„Nu, tuokė dėina ne kasdėina ateit“, – pasakytų žemaitis, ir būtų teisus. Balandžio 10-osios rytą Žemaitijos sostinė nubudo kitaip: į Telšių meno mokyklą rinkosi talentingiausi jaunieji kūrėjai iš visos Lietuvos. Čia vyko 32-oji Lietuvos mokinių dailės olimpiada – diena, kupina jaudulio, susikaupimo ir to ypatingo laukimo, kai kūryba ima kalbėti garsiau nei žodžiai.
Ši diena ypatinga buvo Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos IIaG klasės mokinei Elzei Česnaitytei, atstovavusiai Vilniaus rajonui, ir ją ruošusiai dailės mokytojai Dovilei Blažytei-Vanagienei. Tokie įvykiai neatsiranda per vieną akimirką – į juos atsinešamas visas pasirengimo kelias: ieškojimai, apmąstymai, pokalbiai, abejonės ir drąsa vis aiškiau girdėti savo kūrybinį balsą.
Šių metų olimpiados tema kvietė dalyvius leistis į dialogą su moterų kūrybos pasauliu. Elzė pasirinko potemę „Laiškas iš praeities šiandienos žmogui“ ir ją pavertė itin asmenišku pasakojimu – laišku sau. Darbe atsiskleidė ne tik apgalvotas sumanymas, bet ir retas vidinis tikrumas: kūrinys nesiekia išorinių efektų, o kviečia sustoti, įsiklausyti ir pažvelgti giliau.
Telšiuose Elzės kūrybinis ryžtas buvo įvertintas išskirtinai – tarp 70 stipriausių šalies jaunųjų kūrėjų ji pelnė garbingą II vietą. Šis pasiekimas reikšmingas ne tik pačiai autorei, bet ir visai gimnazijos bendruomenei bei Vilniaus rajonui.
Tegul ši patirtis primena, kad kūryboje svarbiausia – drąsa pamatyti, pajausti ir būti savimi. Kaip linki žemaičiai: „Būkėt drąsė, tėkrė ėr sava“.
Informacija: Dovilė Blažytė-Vanagienė, Nemenčinės Gedimino gimnazija
Nuotraukos: Dovilė Blažytė-Vanagienė ir Elzė Česnaitytė, Nemenčinės Gedimino gimnazija
Leave a Reply