Česnakas yra mažai kaloringa daržovė: vienoje maždaug 5 g skiltelėje yra apie 8 kilokalorijos. Jame gausu maistinių medžiagų, o jo sudėtyje randama įvairių B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, E ir K. Be vitaminų, česnake yra mineralų ir fitojunginių, dėl kurių jis dažnai siejamas su palankiu poveikiu sveikatai.
Teigiama, kad česnakas gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė įvairių negalavimų metu. Jam priskiriamas priešuždegiminis ir antivirusinis poveikis, o sudėtyje esantys flavonoidai, selenas ir didesnė sieros junginių koncentracija neretai minimi kaip šio poveikio priežastys.
Česnakas dažnai rekomenduojamas ir žmonėms, kurie siekia mažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat jis gali padėti tiems, kurie nori pagerinti virškinimo sistemos veiklą: manoma, kad česnakas skatina tulžies gamybą ir virškinimo sulčių išsiskyrimą.
Reguliarus česnako vartojimas ypač siejamas su šaltuoju metų laiku, kai padažnėja peršalimai ir gripas. Teigiama, kad jis gali būti naudingas įvairių virusinių infekcijų atvejais, ypač kvėpavimo takų. Peršalus česnakas kartais vartojamas siekiant palengvinti atsikosėjimą ar paskatinti prakaitavimą.
Taip pat nurodoma, kad česnakas gali gerinti kraujotaką ir prisidėti prie kraujagyslių elastingumo, o tai, kaip teigiama, gali mažinti aterosklerozės riziką. Be to, jis siejamas su pagalba metant svorį: dėl poveikio virškinimo sistemai gali paspartėti žarnyno veikla ir tulžies išsiskyrimas, o tai kartais padeda išvengti nemalonaus pilvo pūtimo.
Minima ir tai, kad česnako vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika, nes jis, kaip teigiama, gali padėti saugoti ląsteles nuo pažeidimų ir slopinti nepageidaujamų bakterijų dauginimąsi. Taip pat česnake esantys vitaminai, mineralai ir antioksidantai neretai minimi kalbant apie pagalbą kraujagyslėms bei lėtesnius ląstelių senėjimo procesus.
Vis dėlto česnakas tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems virškinimo sistemos problemų, ypač laikantis lengvai virškinamos dietos, jis gali netikti, nes gali sukelti pilvo pūtimą ir dirginti virškinamąjį traktą. Sergant skrandžio ar žarnyno uždegimu, česnako reikėtų vengti, nes po jo vartojimo gali sudirgti skrandžio gleivinė, o kai kuriais atvejais pasireikšti ir odos paraudimas.
Dažniausiai patariama česnaką vartoti kasdien po 1–3 skilteles – manoma, kad toks kiekis pakankamas, kad būtų juntamas poveikis. Viršyti šio kiekio nerekomenduojama, nes didesnės dozės gali sudirginti skrandžio gleivinę ir sukelti rėmenį.
Jei po česnako vartojimo vargina nemalonus kvapas, jį galima sumažinti keliais būdais. Vienas paprasčiausių – suvalgyti žalių petražolių lapelių. Taip pat gali padėti gvazdikėlių čiulpimas iškart po česnako. Teigiama, kad kvapą slopina ir obuoliuose esantys fermentai, o panašiai veikia ir citrina dėl rūgščios terpės.
Dar vienas būdas – išgerti vandens su medumi ir citrina: paprastai užtenka trijų šaukštų medaus ir truputį citrinos sulčių.
Leave a Reply