Vasabis – vienas geriausiai atpažįstamų japonų virtuvės produktų, dažniausiai siejamas su sušiais ir aštria pasta, patiekiama prie žuvies. Tačiau jo panaudojimas tuo nesibaigia: vis dažniau ši šaknis vertinama ir europietiškoje virtuvėje, ypač dėl galimų palankių savybių organizmui.
Vasabis, dar vadinamas japoniškais krienais, yra bastutinių (kopūstinių) šeimos augalas, artimas mums įprastiems krienams ar garstyčioms. Pavadinimas neatsitiktinis – skonis taip pat intensyvus ir aštrus, tik labiau „smogia“ į nosį nei degina liežuvį.
Tikrasis vasabis kilęs iš Japonijos. Jis auga labai specifinėmis sąlygomis – vėsiuose kalnų upeliuose su švariu tekančiu vandeniu arba užliejamose plantacijose. Šio pusiau vandens augalo auginimas yra sudėtingas ir ilgas, todėl tikras vasabis kainuoja brangiai.
Augalas turi būdingą žalią šakniastiebį: sutarkuotas jis virsta aromatinga pasta. Skonis aštrus, tačiau kartu gaivus, švelniai salstelėjęs ir gerokai sudėtingesnis nei įprastų krienų. Įdomu tai, kad vasabio aštrumas greitai praeina ir nepalieka ilgalaikio deginimo pojūčio.
Tikras vasabis už Japonijos ribų ant stalo pasirodo retai – dažniausiai tik aukštesnio lygio sušių restoranuose. Dauguma parduotuvėse parduodamų produktų yra vadinamieji vasabio krienai – krienų, garstyčių ir žalių dažiklių mišinys. Išvaizda jis primena originalią pastą, tačiau skonis ir savybės gali smarkiai skirtis.
Natūralus vasabis pasižymi švelnesniu, daugiasluoksniu skoniu – jis aštrus, bet kartu gaivus ir kiek salstelėjęs. Aromatas greitai išsisklaido, todėl tokį vasabį geriausia valgyti iš karto po paruošimo. Pakaitalai dažniausiai būna „agresyvesni“: labiau deginantys ir paliekantys ilgiau trunkantį aštrumo pojūtį.
Kaip parduotuvėje atpažinti tikrą vasabį? Pirmiausia – pagal kainą: originalus produktas paprastai būna labai brangus. Taip pat verta skaityti sudėtį: jei etiketėje dominuoja krienai, o ne vasabio šaknis (Wasabia japonica), greičiausiai tai pigesnis pakaitalas. Be to, natūralus vasabis retai parduodamas kaip paruošta pasta – dažniau jis siūlomas kaip šviežia šaknis arba aukštos kokybės milteliai.
Vasabis vertinamas ne tik dėl skonio, bet ir dėl maistinių medžiagų. Jame yra vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat mineralų – pavyzdžiui, kalio, kalcio ir magnio. Daugiausia dėmesio sulaukia sieros junginiai (izotiocianatai), kurie suteikia būdingą aštrumą ir siejami su galimu palankiu poveikiu sveikatai.
Teigiama, kad reguliarus vasabio vartojimas gali padėti medžiagų apykaitai ir žarnyno peristaltikai, o tai gali prisidėti prie riebalinio audinio mažinimo, ypač pilvo srityje. Taip pat manoma, kad vasabis gali sumažinti apsinuodijimo maistu riziką – dėl to jis dažnai patiekiamas su žalia žuvimi.
Be to, vasabis siejamas su antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl kartais minimas kaip pagalbinė priemonė infekcijų profilaktikai. Kai kuriuose šaltiniuose aptariamas ir galimas jo potencialas onkologinių ligų prevencijos kontekste, taip pat poveikis atminčiai, koncentracijai bei regėjimo apsaugai dėl antioksidacinių savybių.
Dar viena minima nauda – galimas palankus poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai: siejama su cholesterolio mažinimu ir mažesne insulto ar infarkto rizika.
Vasabis gali būti aktualus sėdimą darbą dirbantiems, stresą patiriantiems žmonėms ir tiems, kurie nori labiau pasirūpinti kraujotaka. Vis dėlto būtinas saikas: dėl aštrumo jis gali dirginti skrandį. Jo nerekomenduojama vartoti sergant tam tikromis virškinamojo trakto ligomis (pavyzdžiui, esant opoms ar refliuksui) ir mažiems vaikams.
Tradiciškai vasabis patiekiamas kaip šviežiai sutarkuota pasta. Japonijoje ir profesionaliuose Azijos restoranuose tam naudojamos specialios tarkos, leidžiančios išgauti itin glotnią konsistenciją. Svarbu pastą suvalgyti iš karto po paruošimo, kad neprarastų greitai išnykstančio aromato ir aštrumo.
Nors vasabis dažniausiai siejamas su sušiais ir sašimiais, jo panaudojimas kur kas platesnis. Jis tinka padažams, marinatams ir užpilams, suteikia ryškumo įvairiems deriniams. Vasabį galima maišyti su majonezu, jogurtu ar alyvuogių aliejumi ir gaminti įdomius padažus daržovėms, žuviai ar mėsai.
Vis dažniau vasabis naudojamas ir „fusion“ virtuvėje: kaip akcentas bulvių tyreje, prieskoniniame svieste ar kaip intensyvesnis priedas makaronų patiekaluose. Jo aštrumas subtilus ir trumpalaikis, todėl dažniau pabrėžia patiekalą, o ne jį užgožia.
Vasabis – japoniški krienai, sujungiantys ryškų skonį ir vertinamas savybes. Svarbu prisiminti, kad tikras produktas yra retenybė, o didelė dalis rinkoje esančių variantų – pakaitalai. Mokėjimas juos atskirti padeda išvengti nusivylimo ir geriau įvertinti tikro vasabio privalumus.
Leave a Reply