Tulsi, dar vadinama šventuoju baziliku, yra aromatingas augalas, žinomas lotyniškais pavadinimais Ocimum tenuiflorum arba Ocimum sanctum. Daugelis ją vadina žolelių karaliene – jos pavadinimas pažodžiui siejamas su reikšmėmis „geriausia iš augalų“ arba „neprilygstama“. Tūkstančius metų tulsi užima svarbią vietą ajurvedoje ir vertinama dėl plataus pritaikymo sveikatai.
Indijoje šis augalas turi ir simbolinę bei religinę reikšmę. Nors tulsi priklauso tai pačiai šeimai kaip ir įprastas bazilikas, ji skiriasi skoniu, aromatu ir naudojimu. Klasikinis bazilikas dažniausiai naudojamas virtuvėje, o tulsi dažniau vartojama kaip užpilas, milteliai, ekstraktas arba maisto papildas.
Tulsi pasižymi intensyviu, žolelių ir prieskonių primenančiu kvapu. Skonis, priklausomai nuo rūšies, gali būti šiek tiek kartokas, aštrokas arba turėti švelniai saldžią natą.
Šventasis bazilikas turi daug biologiškai aktyvių junginių, tarp jų – eugenolį, ursolo rūgštį, rozmarino rūgštį, karvakrolį (siejamas su priešgrybeliniu ir priešuždegiminiu poveikiu) bei oleanolo rūgštį (minima kaip stipriu priešuždegiminiu ir priešnavikiniu poveikiu pasižymintis junginys). Dėl poveikio skirtingoms organizmo sistemoms tulsi neretai priskiriama adaptogeninėms žolelėms.
Dažniausiai kalbama apie jos poveikį nervų sistemai. Tulsi užpilą žmonės renkasi tada, kai nori nusiraminti, „atsikvėpti“ po įtemptos dienos ir pagerinti bendrą savijautą. Ši žolelė siejama su didesne vidine pusiausvyra, todėl kai kurie ją renkasi vietoj dar vieno kavos puodelio ar saldaus gėrimo.
Tulsi taip pat siejama su imuniteto palaikymu. Ji pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir dažnai minima laikotarpiais, kai jaučiamas nuovargis, sumažėjusi energija ar prasideda sezoniniai negalavimai. Tradiciškai ji buvo vartojama ir peršalus, kosint ar jaučiant bendrą organizmo nusilpimą.
Dėmesio verta ir galima sąsaja su medžiagų apykaita. Turimuose šaltiniuose nurodoma, kad tulsi gali padėti palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, tačiau pabrėžiama, jog tai yra tik papildoma pagalba šalia gydymo ir subalansuotos mitybos, o ne pagrindinė priemonė.
Jei norite pradėti vartoti tulsi, paprasčiausias būdas – rinktis užpilą. Būtent tulsi arbata yra populiariausia, nes ją patogu paruošti, ji paprastai yra lengva organizmui ir lengvai įtraukiama į kasdienę rutiną.
Užpilui galima naudoti džiovintus lapus arba paruoštus mišinius.
Jei mėgstate švelnesnį skonį, į puodelį galima įdėti citrinos griežinėlį. Norint šiltesnio, „apgaubiančio“ skonio, tinka medus, tačiau jį verta dėti tik į šiek tiek atvėsusį gėrimą. Tulsi galima gerti ir atšaldytą – ypač vasarą, kaip gaivų žolelių gėrimą, pavyzdžiui, su ledo kubeliais.
Kaip vartoti tulsi kasdien? Paprasčiausia – reguliariai, bet saikingai. Daugeliui žmonių pakanka vieno puodelio per dieną, ryte arba po pietų. Jei pagrindinis tikslas – nusiraminimas, tinkamesnis metas gali būti antroji dienos pusė. Jei norite, kad tai būtų kasdienis įprotis, padedantis palaikyti atsparumą ir bendrą savijautą, tulsi galima įtraukti į nuolatinį dienos planą.
Leave a Reply