Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) jau ne vienerius metus laikomas vis didėjančia problema. Ypač neramina tai, kad vis dažniau neveikia žmogaus medicinai itin svarbūs antimikrobiniai vaistai.
Naujas tyrimas rodo, kad laukiniai gyvūnai – pavyzdžiui, lapės ir paukščiai – gali tapti itin svarbia ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia pastebėti atsparumo antibiotikams plitimą ekosistemų mastu.
Tyrimas, publikuotas žurnale Frontiers in Microbiology, vertino laukinių gyvūnų išmatų mėginiuose aptinkamus fermentus koduojančius genus. Tokie genai gali rodyti atsparumą itin svarbiems antibiotikams, pavyzdžiui, trečios kartos cefalosporinams, kurie naudojami gydant sepsį, plaučių uždegimą ar meningitą.
Šie genai gali plisti tarp bakterijų grupių, tokių kaip ESKAPE – jos pasižymi dideliu atsparumu ir dažnai geba „apeiti“ antibakterinių vaistų poveikį. Viena iš šiai grupei priskiriamų bakterijų, Klebsiella pneumoniae, pasak mokslininkų, yra paplitusi gerokai plačiau nei vien tik vietose ar sistemose, tiesiogiai veikiamose antibiotikų, ir gali sukelti sunkias žmonių infekcijas.
„Iš laukinių gyvūnų, gyvenančių toli nuo žmogaus veiklos, išskyrėme didelės rizikos K. pneumoniae ST307 kloną ir NDM-5 karbapenemazę – fermento variantą, galintį inaktyvuoti antibiotikus“, – teigė Parmos universiteto Veterinarijos medicinos mokslų katedros docentas dr. Mauro Conter.
„Tai patvirtina laukinės faunos vaidmenį kaip kliniškai reikšmingo atsparumo rezervuarų. Vadinasi, laukinių gyvūnų stebėsena galėtų tapti ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia laiku pastebėti atsparumo plitimą už klinikinės aplinkos ribų“, – pridūrė jis.
Paukščiai ir lapės gali perspėti apie atsparumo plitimą
Tyrime išanalizuota beveik 500 išmatų mėginių, paimtų iš varnų, šarkų, raudonųjų lapių ir kelių vandens paukščių rūšių.
Mėginiai rinkti gyvūnams natūraliai judant kaimo, miesto ir laukinėse teritorijose. Tai leido įvertinti, kaip atsparumas gali „keliauti“ per skirtingus regionus ir ekosistemas net ir tais atvejais, kai patys gyvūnai antibiotikų nebuvo gavę. Mėginiai tirti dėl Klebsiella genties bakterijų, į kurią patenka ir K. pneumoniae, bei kiti pavojingi patogenai.
Ypač svarbu tai, kad Klebsiella bakterijos gali gaminti karbapenemazes – fermentus, dėl kurių neveiksmingi tampa vadinamieji „paskutinės vilties“ antibiotikai, skirti gydyti sunkias infekcijas, kurias sukelia daugeliui vaistų atsparios bakterijos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad paukščiai, tikėtina, labiausiai prisideda prie atsparumo „išsklaidymo“ ore dideliais atstumais, o lapės – prie trumpesnio nuotolio atsparumo plitimo sausumoje.
Klebsiella genties bakterijų aptikta 32 mėginiuose, o K. pneumoniae sudarė apie 2 proc. visų mėginių – daugiausia lapių ir vandens paukščių atvejais.
„Net ir 2 proc. paplitimas laukinėje gamtoje rodo aplinkos taršą didelės rizikos klonais. K. pneumoniae lengvai plinta per vandenį ir atliekų kelius, sudarydama nuolatinį atsparumo ciklą tarp žmogaus, gyvūnų ir aplinkos“, – pažymėjo M. Conter.
Pasak mokslininko, lyginant su 2024 metų duomenimis, šiame tyrime išskirti K. pneumoniae izoliatai pasižymėjo didesniu atsparumu beveik visoms antibiotikų klasėms.
„Mūsų tyrimas parodė, kad laukinėje gamtoje aptinkamas atsparumas viršija klinikinius rodiklius“, – aiškino M. Conter.
„100 proc. mūsų tyrime iš laukinių gyvūnų išskirtų K. pneumoniae izoliatų buvo atsparūs trečios kartos cefalosporinams. Palyginimui, pagal naujausius Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro stebėsenos duomenis, Italijoje trečios kartos cefalosporinams atsparūs buvo 19,6 proc. žmonių pacientų K. pneumoniae izoliatų“, – teigė jis.
Kaip stabdyti atsparumą antibiotikams ekosistemų mastu
Siekdamos pristabdyti AAM bakterijų plitimą laukinėje gamtoje ir ekosistemose, kurios nėra tiesiogiai veikiamos antibiotikų, tiek įmonės, tiek valdžios institucijos, anot mokslininkų, turėtų imtis aktyvių priemonių mažinti antibiotikų taršą nuotekose.
Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti nuotekų valymo sistemas ir atsargiau naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystėje – kad būtų ribojamas žmogaus medicinai kritiškai svarbių antibiotikų vartojimas.
Vis dėlto tyrimo autoriai pripažįsta, kad dar trūksta aiškių duomenų apie konkrečius perdavimo ryšius tarp laukinių gyvūnų ir žmonių, taip pat apie tikslų atsparumo paplitimą.
Didesnės apimties tyrimai, pasak jų, galėtų atskleisti realesnę laukinėje gamtoje esančių bakterijų įvairovę, tačiau tokie projektai yra brangūs ir sudėtingai įgyvendinami.
„Matome sudėtingą problemą, kuriai reikia „vienos sveikatos“ sprendimų: antibiotikų taršos mažinimo, klimato nulemtų laukinių gyvūnų elgsenos pokyčių įvertinimo ir bakterijų populiacijų dinamikos supratimo“, – sakė M. Conter.
„Mūsų duomenys pagrindžia, kad reguliari laukinių gyvūnų AAM stebėsena gali tapti visuomenės sveikatos ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia nukreipti aplinkosaugines intervencijas dar prieš atsparumui pasiekiant klinikinę aplinką“, – apibendrino jis.
Leave a Reply