Dygioji slyva (lot. Prunus spinosa), dar vadinama tarnina, yra daugiametis erškėtinių (rožinių) šeimos krūmas. Jis užauga maždaug 1–4 metrų aukščio, plačiai paplitęs Europos lygumų ir prieškalnių regionuose. Lenkijoje tai įprastas, dažnai sutinkamas augalas. Šis krūmas laikomas naminių slyvų protėviu – tai siejama ir su į slyvas panašiais vaisiais, kurie dažniausiai renkami po pirmųjų šalnų.
Tarnina žmogui žinoma nuo seno: jos liekanų rasta archeologiniuose radiniuose, siejamuose su akmens amžiumi. Tyrėjos iš Tarnuvo valstybinės aukštosios profesinės mokyklos nurodo, kad pirmieji rašytiniai paminėjimai apie šį augalą aptinkami Aristotelio mokinio Teofrasto iš Ereso darbuose.
Ilgus amžius tarninai buvo priskiriamos įvairios gydomosios savybės, taip pat ir Lenkijoje. Istorikas Janas Dlugošas, rašydamas apie šį krūmą, teigė, kad nuo ant kalvų augančios tarninos galėjo kilti Tarnuvo miesto pavadinimas. Liaudies medicinoje naudingomis laikytos ne tik uogos, bet ir žiedai bei net žievė.
Tarninos žiedai išsiskleidžia anksčiau nei lapai ir tankiai nusėja dygliuotus krūmus. Žydėjimas paprastai vyksta kovą ir balandį, o vėsesnėse vietovėse gali tęstis iki gegužės. Žiedai nedideli – iki 1,5 cm skersmens, su penkiais baltais vainiklapiais ir trumpais žiedkočiais.
Žiedus patariama rinkti visiško žydėjimo metu – nuo balandžio iki gegužės, kol vainiklapiai dar nepradėjo vysti. Geriausia rinkti saulėtą dieną, kai nuo žiedų jau nudžiūvusi rytinė rasa: drėgni žiedai džiovinant gali paruduoti ir prarasti dalį vertingų medžiagų. Renkant verta mūvėti pirštines, kad neįsidurtumėte į dyglius.
Norint kokybiškai išdžiovinti žiedus, svarbiausia – temperatūra. Kad išliktų vertingosios medžiagos, žiedus reikėtų džiovinti ne aukštesnėje kaip 35 laipsnių temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti žiedai, paspausti pirštais, turėtų trupėti, bet neturėtų virsti dulkėmis.
Namuose žiedus galima plonai paskleisti ant popieriaus ar laikraščio, padėto ant skardos, ir laikyti sausoje, saulėtoje vietoje, pavyzdžiui, ant palangės. Svarbu, kad sluoksnis būtų plonas ir žiedai gautų pakankamai oro.
Tarninos žiedai laikomi vienu vertingiausių natūralių flavonoidų šaltinių. Lodzės medicinos universiteto mokslininkės Monika Olszewska ir Maria Wolbiś tyrė šių žiedų flavonoidų sudėtį ir nustatė 38 skirtingus junginius, tarp jų ir retesnius gamtoje pentozidus. Flavonoidai pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, o tarninos žieduose jų koncentracija yra itin didelė.
Kita Lodzės medicinos universiteto mokslininkų grupė nurodė, kad žieduose randama ir kitų sveikatai reikšmingų medžiagų: fenolinių rūgščių, A tipo proantocianidinų, taip pat nemažai vitamino C ir kalio, o mažesniais kiekiais – magnio ir kalcio.
Liaudies medicinoje tarninos žiedams pirmiausia buvo priskiriamas „kraują valantis“ poveikis, siejamas su šlapimą varančiomis savybėmis. Manoma, kad tai susiję su didele flavonoidų ir kalio koncentracija, kuri gali didinti inkstų filtraciją. Tarninos žiedų antpilas tradiciškai rekomenduotas esant šlapimo takų uždegimams, inkstų akmenligei ir kitiems šlapimo sistemos sutrikimams.
Didelė antioksidantų koncentracija siejama ir su priešuždegiminėmis savybėmis bei oksidacinio streso mažinimu, o tai gali padėti organizmui apsisaugoti nuo dalies lėtinių ligų. Taip pat nurodoma, kad šios medžiagos gali prisidėti prie mažesnių cukraus šuolių po valgio ir mažinti 2 tipo diabeto riziką.
Žiedai gali būti svarbūs ir kraujotakos sistemai: juose esantys flavonoidai gali mažinti kapiliarų pralaidumą, todėl, kaip teigiama, sumažėja smulkių išsiplėtusių kraujagyslių („kapiliarų tinklo“) atsiradimo rizika. Taip pat minimas cholesterolio mažinimo poveikis, mažinantis aterosklerozės riziką, bei savybės, siejamos su trombų susidarymo rizikos mažėjimu. Tradiciškai jie minimi ir kaip pagalbinė priemonė sergant širdies ligomis.
Iš džiovintų tarninos žiedų ruošiamas antpilas. Kad gėrime išliktų vertingos medžiagos, svarbu laikytis tinkamo plikymo laiko.
Vieną–dvi arbatinius šaukštelius džiovintų žiedų užpilkite stikline 95–100 laipsnių temperatūros vandens. Antpilą rekomenduojama plikyti ne ilgiau kaip 15 minučių. Tarnuvo valstybinės aukštosios profesinės mokyklos tyrėjos Małgorzata Martowicz ir Magdalena Kosiba atkreipė dėmesį, kad ilgesnis plikymas didina taninų kiekį gėrime: po 10 minučių jų kiekis siekė apie 4,50 mg/100 cm³, o po 30 minučių – apie 8,25 mg/100 cm³. Dideli taninų kiekiai gali apsunkinti kalcio ar geležies pasisavinimą.
Tarninos žiedų antpilas yra švelnaus, lengvai salstelėjusio skonio, o jo aromatas primena karčiuosius migdolus ir vanilę. Jį galima gerti iki dviejų kartų per dieną, o esant šlapimo sistemos sutrikimams tradiciškai minima didesnė norma – iki 4 kartų per parą.
Leave a Reply