Paprasta kiaulienos sprandinės ar nugarinės „maudynė“ solankoje sukelia osmozės procesą: mėsa ne tik prisigeria drėgmės, bet ir pasūdomi bei prieskoniais įsisotina iš vidaus. Todėl po kepimo ji išlieka ypač sultinga. Įprastai mėsą gardinant sausais prieskoniais skonis labiausiai juntamas tik paviršiuje, o solanka padeda pasiekti, kad kiekvienas kąsnis būtų vienodai skanus. Be to, tokie aromatai kaip kadagio uogos ar čiobreliai suteikia kilnesnį, kiek į žvėrieną panašų poskonį.
Vandenyje ištirpusi druska atpalaiduoja baltymų struktūrą, todėl vanduo kartu su žolelių ir prieskonių aromatais prasiskverbia giliai į kotleto vidų. Net jei rinksitės tradicinį storą džiūvėsėlių apvalkalą, taip paruošta mėsa maloniai kontrastuos: išorė bus traški, o vidus – itin minkštas.
Svarbu prisiminti, kad sūdymas solankoje reikalauja laiko. Geriausią rezultatą pasieksite vakarienei ar pietums pasiruošę iš anksto, palikdami mėsą mirkti per naktį. Ilgesnis mirkymas lemia, kad net stori, apie 3 cm gabalai tampa minkšti kaip sviestas – tokį efektą sunku išgauti greitai apkepant įprastu būdu.
Kadangi kotletai dažnai būna stori, kepdami juos vartyte maždaug kas 2 minutes. Iš viso kepkite apie 10–12 minučių, kad šiluma pasiektų patį vidų. Taip išlaikysite solankoje sukauptą sultingumą.
Paruoštus kotletus patiekite su mėgstamais garnyrais, pavyzdžiui, bulvėmis ir troškintais ar keptais kopūstais. Skanaus!
Leave a Reply