Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Mėnulyje jau seniai viskas įvyko: jo paviršius primena senų katastrofų archyvą, akmenyje ir dulkėse įrašytą prieš milijardus metų. Tačiau Žemės palydovas nėra sustingęs muziejus. Į jį ir šiandien atsitrenkia kosminiai kūnai, tik dažniausiai smūgiai būna tokie menki, kad nauji pėdsakai pasimeta tarp senųjų žymių. Šįkart situacija kitokia.
Tyrėjai identifikavo naują, maždaug 225 metrų skersmens kraterį, kuris, tikėtina, susiformavo 2024 metų vėlyvą pavasarį. Tai ne menkas įbrėžimas, o iš tiesų stambus smūgio pėdsakas. Remiantis kraterių susidarymo statistiniais modeliais, tokio masto objektas Mėnulyje turėtų atsirasti vidutiniškai kartą per 139 metus. Be to, tai didžiausias naujas krateris, aptiktas per misiją „Lunar Reconnaissance Orbiter“ – ankstesnis rekordas siekė apie 70 metrų skersmenį.
Praktiškai tai reiškia retą progą pamatyti, kaip atrodo beveik ką tik atsiradusi „žaizda“ po kosminio smūgio. Astronomai dažniausiai tiria kraterius, kurie žmogaus masteliais yra tokie seni, kad žodis „šviežias“ skamba paradoksaliai. Šiuo atveju kalbama apie įvykį, kuris Mėnulio laiko matu yra beveik „ką tik“.
Kokio dydžio naujasis krateris
Naujasis krateris yra apie 225 metrų skersmens, maždaug 43 metrų gylio, aiškiai piltuvo formos. Jo pakraštys iškilęs apie 8 metrus virš ankstesnio reljefo, o sienelių nuolydis dažnai viršija 25 laipsnius. Tokie parametrai būdingi labai jauniems šio dydžio krateriams, kurie dar nespėjo „susilieti“ su aplinkiniu kraštovaizdžiu. Tamsesnes sritis kraterio viduje mokslininkai aiškina kaip medžiagą, praturtintą stikliška, greitai sustingusia smūgio lydalo mase.
Ypač įspūdingai atrodo tai, kas nutiko aplink kraterį. Po smūgio išmesta šviesi medžiaga spinduliškai pasklido šimtais metrų, sudarydama ryškų, tarsi sustingusį blyksnį Mėnulio paviršiuje. Centre matyti tamsesnis branduolys, o aplink jį – šviesios juostos, primenančios sprogimo vaizdą iš paukščio skrydžio. Vaizdas toks aiškus, nes mokslininkai galėjo tiesiogiai palyginti nuotraukas prieš smūgį ir po jo, pažodžiui pamatydami skirtumą tarp „iki“ ir „po“.
Pastebėta ir subtilesnių pokyčių. Maždaug dviejų kraterio skersmenų spinduliu nuo krašto išnyko didelė dalis ankstesnių mažų kraterių – jie buvo nušlifuoti arba užpilti taip, kad esant tokioms apšvietimo sąlygoms tapo nebeatpažįstami. Tyrėjai taip pat fiksavo du stambių uolienų luitų laukus priešingose pusėse bei asimetriškai pasiskirsčiusias išmestų medžiagų sankaupas. Tai leidžia spėti, kad smūgį sukėlęs kūnas atskrido apytikriai iš pietų–pietvakarių krypties į šiaurę–šiaurės rytus.
Retas įvykis, turintis labai šiuolaikišką reikšmę
Didžiausia šio atradimo vertė ta, kad mokslininkai gavo retą „lauko laboratoriją“. Toks didelis ir šviežias krateris leidžia gerokai tiksliau tikrinti smūginių kraterių formavimosi modelius: vertinti gylio ir skersmens santykį, pylimo aukštį, išmestų medžiagų (ejecta) padengimo plotą, didžiausius išmestų uolienų fragmentus bei tai, kaip smūgis „perrašo“ ankstesnį reljefą. Kai vaizdų raiška siekia maždaug 60–120 cm vienam pikseliui, toks objektas nebeatrodo kaip tolima dėmė – jis tampa detalia vietove su aiškiai matoma topografija.
Mėnulis neturi atmosferos, kuri Žemėje sudegina daugumą smulkių kosminių kūnų, todėl jo paviršius nuolat patiria tiesioginį bombardavimą. Naujas krateris primena, kad Mėnulio kraštovaizdis yra ne tik senovinių smūgių kronika, bet ir reali rizika būsimoms pilotuojamoms misijoms bei planuojamai infrastruktūrai. Galvojant apie bazes, gyvenamuosius modulius ir nuolatinį žmonių buvimą, tokie atradimai tampa ne vien astronomine įdomybe, bet ir praktiniu saugumo bei inžinerinių sprendimų klausimu.
Šimtmečius Mėnulis atrodė kaip nepakitimo simbolis – ta pati „veido“ pusė žvelgė į Žemę, lyg niekas nebegalėtų jo nustebinti. Tačiau šiandien paaiškėja, kad net dabar jis gali gauti naują randą, tokį didelį, jog mokslininkai jį vadina šimtmečio įvykiu. Kosmosas dar kartą primena: ramybė kartais tėra regimybė, o kai kurie kraštovaizdžiai atrodo nejudrūs tik todėl, kad nemokame į juos žiūrėti pakankamai ilgai.
Leave a Reply