Daugiau nei penkis šimtus metų Kristupas Kolumbas buvo vienas ryškiausių didžiųjų geografinių atradimų epochos simbolių. Tačiau jo biografijoje, nepaisant gausybės tyrimų, ilgai išliko esminė mįslė: iš kur iš tiesų kilo žmogus, 1492 metais pasiekęs Naująjį Pasaulį. Naujausi mokslininkų duomenys leidžia manyti, kad iki šiol įprastas pasakojimas gali reikalauti rimtos peržiūros.
Ilgą laiką buvo laikomasi nuostatos, kad Kolumbas gimė Genujoje, Italijoje, XV amžiaus viduryje ir buvo kilęs iš amatininkų šeimos. Šią versiją rėmė istoriniai dokumentai, to meto liudijimai ir jo paties užrašai, kuriuose jis Genują vadino savo tėvyne. Vis dėlto jau nuo XIX amžiaus pasirodė alternatyvių hipotezių, pagal kurias Kolumbas galėjo būti portugalų, ispanų ar net škotų kilmės.
Lūžį, pasak tyrėjų, galėjo atnešti naujas genetinis tyrimas. Mokslininkai pasirinko metodą, kuris tokio pobūdžio istoriniuose ginčuose iki šiol naudotas retai: detalią Kolumbo palikuonių DNR analizę. Tam buvo ekshumuoti keliolikos jo palikuonių palaikai, palaidoti kriptoje Gelvese, netoli Sevilijos, Ispanijoje.
Tyrimas apėmė septynias tiesiogines giminės linijas, o surinkti duomenys leido atkurti genetinius ryšius šeimos viduje. Esminiais tapo vieno palikuonio, žinomo kaip Jorge Alberto de Portugal ir laikomo Kolumbo provaikaičiu, DNR rezultatai. Tyrėjai teigia jo genome aptikę reikšmingų bendro genetinio pėdsako fragmentų, kurie juos atvedė prie konkrečios išvados: matomas aiškus ryšys su šiaurės Ispanijos kilmingųjų giminėmis.
Ypatingas dėmesys skirtas sąsajoms su Galisijos Sotomayor gimine bei Navaros Zúñiga šeima. Mokslininkų vertinimu, tai pirmas toks tvirtas, DNR duomenimis paremtas patvirtinimas hipotezei, kad Kolumbas galėjo būti kilęs iš Ispanijos bajorijos, tiksliau – iš Galisijos regiono. Tyrėjai pabrėžia, jog jų išvados suteikia šiai teorijai stiprų genetinį pagrindą ir gali paskatinti iš naujo vertinti atradėjo tapatybę istorijos moksle. Praktikoje tai reikštų, kad per amžius įsitvirtinęs Kolumbo, kaip vargano jūrininko iš Italijos Genujos, įvaizdis gali būti tik dalis gerokai sudėtingesnės istorijos.
Ankstesni DNR tyrimai taip pat buvo užsiminę apie galimas sąsajas su sefardų žydais Vakarų Europoje. Tokie signalai dar labiau komplikuoja jo tapatybės paveikslą ir leidžia įtarti daugiasluoksnį kultūrinį paveldą. Vis dėlto tai nereiškia, kad klausimas jau galutinai išspręstas.
Dalis istorikų išlieka atsargūs ir primena, kad pirminiai šaltiniai vis dar daugeliu atvejų rodo itališkas šaknis. Nauji tyrimai jų vienareikšmiškai nepaneigia, tačiau leidžia svarstyti, jog Kolumbo genealogija galėjo būti sudėtingesnė, apimanti ryšius tiek su Pirėnų pusiasaliu, tiek su kitomis Europos dalimis.
Šaltinis: „Euronews“
Leave a Reply