Stelmužės dvaro sodyboje (u. k. 939) esantis mauzoliejus – iki šiol menkai tyrinėtas kultūros paveldo objektas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre jis įvardijamas kaip Stelmužės dvaro sodybos vertingoji savybė.
1914 metų duomenimis, Stelmužės mauzoliejuje buvo palaidota mažiausiai 14 šeimos narių. 1924 metais čia atgulė paskutinis dvarą valdžiusios šeimos atstovas. Taigi, mauzoliejuje ilsėjosi ne mažiau kaip 15 asmenų. Dar 5 žmonės – baronų Folkerzambų giminaičiai grafai Valujevai – buvo palaidoti priešais mauzoliejų.
Į mauzoliejų anksčiau buvo patenkama pro masyvius grotuotus vartus, už kurių buvo dvivėrės durys. Pro jas nusileidžiama į įgilintą požeminę patalpą. Jos sienose, grindų lygyje, buvo įrengtos nišos karstams, o dalis karstų stovėjo pačioje patalpoje.
1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, baronų Folkerzambų mauzoliejus buvo apiplėštas ir suniokotas. Apie 1965–1967 metus buvo pavogti priešais mauzoliejų stovėję antkapiniai paminklai. Vėliau įėjimas į mauzoliejų buvo užmūrytas, tačiau laikui bėgant vėl pragraužtas ir praardytas.
2025 metų rudenį Zarasų rajono savivaldybė nusprendė mauzoliejų atverti ir pritaikyti lankytojams. 2025 metų gruodžio 2 dieną savivaldybės atstovams kartu su archeologais apžiūrėjus statinį, konstatuota, kad būtina atlikti tvarkybos darbus ir išsamius tyrimus.
Istoriniai archyviniai tyrimai leido nustatyti mauzoliejaus statybos laikotarpį ir jame palaidotų asmenų tapatybes. Archeologinių tyrimų metu surinkti patalpoje išmėtyti kaulai bei karstų liekanos. Taip pat rasti senųjų mauzoliejaus vartų fragmentai ir puošnus varinis vainikas.
Vykdant tvarkybos darbus planuojama atkurti sunykusią durų sąramą ir duris, o išvalytą patalpą pritaikyti lankymui. Po antropologinių tyrimų Stelmužės dvarininkų šeimos palaikai bus sugrąžinti į mauzoliejų.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija. Šarūno Subatavičiaus nuotraukos.
Leave a Reply