į dailų dviejų tešlos juostų pynimą, kai jos susukamos kartu su įdaru.
Skirtingai nei įprastoms mielinėms bandelėms, krantzo tešlai dažnai leidžiama bręsti per naktį šaldytuve. Lėta fermentacija ne tik palengvina vėlesnį sviestinės tešlos kočiojimą, bet ir lemia svarbiausią rezultatą – iškepęs pyragas tampa itin švelnus ir išlieka šviežias gerokai ilgiau nei standartiniai mieliniai kepiniai.
Priežastis, kodėl po krantzo dažniausiai nelieka net trupinių, slypi jo viduje. Tradiciškai jis įdaromas tiršta juodojo šokolado ir sviesto mase, neretai papildoma traškiais pekano ar graikiniais riešutais. Vis dėlto šiuolaikinės variacijos suteikia visišką laisvę: Velykų stalui puikiai tinka aguonų masės įdaras, pistacijų kremas ar naminė rožių žiedlapių uogienė.
Iškepus pyragas dar sulaistomas karštu cukraus sirupu. Tai – tikra profesionalių konditerių paslaptis: sirupas ant paviršiaus suformuoja ploną, blizgantį sluoksnį, kuris „užrakina“ drėgmę kepinio viduje ir suteikia jam beveik kremišką tekstūrą.
Įdaras:
Gaminimo būdas:
Iš karto išėmus iš orkaitės sulaistykite sirupu (cukrų ištirpinkite vandenyje santykiu 1:1). Skanaus!
Leave a Reply