Teismai sustabdė sprendimą, o sistema neveikia: Šiaulių arena įstrigo tarp atsakomybių

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis teigė, kad šiuo metu galiojančioje penkerių metų koncesijos sutartyje, dėl palyginti trumpo jos laikotarpio, numatytas tik arenos valdymas, neįtraukiant investicijų į pastatą. Savivaldybė ir arenos valdytojai yra sutarę, kad šiuo laikotarpiu bus vykdomi tik būtini remonto darbai.

Pasak A. Bartulio, teismų sprendimu koncesininkas turėtų investuoti 360 tūkst. eurų į arenos šaldymo ir vėdinimo sistemų remontą, nors šiomis sistemomis per sutarties laikotarpį praktiškai nebuvo galimybės pasinaudoti. Anot jo, tokia situacija kelia abejonių dėl logikos ir teisingumo.

Administracijos direktorius priminė, kad 2026 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nepakeitė 2025 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo. Šiuo sprendimu buvo panaikintas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio Šiauliuose, Jono Jablonskio g. 16, kapitalinio remonto darbus“. Ginčo esmė – kas turi organizuoti remonto darbus ir kas privalo už juos sumokėti.

Savivaldybės administracija, rengdama minėto sprendimo projektą, nurodė vadovavusis tuo metu galiojusiu Statybos įstatymu bei kitais teisės aktais. Anot administracijos, šios aplinkybės neneigė nei Vyriausybės atstovas, nei teisininkai.

Pagrindinis sprendimo tikslas buvo įgyvendinti koncesijos sutarties 8.10 punktą, kuriame numatyta, kad jei arenoje esantis turtas ar įranga nusidėvi taip, kad nebegali būti naudojami pagal pradinę paskirtį, koncesininkas savo sąskaita privalo tokį turtą suremontuoti arba pakeisti analogišku ar geresniu, išskyrus pirmuosius koncesinės veiklos metus. Pirmaisiais sutarties galiojimo metais, jei tokios aplinkybės susidaro ne dėl koncesininko kaltės ir suteikiančioji institucija įsitikina, kad turto suremontuoti neįmanoma, šalys klausimą turi spręsti atskiru susitarimu, aptariant ir rizikos pasidalijimą.

Pasak A. Bartulio, derybose abi sutarties šalys buvo sutarusios, kad jei perduotas turtas nebeištarnauja net pirmųjų metų ir koncesininkui neuždirba pajamų, dėl tokio turto atkūrimo bus susitarta atskirai. Anot jo, tai esą buvo savivaldybės sąžininga pozicija – prisiimti atsakomybę už turtą, kurio eksploatacinis resursas galėjo baigtis pirmaisiais koncesijos metais.

Tarybos sprendimu, pasak administracijos, ir buvo įvardinta derybinė pozicija, kad tokį turtą savo lėšomis atstatytų savivaldybė. Tačiau, A. Bartulio teigimu, prokurorui pradėjus viešojo intereso gynimo procedūrą, prie sutartyje numatyto atskiro susitarimo ir rizikos pasidalijimo taip ir nebuvo prieita.

„Įdomu tai, kad Apeliacinis teismas, kitaip aiškindamas 8.10 punkto prasmę, tarsi žino geriau, dėl ko šalys susitarė, negu pačios sutarties šalys. Prokurorui inicijavus viešojo intereso gynimo bylą ir pasikeitus Statybos įstatymui, savivaldybės administracija pati inicijavo pradinės remonto kainos sumažinimą ir galimiems kapitalinio remonto darbams paliko tik arenos šaldymo ir vėdinimo sistemos remontą už preliminarią 360 tūkstančių eurų sumą, o užsitęsus teisminiam ginčui, kuriame ir pati prokuratūra keitė savo nuomonę, 2026 m. miesto biudžete iš viso nebuvo numatyta lėšų remonto darbams. Taigi turime prarastus pusantrų metų ir nepadarytus darbus. Ypač tenka apgailestauti dėl arenos šaldymo ir vėdinimo sistemos. Šios sistemos neveikimas neleidžia arenos lankytojams užtikrinti higienos normas atitinkančio mikroklimato ir temperatūrinio režimo“, – sakė A. Bartulis.

Savivaldybės administracijos vadovas taip pat įvardijo galimus tolesnius veiksmus.

1. Skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka ir tęsti bylinėjimąsi.
2. Atsižvelgti į tai, kad dabartinės koncesijos sutarties galiojimo metu Statybos įstatymas keitėsi 10 kartų, o tai keitė sutartimi numatytą rizikos priskyrimą ar pasidalijimą. Tokiu atveju koncesininkas turėtų veikti pagal pasikeitusius teisės aktus, o savivaldybės administracija privalėtų už tai sumokėti. Jei darbai būtų atlikti 2027 m., tikėtina, kad 2024 m. planuotų 360 tūkst. eurų nepakaktų. Kartu išlieka rizika, kad gali kilti naujas ginčas, ar savivaldybės pareiga sumokėti yra pagrįsta.
3. Rengtis trečiajam Šiaulių arenos koncesijos laikotarpiui, kuriame būtų numatytos visos būtinos investicijos. Tokiu atveju visus darbus, nepriklausomai nuo to, ar tai kapitalinis, ar einamasis remontas, turėtų atlikti naujasis koncesininkas. Šiuos darbus reikėtų įgyvendinti iki 2030 m., tačiau per šį laiką neišvengiamas darbų brangimas.

„Matant šiuos pasirinkimus, nėra sudėtinga įvertinti, kiek miestui kainuos prokuroro „apgintas“ viešasis interesas“, – reziumavo A. Bartulis.