Ieškote būdo greitai atsitverti nuo kaimynų žvilgsnių? Greitai augantys augalai iš pirmo žvilgsnio atrodo puikus sprendimas. Tačiau kai kurios rūšys plečiasi taip agresyviai, kad netrukus peržengia sklypo ribą ir ima „šeimininkauti“ svetimoje teritorijoje. Štai kokių augalų prie tvoros geriau vengti, kad nereikėtų nervintis ir gadinti santykių su kaimynais.
Actinis žagrenis vilioja egzotiška išvaizda ir rudenį nusidažančiais ryškiai raudonais lapais. Dėl to neretas jį pasodina visai prie sklypo ribos, tikėdamasis gražios, natūralios užuovėjos. Problema ta, kad šis augalas suformuoja galingą, gana negilią šaknų sistemą. Iš šaknų labai greitai ima kaltis daugybė naujų atžalų. Netrukus jauni ūgliai gali pradėti lįsti ne tik jūsų vejoje ar gėlynuose, bet ir kaimyno sklype, net prasibrauti pro trinkeles.
Bandymas nupjauti pagrindinį kamieną dažnai situaciją tik pablogina: augalas, tarsi „gindamasis“, po žeme išleidžia dar daugiau naujų ūglių.
Paprasta tinklinė tvora retai suteikia privatumo, todėl ją dažnai norisi apželdinti vijokliais. Penkialapis vynvytis ar paprastoji gebenė per kelerius metus gali visiškai apauginti tvorą. Vis dėlto jų ūgliai „nepažįsta“ ribų: greitai persikelia į kitą tvoros pusę, lipa į svetimus medžius, o kartais net ima skverbtis po netoliese esančių pastatų stogo dangomis.
Tankus lapų ir šakų sluoksnis yra sunkus. Pučiant stipriam vėjui ar per smarkų lietų toks žalias „kilimas“ gali išversti ar deformuoti silpnesnę tvorą, o remonto išlaidos dažniausiai tenka tam, kas augalus pasodino.
Pastaraisiais metais, populiarėjant moderniems ir azijietiško stiliaus sodams, itin dažnai perkami bambukai. Ypač pavojingos veislės, kurios leidžia požeminius šakniastiebius. Jų kietos šaknys po žeme gali elgtis tarsi aštrios ietys: pramuša agroplėvelę, kartais pažeidžia plonesnius vamzdžius, o į paviršių išlenda net keli metrai nuo pasodinimo vietos – jau už tvoros, tvarkingai prižiūrimoje kaimyno vejoje.
Pašalinti tokį „įsibrovėlį“ iš svetimos valdos gali būti labai sunku – neretai tenka ardyti visą velėną. Panašiai, tik mažesniu mastu, gali elgtis ir tradicinės avietės: jų dygliuoti ūgliai linkę po žeme keliauti į kaimyno lysves.
Per daug išsikeroję augalai – viena dažniausių kaimynų konfliktų priežasčių. Teisės aktuose numatyta, kad kaimynas turi teisę nukirpti į jo pusę peraugusias šakas ir šaknis. Jei dėl augalų padaroma žala, jis taip pat gali reikalauti finansinės kompensacijos.
Prieš įsigydami norimą augalą, pasidomėkite, kaip jis plinta ir ar linkęs leisti atžalas. Jei vis dėlto norite rūšių, kurios formuoja stiprius atžalynus, verta išilgai tvoros įkasti šaknų barjerus – storas plastikines juostas, kurios sustabdo šaknų plitimą ir leidžia džiaugtis želdiniais be konfliktų su kaimynais.
Leave a Reply