Kokį alternatyvų kurą krosnelei žinote? Dažniausiai žmonės renkasi malkas, anglį arba, blogiausiu atveju, popieriaus atliekas. Kiti pereina prie dujinio šildymo, tačiau pastaruoju metu vis dažniau minima ir kita, gana įdomi alternatyva.
Šiandienos technologijos siūlo ryškų proveržį krosninio šildymo srityje. Kol daugelis iš įpročio pasikliauja įprasta anglimi ar malkomis, į buitį ateina vadinamoji „žalioji anglis“ – kuro briketai, gaminami iš žemės ūkio atliekų. Toks sprendimas laikomas modernesniu, paprastesniu ir neretai pigesniu.
Įprastai, norint sušildyti namus, reikia nukirsti medį, jį išdžiovinti, suskaldyti į malkas ir nuolat papildyti krosnį. Tačiau malkos turi reikšmingą trūkumą – drėgmę. Dėl to dalis energijos sudeginama ne patalpoms šildyti, o vandeniui išgarinti.
Anksčiau saulėgrąžų lukštai dažnai buvo laikomi tiesiog šiukšlėmis, tačiau paaiškėjo, kad tai gali būti vertinga žaliava. Briketų iš žemės ūkio atliekų naudojimas siejamas su tvaresniu požiūriu į gamtą: vietoje miškų kirtimo panaudojama tai, kas anksčiau būdavo išmetama.
Minima, kad tokie briketai gali būti gaminami ir iš miskanto (miscanthus) – augalo, tinkamo biokuro gamybai. Toks kuras gali būti naudojamas ne tik krosnyse, bet ir kietojo kuro katiluose. Teigiama, kad ateityje prie tokio biokuro galėtų prisitaikyti ir dalis energetikos infrastruktūros.
Dėl aukštesnės degimo temperatūros šių briketų gali reikėti mažiau nei malkų, todėl galutinės šildymo sąnaudos nebūtinai išauga. Vis dėlto pabrėžiama viena sąlyga – būtina pasirūpinti sausa laikymo vieta, nes briketai jautrūs drėgmei.
Leave a Reply