Žonkiliai gali nušviesti sodą tarsi pirmoji pavasario saulė, tačiau taip pat greitai praranda žavesį, kai pradeda peržydėti. Būtent tada lengva padaryti klaidą, kuri augalui atima jėgas kitam sezonui.
Kai žiedai priblanksta ir ima kristi, daugelis griebiasi sekatoriaus ir beveik prie pat žemės nupjauna visą augalą. Tai paprastas būdas susilpninti svogūnėlį. Prižiūrint šias gėles svarbu ne tik tai, ką pašalinti, bet ir ko jokiu būdu neliesti. Keli tikslūs veiksmai padeda užtikrinti, kad lysvė „neišsikvėptų“ po kelių dienų, o sukauptų jėgų dar gražesniam žydėjimui kitą pavasarį.
Peržydėjęs žiedas iš augalo „siurbia“ energiją: pašalinkite tik tai, kas tikrai trukdo
Kai žonkilis baigia žydėti, jis pradeda skirti jėgas sėkloms formuoti. Sodininkui tai prasta žinia, nes svogūnėlis, užuot stiprėjęs, eikvoja energijos atsargas procesui, iš kurio realios naudos nėra. Geriausia švelniai nulaužti arba nukirpti tik pačią žiedo galvutę – iškart po ja, ties pagrindu. Stiebą ir lapus būtina palikti, nes jie toliau „dirba“ augalui ir padeda sukaupti atsargas kitam sezonui.
Nors minkšti, nuvytę lapai jau nebeatrodo puošniai, jų negalima šalinti per anksti. Žaliosios dalys veikia tarsi maža gamykla – kaupia energiją svogūnėlyje. Kuo ilgiau lapai išlieka sveiki ir žali, tuo didesnė tikimybė, kad pavasarį žonkiliai vėl sužydės gausiai. Vertėtų palaukti, kol jie patys aiškiai pagels ir nudžius. Skubėjimas tvarkytis dažnai baigiasi silpnu žydėjimu arba net visišku žiedpumpurių nebuvimu.
Saulė ir saikinga drėgmė labai svarbu: be to net prižiūrėtas svogūnėlis nusilps
Žonkiliai geriausiai jaučiasi šviesioje vietoje, kur dirva nuolat neužmirksta. Per didelis vandens kiekis gali susilpninti svogūnėlius, o sunkioje žemėje net sukelti jų puvimą. Po žydėjimo augalus vis dar verta laistyti protingai, ypač jei pavasaris sausas. Esmė ne kasdien gausiai lieti, o palaikyti lengvą dirvos drėgmę.
Taip pat gali padėti nedidelė trąšų dozė su kaliu ir fosforu – būtent šios medžiagos skatina svogūnėlio atsistatymą, o ne vien lapų vešėjimą.
Jei žonkiliai vienoje vietoje auga daug sezonų ir kasmet išleidžia vis mažiau žiedų, problema gali būti ankštumas po žeme. Svogūnėliai išsiplečia, pradeda konkuruoti dėl vandens ir maisto medžiagų, todėl lysvė, užuot džiuginusi, atrodo vis kukliau. Tokiu atveju, kai lapai visiškai nudžiūsta, svogūnėlius verta iškasti, nuvalyti ir atskirti. Stipriausius geriausia vėl pasodinti rudenį į laidžią, lengvai drenuojamą dirvą. Kartais žydėti trukdo ne priežiūros stoka, o paprasčiausias „susigrūdimas“.
Leave a Reply